Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar!
Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama su daugiau nei 270 užsienio aukštųjų mokyklų iš 40 pasaulio šalių, kuriose studentai turi galimybę atlikti tarptautinius mainus.

Nuolat atsinaujinantis, atviras ir pažangias mokymo technologijas diegiantis Agrotechnologijų fakultetas studentus kviečia rinktis iš penkių studijų programų – agroverslo technologijos, veterinarijos, maisto technologijos, kraštovaizdžio dizaino ir cheminės analizės. Plačiau apie šias studijas kalbamės su Agrotechnologijų fakulteto dekane dr. Nijole Liepiene.

– Kodėl būsimi studentai agrotechnologijų studijas turėtų rinktis būtent Vilniaus kolegijoje?

– Šiuo metu Kolegija yra didžiausia Lietuvos profesinio aukštojo mokslo institucija, atliepianti ne tik Vilniaus regiono, bet ir visos Lietuvos stojančiųjų lūkesčius. Daugelis nustemba, kad Vilniaus kolegijoje galima pasirinkti studijų programas, susijusias su žemės ūkiu. Svarbu pažymėti, kad cheminė analizė, kraštovaizdžio dizainas ir veterinarija – tai vienintelės koleginių studijų programos Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerija 2021–2022 akademiniams metams yra numačiusi skirti lėšų tikslinėms skatinamosioms stipendijoms, kurios atiteks su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas studijuojantiems studentams. Be to, geriausiai besimokantys ir aktyviai mokslo taikomojoje veikloje dalyvaujantys studentai gali pretenduoti į kasmet skiriamas darbdavių vardines stipendijas, o pažangiausi studentai – ir į Lietuvos prezidentų vardines stipendijas.
Atvykusiems studijuoti iš kitų miestų džiaugiamės galėdami pasiūlyti apsigyventi pačiame Vilniaus centre, šalia kolegijos esančiame bendrabutyje, kuriame sudarytos puikios buities sąlygos, veikia nemokamas interneto ryšys. Be to, studentai turi galimybę pagal mainų programas vykti į Suomiją, Čekiją, Portugaliją, Lenkiją, Turkiją bei kitas šalis dalinėms studijoms ir praktikai.

Agroverslo technologijų studijų programa parengta Vokietijos Anhalto aukštosios žemės ūkio mokyklos Žemės ūkio studijų programos pagrindu. Šias studijas pasirinkę studentai tampa aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistais, gebančiais planuoti, organizuoti ir kontroliuoti įvairių žemės ūkio įmonių veiklą. Agroverslo technologijų absolventai sėkmingai įsidarbina tarptautinėse žemės ūkio verslo struktūrose, su žemės ūkiu susijusiose valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, žemės ūkio žaliavų perdirbimo įmonėse, žemės ūkio konsultavimo institucijose, plėtoja savo verslą.

– Agroverslo technologijų studentai gali rinktis Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų
specializacijas. Kuo šios kryptys yra aktualios?

– Siekiant ekonomiškai efektyvaus ir konkurencingo žemės ūkio, pagrįsto mažesnį poveikį aplinkai darančiu ūkininkavimu, Agroverslo technologijų studentai gali pasirinkti Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų specializacijas, kurios padės studentams įgyti konkurencinį pranašumą. Baigę šias studijas studentai gebės taikyti tvarias ūkininkavimo technologijas, naudos skaitmenines valdymo sistemas gamybos procese, parinks agrarinės aplinkosaugos priemones įvairioms agroekosistemoms, supras tvarių maistų sistemų „Nuo lauko iki stalo“ ir žiedinės ekonomikos principus. Tvaraus ūkininkavimo arba Žaliojo kurso specializacijų pasirinkimas leis absolventams kurti ekonomiškai efektyvias, inovatyvias, konkurencingas ir mažesniu poveikiu aplinkai pagrįstas žemės ūkio veiklas. Specializuotos studijos padės absolventams lanksčiai prisiderinti prie besikeičiančios ūkininkavimo aplinkos. Džiugu, kad iš buvusių mūsų studentų nuolat sulaukiame puikių atsiliepimų.

„Niekada nemaniau, kad studijuoti teks Vilniuje, nuo vaikystės tik žinojau, kad savo ateitį noriu sieti su žemės ūkiu. Nesvarbu, kolegija ar universitetas, Vilnius ar Kaunas, daugiau ar mažiau paskaitų, toliau ar arčiau nuo namų… Po pirmo semestro jau žinojau, kad mano pasirinkimas buvo teisingas, kad AGROVERSLO TECHNOLOGIJŲ specialybė yra tai, ko man reikia, kas formuos tolimesnę mano ateitį. Tereikia paties žmogaus pozityvaus nusiteikimo, ir kiekvienas gali atrasti save“, – pasakoja studentas Mantas Kalasauskas iš Vilkaviškio.

Cheminės analizės studijos – tinkamas pasirinkimas tiems, kurie domisi gamtos mokslais, mėgsta eksperimentuoti ir turi polinkį analizuoti aplinką. Tai vienintelės Lietuvoje profesinio bakalauro studijos, kur rengiami chemijos specialistai su aukštuoju koleginiu išsilavinimu. Fakultetą sieja ilgametė partnerystė su „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – didžiausia pasaulio kompanija, kuriančia ir gaminančia inovatyvius molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Moderniose įmonės laboratorijose studentai atlieka praktiką ir, vadovaujant įmonės specialistams, rengia baigiamuosius darbus. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kasmet skiria vardines stipendijas už pažangumą moksle, aktyvų dalyvavimą mokslo taikomojoje ir visuomeninėje veikloje. Baigę studijas specialistai laukiami perspektyviausiose Lietuvos ir pasaulio laboratorijose – jiems atsiveria karjeros galimybės technologijų ir pramonės vystymo srityse.

– Ko mokosi studentai, pasirinkę Cheminės analizės studijas? Ar jiems suteikiama galimybė atlikti dalines studijas užsienyje? Kokie galimi tolimesnių studijų pasirinkimai?

– Studentai mokosi analizuoti cheminių medžiagų struktūrą ir savybes naujausiais tyrimo metodais, praktikuojasi saugiai dirbti laboratorijoje su cheminėmis medžiagomis ir laboratorine įranga, pasirinkti tinkamą tyrimo metodą, paimti ėminius bei paruošti mėginius, atlikti jų analizę, vertinti tyrimo rezultatus. Studentai susipažįsta su neorganinių ir organinių medžiagų pasauliu, tyrinėja maisto produktų bei mus supančios aplinkos – oro, vandens, dirvožemio, žaliavų, gaminių ir pramonės produktų sudėtį, įgyja žinių apie laboratorijų kūrimą ir jų darbo organizavimą.
Pagrindinė studentų tarptautinių studijų priemonė yra Erasmus+ mobilumo programa, cheminės analizės studijų programos studentams suteikianti galimybę dalį studijų rezultatų pasiekti užsienio šalių aukštosiose mokyklose ar institucijose pagal iš anksto suderintą studijų sutartį. Per 3 metų studijų laikotarpį studentai 12 mėn. gali studijuoti arba atlikti praktiką užsienio šalyse. Studijoms užsienyje studentai gali vykti į Suomijos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Turkijos, Slovakijos, Rumunijos aukštąsias mokyklas. Profesinės veiklos praktikas gali atlikti visose ES šalių chemijos ar biotechnologijos sektoriaus laboratorijose.

Studentai pripažįsta, kad dalinės studijos užsienyje suteikia naujų profesinių žinių ir gebėjimų, darbo tarptautinėje aplinkoje įgūdžių, padeda tobulinti užsienio kalbos įgūdžius, praturtina profesinį žodyną. Studijos užsienyje ne tik suteikia naujų teorinių žinių, praktinės patirties, bet praplečia studento akiratį, sudaro galimybes palyginti studijas Liteuvoje ir svetur, užmegzti profesinių kontaktų.

„Tai buvo neįtikėtina galimybė susipažinti su studentais iš viso pasaulio. „Erasmus+“ praplėtė mano pasaulėžiūrą, susipažinau ne tik su Čekijos, bet ir su daugelio kitų šalių kultūromis, patobulinau anglų kalbą, problemų sprendimo ir organizacinius sugebėjimus. Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau „perlipti per save“. Tapau daug labiau savimi pasitikinčiu, pasisėmiau naujų patirčių ir idėjų ateičiai. Tai, be abejonės, yra laikas, kurio studentas neužmirš visą likusį gyvenimą“, – teigia Lukas, semestrą mokęsis Tomas Bata Universitete Zline, Čekijoje.

Vilniaus kolegijos Cheminės analizės specialybės absolventai yra laukiami Vytauto Didžiojo universiteto Biocheminės analizės tęstinės magistrantūros studijų programoje. Pirmaisiais studijų metais pagilinę molekulinių biomokslų žinias (Ląstelės biologija, Imunologija, Molekulinės biologijos pagrindai), antraisiais studijų metais magistrantai turi galimybę stoti į dienines Biocheminės analizės, Molekulinės biologijos ir biotechnologijos ar Taikomosios biotechnologijos magistrantūros programas arba tęsti studijas Biocheminės analizės tęstinėje magistrantūroje. Taip pat gali rinktis Biologijos studijas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Šiuolaikinis žmogus vis daugiau dėmesio skiria aplinkai, kuri jį supa – sutvarkyta ir prižiūrėta aplinka jau tapo dažno siekiamybe. Meniškos prigimties žmonės, turintys originalių idėjų, mėgstantys harmoniją aplinkoje ir norintys dirbti kūrybišką ir ne nuobodų darbą kviečiami studijuoti Kraštovaizdžio dizainą ir tapti aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistais.

– Kuo išsiskiria kraštovaizdžio dizaino studijos Jūsų kolegijoje? Kokios yra darbo perspektyvos, baigusiems šias studijas?

– Vilniaus kolegija – vienintelė Lietuvoje studentus kviečia rinktis kraštovaizdžio dizaino studijas. Tai viena perspektyviausių ir savo potencialo Lietuvoje dar neišnaudojusių specialybių. Žmonės statosi individualius namus, puoselėja sodybas ir vienkiemius, nori, kad miestuose ir miesteliuose juos suptų sutvarkytos viešosios erdvės, išpuoselėti parkai. Akivaizdu, kad kraštovaizdžio dizaino paslaugų populiarumas sparčiai auga. Kraštovaizdžio dizainas – įvairi ir besiplečianti sritis, jaunuoliai studijuoti gali rinktis tai, kas jiems išties įdomu: kraštovaizdžio architektūrą, mažąją želdynų architektūrą, inžinerinę grafiką, dendrologiją bei dar daug kitų dalykų. Baigusieji studijas geba parengti įvairių objektų sklypo tvarkymo ir želdinimo projektus, pagal biologines savybes parinkti dekoratyvinius augalus, išmano augalų dauginimo, auginimo ir priežiūros technologijas. Absolventai gali dirbti projektavimo, statybos ir aplinkotvarkos veiklą vykdančiose įmonėse, savivaldybėse ir jų įmonėse, valstybiniuose parkuose, botanikos soduose, užsiimti individualia veikla, teikti konsultavimo paslaugas arba tęsti studijas Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Maisto technologija – tai maistingų, sveikų, skanių, patrauklių, kokybiškų ir inovatyvių maisto produktų kūrimas bei gamyba. Maisto technologijos studijų programa yra nuolatiniame tobulėjimo ir atsinaujinimo procese – „Keičiamės ir keičiame darniai“. Atsižvelgiant į studentų pageidavimus, darbdavių pasiūlymus, Europos šalių aukštųjų mokyklų patirtį ir prisitaikant prie šiandienos aktualijų bei iššūkių, programoje nuolat atnaujinamas dėstomų modulių turinys. Studentai savo praktinius įgūdžius lavina Cheminės analizės, Maisto chemijos, Maisto technologijos, Juslinės analizės laboratorijose, specializuojasi duonos kepimo, mėsos arba maitinimo įstaigų technologijų srityje. Po studijų absolventai tampa technologais, kokybės vadovais, meistrais, konditeriais, padalinių ir gamybos vadovais, maisto saugos specialistais, kokybės kontrolieriais didžiosiose Lietuvos įmonėse: UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“, UAB „Biovela Group“, UAB „Pievos Burbulai“, UAB „Palink“ ir kt.

– Maisto technologijų studijų programą papildė du nauji moduliai: maisto dizainas ir inovacijos ir etninio paveldo maisto technologijos. Kokią naudą studentai gaus studijuodami šiuos dalykus?

– „Maisto dizaino ir inovacijų” modulis, integruotas į mokymosi procesą, gali suteikti studentams naujų kompetencijų ir iššūkių, nes maistas mokymosi metu suvokiamas kaip dizaino projektas. Jame svarbus išskirtinis estetinis vaizdas, skonių ir aromatų harmonija, sukuriant mažą spektaklį akims, sukelti kuo didesnį jausmų ir įspūdžių spektrą. Pats maisto produktas ar patiekalas gali būti interpretuojamas (pvz.: jogurtas saldainio pavidale, 3D maisto dekoravimas, vaisių-šokolado dešrelės, vaisių-riešutų saliamis, patiekalas augalo šakos išvaizdos ir kt.). Tai galimybė eksperimentuoti su maisto žaliavomis, atskleidžiant savo kūrybiškumą, vaizduotę, nuotaiką.

Nemažiau svarbu išlaikyti, puoselėti savo krašto maisto gamybos tradicijas, įgyti Lietuvos kulinarijos paveldo ir tautinio paveldo maisto produktų gamybos žinių ir praktinių gebėjimų. Tam skitas „Etninio paveldo maisto technologijų“ modulis, kurio metu studentai turi galimybę susipažinti su Lietuvos regionų tradiciniais maisto produktais, valgiais, jų asortimentu, išbandyti jų gamybos ypatumus, atrasti unikalias juslinėmis savybes.

Lietuvos etninio paveldo maisto produktų gamyba, šiuolaikinės maisto technologijos, aplinkosauga ir tvari gamyba, maisto sauga, kokybė ir maisto inovacijos – tai praeities, dabarties ir ateities dermė. Taip studentams suteikiama galimybė platesnio spektro baigiamųjų darbų atlikimui, gebėjimų demonstravimui konferencijose, parodose, konkursuose, o sukauptos žinios, praktiniai gebėjimai, pasitikėjimas savimi, padeda įsitvirtinti maisto gamybos įmonėse.

Vilniaus kolegija yra vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, kuri siūlo kolegines veterinarijos krypties studijas. Veterinarijos studijų programos metu studentai mokosi profesionaliai asistuoti veterinarijos gydytojui chirurginėse operacijose, parengti gyvūnus medicininėms procedūroms ir tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę ir negalavimus. Baigus studijas tampama aukštos kvalifikacijos veterinarijos felčeriu, ypač geidžiamu veterinarijos klinikų visoje Lietuvoje darbuotoju. Vilniaus kolegijos absolventai dirba AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Vaidos klinika“, UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Žvėryno veterinarijos gydykla“, Lietuvos zoologijos sode, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, UAB „Zooveterinarijos centras „TOTO“, UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“, UAB „Magnum veterinarija“, ŽŪB „Tėviškė“, „Ginkūnų agrofirma“ ir kt. Absolventai sėkmingai įsidarbina stambiųjų gyvulių ūkiuose, privačiose veterinarijos paslaugų įmonėse, zooparduotuvėse, beglobių gyvūnų organizacijose, maisto ir veterinarijos laboratorijose, farmacijos įmonėse, pradeda savo verslą.

– Kokie studentų atsiliepimai apie Veterinarijos studijas?

– Mūsų studentai ypač vertina, kad programa pasižymi praktinių įgūdžių įgyjimu ir tobulinimu. Čia jie mokomi parengti pacientus medicininėms procedūroms bei tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę, palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas ir atlikti pirminę diferencinę diagnostiką, suteikti gyvūnui priežiūrą, atpažinti ir apibūdinti ligų pasireiškimo būdus ir jų eigą, klinikinių požymių sunkumą, paimti kraujo, šlapimo ir kitus mėginius laboratoriniams tyrimams ir juos ištirti, prižiūrėti gyvūno gijimą, suteikti gyvūnui būtiną pooperacinę priežiūrą ir kt. Absolventė Evelina Jankauskaitė dalijasi savo patirtimi: „Veterinarijos studijos Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete man padėjo suprasti, kad būtent ši specialybė ir yra mano ateitis. Studijos buvo labai įdomios, informatyvios, o visas mums suteiktas teorines žinias galėjome pritaikyti praktiškai ir taip dar labiau pagilinti savo įgūdžius. Išmokome dirbti su daug gyvūnų rūšių. Smagu, kad net baigus mokslus dėstytojai labai geranoriškai konsultuoja ir atsako į iškilusius klausimus. Džiaugiuosi, kad įgytos žinios ir praktinė patirtis padėjo man greitai susirasti darbą. Esu labai laiminga, kad baigusi vidurinę mokyklą veterinarijos specialybę.“

Studentai taip pat džiaugiasi, galėdami pasisemti praktikos svetur. „Praktika Ispanijoje  suteikė galimybę labiau pažinti egzotinius gyvūnus, įsigilinti į Ispanijoje vyraujančias erkių, blusų pernešamas ligas, jų gydymą ir prevenciją. Taip pat įgijome darbo laboratorijoje praktikos, mums leidžia atlikti visus galimus tyrimus. Stebėjome ir teko asistuoti netgi traumatologijos ir navikų šalinimo operacijose. Vykome į namus kartu su veterinarijos gydytoju ir vakcinavome augintinius. Teko susidurti su gana sudėtingais atvejais, kai gyvūnui reikėjo suteikti pirmąją pagalbą. Tikrai nesigailime, kad išvažiavome“, – pasakoja absolventės Laura Zimblytė ir Gabija Ignatavičiūtė, atliekančios praktiką „Nexo Centros Veterinarios“ klinikose, Huelvos mieste, Ispanijoje.

Tikime, kad studijos kolegijoje – tai ne tik „sausos“ paskaitos, atsiskaitymai ir diplomas, tai stiprus profesinio kelio pagrindas, kuriame studentas gali atrasti save, įgyti ir praplėsti teorines žinias, taikyti jas praktikoje, susipažinti su žmonėmis, kurie padės augti ir bus pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Kolegijoje vykstantis glaudus studentų bendradarbiavimas su dėstytojais ir darbdavių atstovais, stiprina studentų pasitikėjimą ir skatina nuosekliai siekti savo tikslų. Aukšti absolventų įsidarbinimo rodikliai, puikūs darbdavių atsiliepimai apie studentų pasirengimą profesinei veiklai ir sėkmingas bendradarbiavimas su garsiomis šalies įmonėmis, kur studentai laukiami atlikti profesinės veiklos praktikų, o vėliau įsilieti į darbuotojų kolektyvus, rodo, kad einame teisinga linkme ir galime užtikrinti aukštą studijų kokybę. Būsimus studentus kviečiame ne tik pasisemti naujų žinių ir įgūdžių – kviečiame juos į gražią, naujų atradimų kupiną draugystę, kuri, neabejojame, bus jų kelio į sėkmingą karjerą pradžia!

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 1990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai

    2017-08-011990-aisiais valstybę atkūrė Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) deputatai
    1990 m. vasario 24 d. Lietuvoje pirmą kartą per 50 šalies okupacijos metų įvyko daugiapartiniai demokratiški Aukščiausiosios Tarybos, kuri 1996 m. buvo pavadinta Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu (AT-AS), rinkimai. Istorikų ir politologų vertinimu, jie faktiškai prilygo referendumui dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo, nes dainuojamajai Lietuvos revoliucijai dirigavusio Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rinkimuose pasiekta pergalė (LPS kandidatams atiteko 96 deputatų vietos iš 141) išreiškė tautos valią nedelsiant, parlamentiniu būdu atkurti Lietuvos valstybingumą.     Valstybė buvo atkurta de facto Tad po gerų dviejų savaičių, Kovo 11-ąją, vykusiame istoriniame AT-AS posėdyje, kuriame dalyvavo 130 tuomet jau išrinktų deputatų, 124 tautos atstovai paskelbė ir pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos ...
  • Darbų ir atminties saugotojai

    2017-08-01Darbų ir atminties saugotojai
    Kur begyveno, V. Kudirka visą laiką buvo žandarų akiratyje, kratos jo namuose buvo nuolatinės – net ir tada, kai jau sunkiai sirgo. Stasys Ankevičius knygelėje „Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi“ (2000 m.) aprašo daug tokių atsitikimų. „Idealia knygneše“ jis vadina Marcelę Barzdaitytę, kuri „sugebėjo visus Kudirkos rankraščius pernešti per Širvintą, ir nė karto žandarai nesučiupo jos, benešančios tokią jiems vertingą literatūrą. Ji svarbiausia knygnešių knygnešė. Jeigu mes šiandien turime dr. Kudirkos kūrybą-raštus, tai tik šios varguolės, beraštės kaimo moterėlės dėka. Jeigu ne jos pavojingi žingsniai į Širvintą, mes šiandien negiedotume himno.“ Marcelė neapleido Kudirkos iki mirties. …O jei ne ...
  • „Kultūros paveldą būtina išsaugoti“

    2017-08-01„Kultūros paveldą būtina išsaugoti“
    Tai akcentavo Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėjas Martynas Vasiliauskas, paklaustas apie istorinės atminties išsaugojimo problemas mūsų regione. Ir ne tik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras prieš kurį laiką perspėjo, kad ima nykti paminklai, įamžinę kovotojus už laisvę, jų žūties vietas, rezistentus. Nemažai paminklų, kryžių statė visuomenininkai, vienminčiai, daug kas vyko stichiškai, tad dabar daug tų atminimo ženklų nebeprižiūrima, nes ir tų žmonių nebėra… Nors po nepriklausomybės atkūrimo praėjo daug metų, ne visada deramai rūpinamasi ir Lietuvos kūrėjų, signatarų atminimu. Pasak M. Vasiliausko, daug problemų saugant kultūros paveldą kyla todėl, kad vis dar vyrauja griovimo nuotaikos, jos ypač ryškios ...
  • Muziejus šviečia, paminklas priešais – aptriušęs

    2017-08-01Muziejus  šviečia, paminklas priešais – aptriušęs
    1934 metais miestas, kurio pavadinimas kelis kartus kito, pavadintas Kudirkos Naumiesčiu, jo skvere atidengtas Vinco Grybo sukurtas paminklas. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad autorius ketinęs sukurti skulptūrinę grupę: šalia centrinės V. Kudirkos skulptūros turėjusios būti dar dvi, simbolizuojančios knygnešius bei lietuviško žodžio kelią į žmones… Tačiau didžiojo varpininko skulptūra taip ir liko viena. Išstovėjo per karą, atlaikė tautinei savimonei nepalankius laikus. Bet laiko tėkmė ardo ne tik mūsų atmintį – paminklus taip pat. Problemos neaplenkė ir Kudirkos Naumiestyje esančio: teko restauruoti (paskutinį kartą 2008 metais), kažkada švietęs baltumu pastaruoju metu atrodo varganai… Priešais aikštę stovintis ir naujumu spindintis (tik šių metų vasarį ...
  • Paliko kaip testamentą…

    2017-08-01Paliko kaip testamentą...
    Taip „Tautišką giesmę“ įvardijo Stasys Ankevičius – mokytojas, V. Kudirkos (ir viso šio krašto kultūros palikimo) saugotojas ir puoselėtojas, įkūręs ir bene keturis dešimt-mečius varpininko gimtuosiuose Paežeriuose prižiūrėjęs muziejėlį su brangiomis relikvijomis. Čia įkurtas visuomeninis dr. Vinco Kudirkos muziejus 1965 metais buvo oficialiai atidarytas ir tapo žinomas visoje Lietuvoje. S. Ankevičiaus ir bendraminčių, bendražygių (tarp jų – ir tuometis Paežerių mokyklos, vėliau – Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius) dėka čia buvo sukaupta vertingų ir unikalių eksponatų, vienas tokių – V. Kudirkos smuikas. Juo tautos himno autorius vingiavo melodiją savo žodžiams – tai vargu ar kas girdėjo: nebent ...
  • Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa

    2017-08-01Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa
    …Ant šimto ar daugiau piliakalnių, didžiųjų miestų aikštėse ir prie kuklių paminklų ar kryžių miesteliuose ir kaimuose, taip pat ir tolimose šalyse – ten, kur istorijos sūkurių nublokšti ar savo noru išvykę gyvena lietuviai – liepos 6-ąją vėl skambėjo „Tautiška giesmė“. Lietuvos himnas. Gimęs beveik prieš 120 metų, kvietęs ir raginęs lietuvius pasijusti… lietuviais. Tai, kas oficialu – tarsi savaime suprantama, dažnas net ir iš širdies traukdamas „Tautišką giesmę“ ir žinodamas, kas jos autorius, nelabai ką daugiau ir tepasakytų. O juk Vinco Kudirkos kelias iki jos, kaip ir paties kūrinio likimas, atspindi sudėtingiausią istorijos tarpsnį. Nes tai buvo metas, kai ...
  • „Sūduvos sakalai“ – už miesto ir šalies garbę

    2017-08-01„Sūduvos sakalai“ –  už miesto ir šalies garbę
    Klubo, miesto ir tautine atributika „apsiginklavę“ Marijampolės futbolo komandos „Sūduva“ fanai, susibūrę į klubą „Sūduvos sakalai“, lydi futbolininkus į visas rungtynes išvykose, visada būna ir „Arvi“ futbolo arenoje vykstančiose varžybose. Į ovacijomis, skanduotėmis savo komandą palaikantį spalvingą sirgalių būrį atkreipiamas dėmesį, o atslūgus aistroms klausinėjama apie miestą ir šalį, iš kurios atvažiavę. Liepos 6-ąją, po pergalingai pasibaigusių „Sūduvos“ varžybų su svečių iš Baltarusijos komanda „Šachtior“, klubo fanai susirinko į J. Basanavičiaus aikštę, kad su lietuviais visame pasaulyje sugiedotų Lietuvos himną. – Mes gerbiame savo šalį, saugome jos vertybes. Visada, kur bevažiuotume ar su „Sūduvos“ komanda, ar su Lietuvos rinktine, vežamės Trispalvę, Marijampolės ...
  • Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos

    2017-08-01Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos
    Pirmoji pažintis su Lietuvos istorija Kalvarijos gimnazijos dešimtokei Aivarai Šitkauskaitei prasidėjo vaikystėje, beklausant prosenelės pasakojimų, o dalyvauti konkursuose „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ paskatino brolis ir nuo penktos klasės istorijos ją mokantis mokytojas Algimantas Babeckas, todėl, pasak Aivaros, jos pasiekimai – abiejų su mokytoju darbas. Tokie mokiniai – laimė „Ugdyti pagarbą savo Tėvynei, jos praeičiai, tautinėms tradicijoms, skatinti jaunosios kartos patriotiškumą, puoselėti tautinius jausmus, domėtis savo valstybės ir Lietuvos kariuomenės istorija, dabartine veikla ir aktualijomis, formuoti pilietinę mokinių savimonę – tai pagrindiniai mokytojų uždaviniai, ruošiant mokinius ne tik konkursams, bet ir gyvenimui“, – sako Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas. Jo organizuojama regioninė ...
  • Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis

    2017-08-01Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis
    Jauno žmogaus pasaulėžiūros kūrimas prasideda nuo pagarbos šeimai ir savo valstybei. Ir klysta tie, kurie mano, kad meilė Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas – tik gražūs žodžiai švenčių metu iš tribūnų. Patriotinius jausmus puoselėjantis jaunimas buriasi į klubus, vienija bendraminčius, rašo projektus ir ne garsiais lozungais apie patriotizmą ir pilietiškumą, o aktyvia veikla formuoja jaunų žmonių pagarbą valstybei. Tokią veiklą jau antras dešimtmetis vykdo ir Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“. „Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – akcentuoja jo nariai.   Jaunimą vienijo didžiulis entuziazmas Klubo susikūrimo pradžia – 2003 metai. Idėja suburti jaunus žmones kilo dviem entuziastingoms studentėms Evelinai Didvalienei ir ...
  • Svajonių darbas – dantų techniko

    2017-08-01Svajonių darbas – dantų techniko
    22 metų marijampolietis Linas Rubinas – laimingas žmogus, nes turi mėgstamą darbą, kurį dirba su dideliu užsidegimu. Tokią laimę patiria tikrai ne kiekvienas, daugeliui pasirinkimas ir apsisprendimas, kuo būti, būna itin sunkus ir neretai nesėkmingas. Linas yra tikras praktikas, įgijęs dantų techniko profesiją, kurią pasirinko sąmoningai, jai rimtai ruošėsi ir iki šiol nenusivylė.   Visada buvo „krapštukas“ Bandydamas prisiminti, kas pakreipė jo kelią link odontologijos, Linas sako, jog visada mėgo knebinėti, ardyti, taisyti, nuo mažens buvo „krapštukas“. „Sėdėdavau garaže, kažką ardydavau, man tai buvo įdomu. Pradžioje viską laužydavau norėdamas pažiūrėti, kaip pagaminta, kas yra viduje“. Tarp Lino giminaičių buvo odontologų, ko gero, galimybė matyti jų ...
  • „Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

    2017-08-01„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“
    Apie „moksliuko“ kelią kalbamės su buvusiu marijampoliečiu Roku Valančiumi, kuris šiandien yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektorius, mokslų daktaras. – Kas paskatino rinktis mokslininko kelią? – Apie mokslininko ir dėstytojo kelią tikrai negalvojau nei vaikystėje, nei pradėjęs studijas universitete. Pirmieji paskatinimai stoti į doktorantūros studijas buvo iš tuomečio baigiamojo magistro darbo vadovo prof. A. Jurelionio. Vėliau, kai jau turėjau oficialų kvietimą studijuoti doktorantūroje, labai skatino artimieji. Jeigu atvirai, ilgai pats dvejojau, ar verta eiti šiuo keliu, nes žinojau, kad jis nebus lengvas ir pareikalaus daug laiko ir kantrybės. Studijuojant doktorantūroje buvo tikrai nelengvų periodų, kai strigo ...
  • Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

    2017-08-01Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą
    Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.   Pradėjo vėliau nei kiti Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko ...
  • Su spauda – beveik 50 metų

    2017-06-27Su spauda – beveik 50 metų
    UAB „TeleSAT pressa“ spaustuvės direktoriumi dirba Juozas Bilinskas, turintis beveik 50 metų darbo patirtį. Anot paties direktoriaus, su spauda jis draugauja nuo 1970-ųjų. Darbo pradžia buvo Baltarusijoje, Minske, kur mokėsi poligrafijos. Teko dirbti prie leidinių spausdinimo, laužymo, rinkimo linotipu. Šakių rajone gimęs ir užaugęs J. Bilinskas negali pasakyti, kas jį paskatino rinktis tuo metu mažai kam žinomą specialybę. „Tiesiog man patiko šis darbas“, – sako spaustuvės direktorius, nuo 1973 metų pradėjęs dirbti Šakių spaustuvės vedėju. Pasak J. Bilinsko, Šakių spaustuvėje tuo metu buvo spausdinamas rajono laikraštis „Draugas“, tebeeinantis iki šių dienų, ir visa blankinė produkcija. Buvo vienas linotipas (teksto eilučių rinkimo ...
  • Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai

    2017-06-27Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai
    Marijampolės spaustuvėje ilgiausiai dirbanti Laima Kunigonienė pirmuosius žingsnius laikraščių leidyboje pradėjo 1977 metais. Tuomet Marijampolės spaustuvė priklausė Alytaus spaustuvei. Patalpos buvo įsikūrusios P. Butlerienės gatvėje, kur dabar archyvas, joje dirbdavo apie 12–13 žmonių. Laima linotipininkė, jai tekdavo rinkti „Naujojo kelio“ tekstus. Darbas buvo rankinis, raidės liejamos metalinėmis eilutėmis, jas surinkus daromas maketas. Krūvis didžiulis, reikėdavo labai sekti, kad nepadarytum klaidų, nors jos būdavo neišvengiamos. Laima prisimena, kaip kartą atvirkščiai įdėtoje nuotraukoje antys išėjo žemyn galvomis. Dirbama buvo su kenksmingomis medžiagomis švinu, stibiu, alavu. Nuo garuojančio švino spaustuvėje tvyrodavo specifinis kvapas. Didelis krūvis tekdavo ir akimis, visą laiką reikėdavo akylai žiūrėti, kad ...
  • Leidybos istorija Marijampolėje

    2017-06-27
    Vikipedijos enciklopedijoje apie spaustuves Marijampolėje pateikiami tokie duomenys. Pirmąją spaustuvę įkūrė E. Novojevska 1882 metais. Prie jos buvo knygynas. Spaustuvė spausdino kvietimus, sveikinimus, vizitines korteles, veikė apie metus. 1884–1987 m. Marijampolėje dirbo K. Majevskos spaustuvė. 1884 m. spaustuvę įkūrė Z. Rozenfeldas. Jis turėjo knygyną, prekiavo rusiškais vadovėliais. Ši spaustuvė veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. 1899–1940 m. dirbo Abramo Aguševičiaus, Raseinių spaustuvininko, spaustuvė. Po tėvo mirties spaustuvę paveldėjo sūnus Aronas Aguševičius. 1941 metais ji nacionalizuota. 1909–1914 m. veikė A. Stoklickio spaustuvė, perkelta iš Kalvarijos. Žinoma ne tik Marijampolėje, bet visoje Lietuvoje, „Dirvos“ bendrovės spaustuvė veikė 1919–1941 metais. Jos įkūrėjai Adomas Dundzila ir Bronius ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.