Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar!
Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama su daugiau nei 270 užsienio aukštųjų mokyklų iš 40 pasaulio šalių, kuriose studentai turi galimybę atlikti tarptautinius mainus.

Nuolat atsinaujinantis, atviras ir pažangias mokymo technologijas diegiantis Agrotechnologijų fakultetas studentus kviečia rinktis iš penkių studijų programų – agroverslo technologijos, veterinarijos, maisto technologijos, kraštovaizdžio dizaino ir cheminės analizės. Plačiau apie šias studijas kalbamės su Agrotechnologijų fakulteto dekane dr. Nijole Liepiene.

– Kodėl būsimi studentai agrotechnologijų studijas turėtų rinktis būtent Vilniaus kolegijoje?

– Šiuo metu Kolegija yra didžiausia Lietuvos profesinio aukštojo mokslo institucija, atliepianti ne tik Vilniaus regiono, bet ir visos Lietuvos stojančiųjų lūkesčius. Daugelis nustemba, kad Vilniaus kolegijoje galima pasirinkti studijų programas, susijusias su žemės ūkiu. Svarbu pažymėti, kad cheminė analizė, kraštovaizdžio dizainas ir veterinarija – tai vienintelės koleginių studijų programos Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerija 2021–2022 akademiniams metams yra numačiusi skirti lėšų tikslinėms skatinamosioms stipendijoms, kurios atiteks su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas studijuojantiems studentams. Be to, geriausiai besimokantys ir aktyviai mokslo taikomojoje veikloje dalyvaujantys studentai gali pretenduoti į kasmet skiriamas darbdavių vardines stipendijas, o pažangiausi studentai – ir į Lietuvos prezidentų vardines stipendijas.
Atvykusiems studijuoti iš kitų miestų džiaugiamės galėdami pasiūlyti apsigyventi pačiame Vilniaus centre, šalia kolegijos esančiame bendrabutyje, kuriame sudarytos puikios buities sąlygos, veikia nemokamas interneto ryšys. Be to, studentai turi galimybę pagal mainų programas vykti į Suomiją, Čekiją, Portugaliją, Lenkiją, Turkiją bei kitas šalis dalinėms studijoms ir praktikai.

Agroverslo technologijų studijų programa parengta Vokietijos Anhalto aukštosios žemės ūkio mokyklos Žemės ūkio studijų programos pagrindu. Šias studijas pasirinkę studentai tampa aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistais, gebančiais planuoti, organizuoti ir kontroliuoti įvairių žemės ūkio įmonių veiklą. Agroverslo technologijų absolventai sėkmingai įsidarbina tarptautinėse žemės ūkio verslo struktūrose, su žemės ūkiu susijusiose valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, žemės ūkio žaliavų perdirbimo įmonėse, žemės ūkio konsultavimo institucijose, plėtoja savo verslą.

– Agroverslo technologijų studentai gali rinktis Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų
specializacijas. Kuo šios kryptys yra aktualios?

– Siekiant ekonomiškai efektyvaus ir konkurencingo žemės ūkio, pagrįsto mažesnį poveikį aplinkai darančiu ūkininkavimu, Agroverslo technologijų studentai gali pasirinkti Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų specializacijas, kurios padės studentams įgyti konkurencinį pranašumą. Baigę šias studijas studentai gebės taikyti tvarias ūkininkavimo technologijas, naudos skaitmenines valdymo sistemas gamybos procese, parinks agrarinės aplinkosaugos priemones įvairioms agroekosistemoms, supras tvarių maistų sistemų „Nuo lauko iki stalo“ ir žiedinės ekonomikos principus. Tvaraus ūkininkavimo arba Žaliojo kurso specializacijų pasirinkimas leis absolventams kurti ekonomiškai efektyvias, inovatyvias, konkurencingas ir mažesniu poveikiu aplinkai pagrįstas žemės ūkio veiklas. Specializuotos studijos padės absolventams lanksčiai prisiderinti prie besikeičiančios ūkininkavimo aplinkos. Džiugu, kad iš buvusių mūsų studentų nuolat sulaukiame puikių atsiliepimų.

„Niekada nemaniau, kad studijuoti teks Vilniuje, nuo vaikystės tik žinojau, kad savo ateitį noriu sieti su žemės ūkiu. Nesvarbu, kolegija ar universitetas, Vilnius ar Kaunas, daugiau ar mažiau paskaitų, toliau ar arčiau nuo namų… Po pirmo semestro jau žinojau, kad mano pasirinkimas buvo teisingas, kad AGROVERSLO TECHNOLOGIJŲ specialybė yra tai, ko man reikia, kas formuos tolimesnę mano ateitį. Tereikia paties žmogaus pozityvaus nusiteikimo, ir kiekvienas gali atrasti save“, – pasakoja studentas Mantas Kalasauskas iš Vilkaviškio.

Cheminės analizės studijos – tinkamas pasirinkimas tiems, kurie domisi gamtos mokslais, mėgsta eksperimentuoti ir turi polinkį analizuoti aplinką. Tai vienintelės Lietuvoje profesinio bakalauro studijos, kur rengiami chemijos specialistai su aukštuoju koleginiu išsilavinimu. Fakultetą sieja ilgametė partnerystė su „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – didžiausia pasaulio kompanija, kuriančia ir gaminančia inovatyvius molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Moderniose įmonės laboratorijose studentai atlieka praktiką ir, vadovaujant įmonės specialistams, rengia baigiamuosius darbus. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kasmet skiria vardines stipendijas už pažangumą moksle, aktyvų dalyvavimą mokslo taikomojoje ir visuomeninėje veikloje. Baigę studijas specialistai laukiami perspektyviausiose Lietuvos ir pasaulio laboratorijose – jiems atsiveria karjeros galimybės technologijų ir pramonės vystymo srityse.

– Ko mokosi studentai, pasirinkę Cheminės analizės studijas? Ar jiems suteikiama galimybė atlikti dalines studijas užsienyje? Kokie galimi tolimesnių studijų pasirinkimai?

– Studentai mokosi analizuoti cheminių medžiagų struktūrą ir savybes naujausiais tyrimo metodais, praktikuojasi saugiai dirbti laboratorijoje su cheminėmis medžiagomis ir laboratorine įranga, pasirinkti tinkamą tyrimo metodą, paimti ėminius bei paruošti mėginius, atlikti jų analizę, vertinti tyrimo rezultatus. Studentai susipažįsta su neorganinių ir organinių medžiagų pasauliu, tyrinėja maisto produktų bei mus supančios aplinkos – oro, vandens, dirvožemio, žaliavų, gaminių ir pramonės produktų sudėtį, įgyja žinių apie laboratorijų kūrimą ir jų darbo organizavimą.
Pagrindinė studentų tarptautinių studijų priemonė yra Erasmus+ mobilumo programa, cheminės analizės studijų programos studentams suteikianti galimybę dalį studijų rezultatų pasiekti užsienio šalių aukštosiose mokyklose ar institucijose pagal iš anksto suderintą studijų sutartį. Per 3 metų studijų laikotarpį studentai 12 mėn. gali studijuoti arba atlikti praktiką užsienio šalyse. Studijoms užsienyje studentai gali vykti į Suomijos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Turkijos, Slovakijos, Rumunijos aukštąsias mokyklas. Profesinės veiklos praktikas gali atlikti visose ES šalių chemijos ar biotechnologijos sektoriaus laboratorijose.

Studentai pripažįsta, kad dalinės studijos užsienyje suteikia naujų profesinių žinių ir gebėjimų, darbo tarptautinėje aplinkoje įgūdžių, padeda tobulinti užsienio kalbos įgūdžius, praturtina profesinį žodyną. Studijos užsienyje ne tik suteikia naujų teorinių žinių, praktinės patirties, bet praplečia studento akiratį, sudaro galimybes palyginti studijas Liteuvoje ir svetur, užmegzti profesinių kontaktų.

„Tai buvo neįtikėtina galimybė susipažinti su studentais iš viso pasaulio. „Erasmus+“ praplėtė mano pasaulėžiūrą, susipažinau ne tik su Čekijos, bet ir su daugelio kitų šalių kultūromis, patobulinau anglų kalbą, problemų sprendimo ir organizacinius sugebėjimus. Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau „perlipti per save“. Tapau daug labiau savimi pasitikinčiu, pasisėmiau naujų patirčių ir idėjų ateičiai. Tai, be abejonės, yra laikas, kurio studentas neužmirš visą likusį gyvenimą“, – teigia Lukas, semestrą mokęsis Tomas Bata Universitete Zline, Čekijoje.

Vilniaus kolegijos Cheminės analizės specialybės absolventai yra laukiami Vytauto Didžiojo universiteto Biocheminės analizės tęstinės magistrantūros studijų programoje. Pirmaisiais studijų metais pagilinę molekulinių biomokslų žinias (Ląstelės biologija, Imunologija, Molekulinės biologijos pagrindai), antraisiais studijų metais magistrantai turi galimybę stoti į dienines Biocheminės analizės, Molekulinės biologijos ir biotechnologijos ar Taikomosios biotechnologijos magistrantūros programas arba tęsti studijas Biocheminės analizės tęstinėje magistrantūroje. Taip pat gali rinktis Biologijos studijas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Šiuolaikinis žmogus vis daugiau dėmesio skiria aplinkai, kuri jį supa – sutvarkyta ir prižiūrėta aplinka jau tapo dažno siekiamybe. Meniškos prigimties žmonės, turintys originalių idėjų, mėgstantys harmoniją aplinkoje ir norintys dirbti kūrybišką ir ne nuobodų darbą kviečiami studijuoti Kraštovaizdžio dizainą ir tapti aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistais.

– Kuo išsiskiria kraštovaizdžio dizaino studijos Jūsų kolegijoje? Kokios yra darbo perspektyvos, baigusiems šias studijas?

– Vilniaus kolegija – vienintelė Lietuvoje studentus kviečia rinktis kraštovaizdžio dizaino studijas. Tai viena perspektyviausių ir savo potencialo Lietuvoje dar neišnaudojusių specialybių. Žmonės statosi individualius namus, puoselėja sodybas ir vienkiemius, nori, kad miestuose ir miesteliuose juos suptų sutvarkytos viešosios erdvės, išpuoselėti parkai. Akivaizdu, kad kraštovaizdžio dizaino paslaugų populiarumas sparčiai auga. Kraštovaizdžio dizainas – įvairi ir besiplečianti sritis, jaunuoliai studijuoti gali rinktis tai, kas jiems išties įdomu: kraštovaizdžio architektūrą, mažąją želdynų architektūrą, inžinerinę grafiką, dendrologiją bei dar daug kitų dalykų. Baigusieji studijas geba parengti įvairių objektų sklypo tvarkymo ir želdinimo projektus, pagal biologines savybes parinkti dekoratyvinius augalus, išmano augalų dauginimo, auginimo ir priežiūros technologijas. Absolventai gali dirbti projektavimo, statybos ir aplinkotvarkos veiklą vykdančiose įmonėse, savivaldybėse ir jų įmonėse, valstybiniuose parkuose, botanikos soduose, užsiimti individualia veikla, teikti konsultavimo paslaugas arba tęsti studijas Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Maisto technologija – tai maistingų, sveikų, skanių, patrauklių, kokybiškų ir inovatyvių maisto produktų kūrimas bei gamyba. Maisto technologijos studijų programa yra nuolatiniame tobulėjimo ir atsinaujinimo procese – „Keičiamės ir keičiame darniai“. Atsižvelgiant į studentų pageidavimus, darbdavių pasiūlymus, Europos šalių aukštųjų mokyklų patirtį ir prisitaikant prie šiandienos aktualijų bei iššūkių, programoje nuolat atnaujinamas dėstomų modulių turinys. Studentai savo praktinius įgūdžius lavina Cheminės analizės, Maisto chemijos, Maisto technologijos, Juslinės analizės laboratorijose, specializuojasi duonos kepimo, mėsos arba maitinimo įstaigų technologijų srityje. Po studijų absolventai tampa technologais, kokybės vadovais, meistrais, konditeriais, padalinių ir gamybos vadovais, maisto saugos specialistais, kokybės kontrolieriais didžiosiose Lietuvos įmonėse: UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“, UAB „Biovela Group“, UAB „Pievos Burbulai“, UAB „Palink“ ir kt.

– Maisto technologijų studijų programą papildė du nauji moduliai: maisto dizainas ir inovacijos ir etninio paveldo maisto technologijos. Kokią naudą studentai gaus studijuodami šiuos dalykus?

– „Maisto dizaino ir inovacijų” modulis, integruotas į mokymosi procesą, gali suteikti studentams naujų kompetencijų ir iššūkių, nes maistas mokymosi metu suvokiamas kaip dizaino projektas. Jame svarbus išskirtinis estetinis vaizdas, skonių ir aromatų harmonija, sukuriant mažą spektaklį akims, sukelti kuo didesnį jausmų ir įspūdžių spektrą. Pats maisto produktas ar patiekalas gali būti interpretuojamas (pvz.: jogurtas saldainio pavidale, 3D maisto dekoravimas, vaisių-šokolado dešrelės, vaisių-riešutų saliamis, patiekalas augalo šakos išvaizdos ir kt.). Tai galimybė eksperimentuoti su maisto žaliavomis, atskleidžiant savo kūrybiškumą, vaizduotę, nuotaiką.

Nemažiau svarbu išlaikyti, puoselėti savo krašto maisto gamybos tradicijas, įgyti Lietuvos kulinarijos paveldo ir tautinio paveldo maisto produktų gamybos žinių ir praktinių gebėjimų. Tam skitas „Etninio paveldo maisto technologijų“ modulis, kurio metu studentai turi galimybę susipažinti su Lietuvos regionų tradiciniais maisto produktais, valgiais, jų asortimentu, išbandyti jų gamybos ypatumus, atrasti unikalias juslinėmis savybes.

Lietuvos etninio paveldo maisto produktų gamyba, šiuolaikinės maisto technologijos, aplinkosauga ir tvari gamyba, maisto sauga, kokybė ir maisto inovacijos – tai praeities, dabarties ir ateities dermė. Taip studentams suteikiama galimybė platesnio spektro baigiamųjų darbų atlikimui, gebėjimų demonstravimui konferencijose, parodose, konkursuose, o sukauptos žinios, praktiniai gebėjimai, pasitikėjimas savimi, padeda įsitvirtinti maisto gamybos įmonėse.

Vilniaus kolegija yra vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, kuri siūlo kolegines veterinarijos krypties studijas. Veterinarijos studijų programos metu studentai mokosi profesionaliai asistuoti veterinarijos gydytojui chirurginėse operacijose, parengti gyvūnus medicininėms procedūroms ir tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę ir negalavimus. Baigus studijas tampama aukštos kvalifikacijos veterinarijos felčeriu, ypač geidžiamu veterinarijos klinikų visoje Lietuvoje darbuotoju. Vilniaus kolegijos absolventai dirba AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Vaidos klinika“, UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Žvėryno veterinarijos gydykla“, Lietuvos zoologijos sode, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, UAB „Zooveterinarijos centras „TOTO“, UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“, UAB „Magnum veterinarija“, ŽŪB „Tėviškė“, „Ginkūnų agrofirma“ ir kt. Absolventai sėkmingai įsidarbina stambiųjų gyvulių ūkiuose, privačiose veterinarijos paslaugų įmonėse, zooparduotuvėse, beglobių gyvūnų organizacijose, maisto ir veterinarijos laboratorijose, farmacijos įmonėse, pradeda savo verslą.

– Kokie studentų atsiliepimai apie Veterinarijos studijas?

– Mūsų studentai ypač vertina, kad programa pasižymi praktinių įgūdžių įgyjimu ir tobulinimu. Čia jie mokomi parengti pacientus medicininėms procedūroms bei tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę, palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas ir atlikti pirminę diferencinę diagnostiką, suteikti gyvūnui priežiūrą, atpažinti ir apibūdinti ligų pasireiškimo būdus ir jų eigą, klinikinių požymių sunkumą, paimti kraujo, šlapimo ir kitus mėginius laboratoriniams tyrimams ir juos ištirti, prižiūrėti gyvūno gijimą, suteikti gyvūnui būtiną pooperacinę priežiūrą ir kt. Absolventė Evelina Jankauskaitė dalijasi savo patirtimi: „Veterinarijos studijos Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete man padėjo suprasti, kad būtent ši specialybė ir yra mano ateitis. Studijos buvo labai įdomios, informatyvios, o visas mums suteiktas teorines žinias galėjome pritaikyti praktiškai ir taip dar labiau pagilinti savo įgūdžius. Išmokome dirbti su daug gyvūnų rūšių. Smagu, kad net baigus mokslus dėstytojai labai geranoriškai konsultuoja ir atsako į iškilusius klausimus. Džiaugiuosi, kad įgytos žinios ir praktinė patirtis padėjo man greitai susirasti darbą. Esu labai laiminga, kad baigusi vidurinę mokyklą veterinarijos specialybę.“

Studentai taip pat džiaugiasi, galėdami pasisemti praktikos svetur. „Praktika Ispanijoje  suteikė galimybę labiau pažinti egzotinius gyvūnus, įsigilinti į Ispanijoje vyraujančias erkių, blusų pernešamas ligas, jų gydymą ir prevenciją. Taip pat įgijome darbo laboratorijoje praktikos, mums leidžia atlikti visus galimus tyrimus. Stebėjome ir teko asistuoti netgi traumatologijos ir navikų šalinimo operacijose. Vykome į namus kartu su veterinarijos gydytoju ir vakcinavome augintinius. Teko susidurti su gana sudėtingais atvejais, kai gyvūnui reikėjo suteikti pirmąją pagalbą. Tikrai nesigailime, kad išvažiavome“, – pasakoja absolventės Laura Zimblytė ir Gabija Ignatavičiūtė, atliekančios praktiką „Nexo Centros Veterinarios“ klinikose, Huelvos mieste, Ispanijoje.

Tikime, kad studijos kolegijoje – tai ne tik „sausos“ paskaitos, atsiskaitymai ir diplomas, tai stiprus profesinio kelio pagrindas, kuriame studentas gali atrasti save, įgyti ir praplėsti teorines žinias, taikyti jas praktikoje, susipažinti su žmonėmis, kurie padės augti ir bus pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Kolegijoje vykstantis glaudus studentų bendradarbiavimas su dėstytojais ir darbdavių atstovais, stiprina studentų pasitikėjimą ir skatina nuosekliai siekti savo tikslų. Aukšti absolventų įsidarbinimo rodikliai, puikūs darbdavių atsiliepimai apie studentų pasirengimą profesinei veiklai ir sėkmingas bendradarbiavimas su garsiomis šalies įmonėmis, kur studentai laukiami atlikti profesinės veiklos praktikų, o vėliau įsilieti į darbuotojų kolektyvus, rodo, kad einame teisinga linkme ir galime užtikrinti aukštą studijų kokybę. Būsimus studentus kviečiame ne tik pasisemti naujų žinių ir įgūdžių – kviečiame juos į gražią, naujų atradimų kupiną draugystę, kuri, neabejojame, bus jų kelio į sėkmingą karjerą pradžia!

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

    2017-05-23Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau
    Trisdešimtmetis marijampolietis Evaldas Babeckas pirmą kartą migranto duoną išbandė būdamas devyniolikos metų. Ją valgo ligi šiol. Pirmą kartą išvyko padirbėti į Airiją. „Nesinorėjo visą laiką prašyti tėvų pinigų, svajojau įsigyti automobilį, todėl nusprendžiau išvažiuoti užsidirbti“, – taip savo sprendimą grindžia Evaldas.  Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo studijuoti universitete, tačiau po kelis kartus, kad turėtų pakankamai lėšų, vis vyko į Norvegiją užsidirbti studijoms, pragyvenimui. Evaldui tekdavo dirbti įvairius sezoninius darbus: dažyti namus, pjauti žolę. 2012 metais Lietuvoje Evaldas susipažino su būsima žmona, pavasarį pora susituokė, o po metų jau abu su Jolita išvyko į Norvegiją. Evaldas atvirai sako, kad kelionės tikslas buvo kuo ...
  • Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

    2017-05-23Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?
    Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje. Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.   – Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje? – ...
  • „Ne skambiais žodžiais, o kietu darbu ir sunkiomis kovomis“

    2017-05-16
    Tai istoriko Adolfo Nezabitauskio mintis apie tai, kaip reikia mylėti Tėvynę ir kaip ją mylėjo V. Kudirka ir kiti pasišventėliai.   Kitąmet minėsime Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto šimt­metį. Nepaprastai džiugu, kad kaip tik šiemet pavyko pagaliau rasti Akto originalą. Tai padarė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Jis kovo 29 d. akto originalą lietuvių kalba surado Vokietijos diplomatiniame archyve. Net penki pasirašiusieji aktą buvo Marijampolės gimnazijos (dab. Rygiškių Jono gimnazijos) mokiniai. Tai dr. Jonas Basanavičius, kunigas, vyskupas, Seimo pirmininkas Justiną Staugaitis, finansininkas, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis, teisininkas prof. Pranas Dovydaitis ir istorikas, diplomatas Petras Klimas. Visuomenės veikėjas, pirmas laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, ...
  • Jubiliejų mini kartų kartos

    2017-05-16Jubiliejų mini kartų kartos
    Balandžio 28 d. Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenė pakvietė į dar vieną jubiliejinę konferenciją. 150 metų jubiliejų mininti seniausia šio krašto gimnazija šį kartą pranešimus skaityti pakvietė kelis savo buvusius mokinius: Vilniaus universiteto profesorių dr. Albiną Kuncevičių, docentą dr. Algimantą Merkevičių, archeologę, muziejininkę Eglę Lukėnaitę-Griciuvienę, kunigą, prof. Kęstutį Žemaitį, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus muziejaus l. e. p. direktorių Tomą Kukauską ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentą Darių Dumčių. Lietuvos archeologijos draugijos narys prof. dr. A. Kuncevičius kalbėjo, kad jo gyvenimą lėmė trys svarbiausi veiksniai. Tai – tėvai, ši gimnazija ir Vilniaus universitetas. Archeologas ragino gimnazistus atrasti tai, ko jis nespėjo, ko dar neatkasė ...
  • Muziejuje – šlovė ir viltys

    2017-05-16Muziejuje – šlovė ir viltys
    Su Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, vaikštant tarp stendų gali pamatyti visus gimnazijos istorijos laikotarpius, o kartu – ir visos mūsų šalies istoriją. Iš stendų žvelgia buvę gimnazijos mokiniai: mokslininkai, kunigai, partizanai, knygnešiai, kariškiai ir kt.   Mokslininkai Gausiausi stendai – mokslininkų. Juose: habil. filologijos m. dr., semiotikos mokslo pradininkas, kelių užsienio universitetų profesorius Algirdas Julius Greimas (1934 m. laida), habl. medicinos m. dr., profesorius Gintautas Čėsnys (1957 m. laida), filologijos mokslų dr., Vilniaus universiteto (VU) docentas Jonas Kabelka (1934 m.), habil. filologijos m. dr.,VU profesorius Vitas Labutis (1952 m.), filologijos mokslų dr., Vilniaus pedagoginio instituto docentas Bronius Kalinauskas (1929 m.), ...
  • Rygiškių Jono gimnazijos absolventai valstybės ir visuomenės gyvenime

    2017-05-16Rygiškių Jono gimnazijos absolventai valstybės ir visuomenės gyvenime
    Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija švenčia savo 150 metų jubiliejų. Įvairiausi renginiai, skirti šiai ypatingai progai, vyksta jau nuo metų pradžios. Didžiausios iškilmės numatytos šį savaitgalį. Rygiškių Jono gimnazijos arba Marijampolės gimnazijos šaknys siekia 1840 metus, kai iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta keturių klasių apskrities mokykla. Ji 1867 m. buvo perorganizuota į gimnaziją, kuri tapo unikaliu reiškiniu Lietuvos istorijoje, o jos auklėtiniai įnešė neįkainojamą indėlį ne tik į mūsų valstybės istoriją, bet ir į kultūrinį, visuomeninį gyvenimą. Rusijos caro valdžia siekė lietuvius atitraukti nuo lenkų įtakos ir juos surusinti. Tad gimnazijoje dalykai buvo pradėti dėstyti rusų kalba, lietuvių kalbai buvo teskiriama ...
  • Klasė – ne vienintelė vieta mokytis

    2017-05-16Klasė – ne vienintelė vieta mokytis
    „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, sako lietuvių liaudies išmintis. Bet šiuolaikinėse pamokose labai svarbūs ir klausimai „kaip“ arba „kodėl“? Būtent to moko STEAM (science, technology, engineering, art, mathematics) metodika. Integruojant skirtingus dalykus moksleiviai gali mokytis eksperimentuodami, o mokymas neprivalo apsiriboti vien klasės patalpomis. Vadovėlių tiesas tikrina patys Ką pasirinktų mokiniai – tradicinę pamoką klasėje ar eksperimentus laboratorijoje ir tyrimus lauke – atsakyti nesunku. Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia mokydamiesi kitaip. Vienas tokių pavyzdžių, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinys Gustas Mensevičius. Prieš metus STEAM mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“ už savo tyrimą „Korozijos proceso panaudojimas aplinkos užterštumo tyrimui“ jis net pelnė pirmąją vietą. „Gustas ...
  • Bankai Sūduvos krašte

    2017-05-09Bankai Sūduvos krašte
    Naudojosi vangiai Kraštotyrininko ir publicisto Arūno Kapsevičiaus teigimu, tarpukariu Marijampolėje veikė 3 bankai: Lietuvos banko skyrius, Ūkio banko skyrius ir Žydų liaudies bankas. Pasak jo, bankines paslaugas taip pat teikė savitarpio pagalbos įstaigos, tarnautojų fondas, žemdirbių taupmenų skolinamoji kasa. Nepaisant gausaus pasirinkimo, suvalkiečiai bankais ir bankinėmis paslaugomis naudodavosi atsargiai. – Nebuvo tokios mados, susiformavusio įpročio. Turėdami tikslą atidaryti parduotuvę, įsigyti daiktą ar nekilnojamąjį turtą žmonės rinkdavosi taupyti užuot skolinęsi. Jei ir skolindavosi, tai dažniau vienas iš kito. Manyta, kad tokie finansiniai santykiai yra patikimesni nei sutartys su bankais ar bankines paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Tačiau vienas kitu besąlygiškai irgi nepasitikėjo – finansinius santykius ...
  • Lietuviško lito keliai ir klystkeliai

    2017-05-09Lietuviško lito keliai ir klystkeliai
    Ilgai lauktas ir pagaliau dienos šviesą 1922 metais išvydęs litas, nepriklausomybės kovų metais ką tik sulaukęs pilnametystės vietą turėjo užleisti rubliui. Prireikė 53 metų, kad senoji valiuta galėtų grįžti į lietuvių pinigines. Sugrįžo, tačiau neilgam – po 22 metų atgimusio lito gyvavimo, nacionalinę valiutą iškeitėme į europietiškus pinigus. Tuomet ilgai blaškęsis – gimęs, ne savo noru miręs, atgimęs ir vėl į šalį nustumtas litas pagaliau surado savo vietą – saugiai įsikūrė muziejuose, kolekcininkų albumuose ir žmonių prisiminimuose.   Kelias iki nacionalinės valiutos Nacionalinės valiutos atsiradimo klausimas buvo pradėtas svarstyti 1918 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Jauna valstybė įsivesti nuosavus pinigus dar nebuvo pajėgi, todėl ...
  • Tautinio banko kūrėjai – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis Juozas

    2017-05-09Tautinio banko kūrėjai – Nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis Juozas
    Vienas kunigas, kitas – aktyvus politikas. Nepaisant šių skirtybių, broliai Vailokaičiai buvo ir daug kuo panašūs. Juos vienijo Lietuvos kaip nepriklausomos  ir ekonomiškai stiprios valstybės ateities, joje gyvenančių žmonių gyvenimo kokybės bei visuotinos santaikos klausimai. Nors Jono ir Juozo siekiai buvo kilnūs, būtent dėl jų nepriklausomos Lietuvos priešininkų buvo kalinami, žeminami ir persekiojami. Visgi brolius Vailokaičius galima apibūdinti kaip tarpukario Lietuvos ekonominio, politinio bei visuomeninio elito atstovus.   Tikėjimą derino su lietuvybe Broliai Jonas ir Juozas gimė Šakių apskrities Pikžirnių kaime. Augo jie pasiturinčių ūkininkų šeimoje, kur, be Jono ir Juozo, augo dar du broliai ir trys seserys. Visi Vailokaičių vaikai buvo mokyti, ...
  • Miesto veidas, gėlynais nuspalvintas

    2017-05-09Miesto veidas, gėlynais nuspalvintas
    Į Laisvalaikio ir užimtumo centrą iš buvusio botanikos sodo Karužų kaime persikėlusios želdynų specialistės Erika Šelmienė ir Lina Dūdonienė toliau dirba savo pamėgtą darbą – augina gėles. Jomis puošia Marijampolę, su kolekcijomis dalyvaujama įvairiose parodose, kur pristato ir Sūduvos sostinę, turtingą išpuoselėtomis erdvėmis. Kai 2013 metais botanikos sodui buvo patikėta tvarkyti gėlynus Vytauto parke, Lina buvo pirmoji, kuri pradėjo šį darbą. Po metų prie jos prisijungė Erika. Linai, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje studijavusiai parkų formavimą – toks darbas nuo pat pradžių buvo mielas ir suprantamas. Tuo tarpu Erikai, Vytauto Didžiojo universiteto aplinkosaugos organizavimo magistrantei, į botanikos sodą atėjusiai atsitiktinai, ...
  • Dailininkės svajonėse – meniškai išpieštos erdvės

    2017-05-09Dailininkės svajonėse – meniškai išpieštos erdvės
    Pernai pradėta Miesto portretų galerija požeminėje perėjoje Poezijos parke sulaukė didžiulio miestelėnų ir miesto svečių susidomėjimo. O precedento ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje neturinčios Veidasienės idėjos autorė marijampolietė Ieva Olimpija Voroneckytė toliau kuria ateities planus, kaip pagražinti savo miestą.   Baigusi Sūduvos gimnaziją ir per vienerius metus išmokusi Marijampolės dailės mokyklos kursą Ieva Voroneckytė įstojo į Vilniaus dailės akademiją, kur įgijo stiklo specialybę, kūrė juvelyriką ir dirbinius iš stiklo. Studijų metais ir po jų Ieva patirties sėmėsi Vokietijoje, Čekijoje, JAV ir su gaiviomis idėjomis sugrįžo į Marijampolę. – Didžiuojuosi savo miestu, čia man viskas patinka ir labai gerai, tačiau norisi, kad ...
  • Paulius Čeponas: „Džiaugiuosi galėdamas kurti savo miesto grožį“

    2017-05-09Paulius Čeponas: „Džiaugiuosi galėdamas kurti savo miesto grožį“
    „Čia – mano miestas“, – taip apie Marijampolę sako čia gimęs, augęs ir jame ateitį kuriantis Paulius Čeponas. Ateitį suplanavo mokykloje Dar tuomet, kai 2003-aisiais baigus Rygiškių Jono gimnaziją atrodo, kad visi keliai atviri į platųjį pasaulį, Paulius sako žinojęs, kad gyvens Marijampolėje ir iš savo gimtojo miesto išvažiuos trumpam – tik studijuoti. – Įstojau į Vilniaus universitetą. Pasirinkau ekologijos studijas, apie kurias svajoti pradėjau nuo tada, kai gimnazijoje reikėjo apsispręsti, kokius dalykus mokytis pagal profiliuotą programą. Sekėsi biologija, chemija, bet nemėgau matematikos. Kad nesusigadinčiau abitūros pažymių tais dalykais, kurie buvo mažiau įdomūs ir prasčiau sekėsi, be chemijos, biologijos ir privalomo lietuvių kalbos ...
  • Sportuojantis Marijampolės jaunimas: „Citius, altius, fortius (greičiau, aukščiau, tvirčiau)“

    2017-04-25Sportuojantis Marijampolės jaunimas: „Citius, altius, fortius (greičiau, aukščiau, tvirčiau)“
    Marijampolės savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjo Vytauto Papečkio teigimu, dar prieškario laikais marijampoliečiai labiausiai domėjosi komandinėmis sporto šakomis – futbolu ir krepšiniu, o prie miesto stadiono statybos prisidėjęs tuometis Cukraus fabrikas netgi turėjo savo futbolo komandą.   Nuo to laiko per Marijampolę tekančia Šešupe oho! kiek jau vandens nutekėjo, tačiau ir dabar dauguma miesto vaikų, jaunimas, ir ne tik, prioritetinėmis laiko komandines sporto šakas. Pakalbinkite pradinukus ir pamatysite, kiek tarp jų yra svajojančių tapti antruoju Saboniu, Krištianu Ronaldu ar Leoneliu Mesiu. Tačiau kad sporto specialistai girtųsi iš tiesų radę kokį futbolo ar krepšinio „perliuką“, kaip ir negirdėti. Sportuojantys vaikai, V. Papečkio teigimu, kol ...
  • Karatė klubo „Tornadas“ tikslas: sveikame kūne – sveika siela

    2017-04-25Karatė klubo „Tornadas“ tikslas: sveikame kūne – sveika siela
    Marijampolėje, Mokolų mokyk­los-darželio patalpose, veikiantis kiokušin karatė klubas „Tornadas“ ateinančiais, 2018 metais, minės jau 20 metų veiklos jubiliejų. Klubo įkūrėjas ir prezidentas, licencijuotas kiokušin karatė treneris, 4 Dano kiokušin karatė meistras Valius Rudys sako, kad klubo pavadinimas „Tornadas“, t. y. viesulas, atspindi kovos ir klubo jėgą, veržlumą. Tuo tarpu kiokushin, kyokushin arba kiokushinkai yra vienas iš japonų kovos meno karatė stilių, kurį 1964 metais sukūrė Masutatsu Oyama. Išvertus iš japonų kalbos kiokushinkai reiškia „absoliučios tiesos bendruomenė“. „Mane ši sporto šaka žavi tuo, kad ją kultivuojantis žmogus išsiugdo valią, išmoksta nugalėti skausmą ir sunkumus, užsigrūdina, įgyja stiprybės ir pasitikėjimo, – sako V. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.