Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar!
Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama su daugiau nei 270 užsienio aukštųjų mokyklų iš 40 pasaulio šalių, kuriose studentai turi galimybę atlikti tarptautinius mainus.

Nuolat atsinaujinantis, atviras ir pažangias mokymo technologijas diegiantis Agrotechnologijų fakultetas studentus kviečia rinktis iš penkių studijų programų – agroverslo technologijos, veterinarijos, maisto technologijos, kraštovaizdžio dizaino ir cheminės analizės. Plačiau apie šias studijas kalbamės su Agrotechnologijų fakulteto dekane dr. Nijole Liepiene.

– Kodėl būsimi studentai agrotechnologijų studijas turėtų rinktis būtent Vilniaus kolegijoje?

– Šiuo metu Kolegija yra didžiausia Lietuvos profesinio aukštojo mokslo institucija, atliepianti ne tik Vilniaus regiono, bet ir visos Lietuvos stojančiųjų lūkesčius. Daugelis nustemba, kad Vilniaus kolegijoje galima pasirinkti studijų programas, susijusias su žemės ūkiu. Svarbu pažymėti, kad cheminė analizė, kraštovaizdžio dizainas ir veterinarija – tai vienintelės koleginių studijų programos Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerija 2021–2022 akademiniams metams yra numačiusi skirti lėšų tikslinėms skatinamosioms stipendijoms, kurios atiteks su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas studijuojantiems studentams. Be to, geriausiai besimokantys ir aktyviai mokslo taikomojoje veikloje dalyvaujantys studentai gali pretenduoti į kasmet skiriamas darbdavių vardines stipendijas, o pažangiausi studentai – ir į Lietuvos prezidentų vardines stipendijas.
Atvykusiems studijuoti iš kitų miestų džiaugiamės galėdami pasiūlyti apsigyventi pačiame Vilniaus centre, šalia kolegijos esančiame bendrabutyje, kuriame sudarytos puikios buities sąlygos, veikia nemokamas interneto ryšys. Be to, studentai turi galimybę pagal mainų programas vykti į Suomiją, Čekiją, Portugaliją, Lenkiją, Turkiją bei kitas šalis dalinėms studijoms ir praktikai.

Agroverslo technologijų studijų programa parengta Vokietijos Anhalto aukštosios žemės ūkio mokyklos Žemės ūkio studijų programos pagrindu. Šias studijas pasirinkę studentai tampa aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistais, gebančiais planuoti, organizuoti ir kontroliuoti įvairių žemės ūkio įmonių veiklą. Agroverslo technologijų absolventai sėkmingai įsidarbina tarptautinėse žemės ūkio verslo struktūrose, su žemės ūkiu susijusiose valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, žemės ūkio žaliavų perdirbimo įmonėse, žemės ūkio konsultavimo institucijose, plėtoja savo verslą.

– Agroverslo technologijų studentai gali rinktis Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų
specializacijas. Kuo šios kryptys yra aktualios?

– Siekiant ekonomiškai efektyvaus ir konkurencingo žemės ūkio, pagrįsto mažesnį poveikį aplinkai darančiu ūkininkavimu, Agroverslo technologijų studentai gali pasirinkti Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų specializacijas, kurios padės studentams įgyti konkurencinį pranašumą. Baigę šias studijas studentai gebės taikyti tvarias ūkininkavimo technologijas, naudos skaitmenines valdymo sistemas gamybos procese, parinks agrarinės aplinkosaugos priemones įvairioms agroekosistemoms, supras tvarių maistų sistemų „Nuo lauko iki stalo“ ir žiedinės ekonomikos principus. Tvaraus ūkininkavimo arba Žaliojo kurso specializacijų pasirinkimas leis absolventams kurti ekonomiškai efektyvias, inovatyvias, konkurencingas ir mažesniu poveikiu aplinkai pagrįstas žemės ūkio veiklas. Specializuotos studijos padės absolventams lanksčiai prisiderinti prie besikeičiančios ūkininkavimo aplinkos. Džiugu, kad iš buvusių mūsų studentų nuolat sulaukiame puikių atsiliepimų.

„Niekada nemaniau, kad studijuoti teks Vilniuje, nuo vaikystės tik žinojau, kad savo ateitį noriu sieti su žemės ūkiu. Nesvarbu, kolegija ar universitetas, Vilnius ar Kaunas, daugiau ar mažiau paskaitų, toliau ar arčiau nuo namų… Po pirmo semestro jau žinojau, kad mano pasirinkimas buvo teisingas, kad AGROVERSLO TECHNOLOGIJŲ specialybė yra tai, ko man reikia, kas formuos tolimesnę mano ateitį. Tereikia paties žmogaus pozityvaus nusiteikimo, ir kiekvienas gali atrasti save“, – pasakoja studentas Mantas Kalasauskas iš Vilkaviškio.

Cheminės analizės studijos – tinkamas pasirinkimas tiems, kurie domisi gamtos mokslais, mėgsta eksperimentuoti ir turi polinkį analizuoti aplinką. Tai vienintelės Lietuvoje profesinio bakalauro studijos, kur rengiami chemijos specialistai su aukštuoju koleginiu išsilavinimu. Fakultetą sieja ilgametė partnerystė su „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – didžiausia pasaulio kompanija, kuriančia ir gaminančia inovatyvius molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Moderniose įmonės laboratorijose studentai atlieka praktiką ir, vadovaujant įmonės specialistams, rengia baigiamuosius darbus. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kasmet skiria vardines stipendijas už pažangumą moksle, aktyvų dalyvavimą mokslo taikomojoje ir visuomeninėje veikloje. Baigę studijas specialistai laukiami perspektyviausiose Lietuvos ir pasaulio laboratorijose – jiems atsiveria karjeros galimybės technologijų ir pramonės vystymo srityse.

– Ko mokosi studentai, pasirinkę Cheminės analizės studijas? Ar jiems suteikiama galimybė atlikti dalines studijas užsienyje? Kokie galimi tolimesnių studijų pasirinkimai?

– Studentai mokosi analizuoti cheminių medžiagų struktūrą ir savybes naujausiais tyrimo metodais, praktikuojasi saugiai dirbti laboratorijoje su cheminėmis medžiagomis ir laboratorine įranga, pasirinkti tinkamą tyrimo metodą, paimti ėminius bei paruošti mėginius, atlikti jų analizę, vertinti tyrimo rezultatus. Studentai susipažįsta su neorganinių ir organinių medžiagų pasauliu, tyrinėja maisto produktų bei mus supančios aplinkos – oro, vandens, dirvožemio, žaliavų, gaminių ir pramonės produktų sudėtį, įgyja žinių apie laboratorijų kūrimą ir jų darbo organizavimą.
Pagrindinė studentų tarptautinių studijų priemonė yra Erasmus+ mobilumo programa, cheminės analizės studijų programos studentams suteikianti galimybę dalį studijų rezultatų pasiekti užsienio šalių aukštosiose mokyklose ar institucijose pagal iš anksto suderintą studijų sutartį. Per 3 metų studijų laikotarpį studentai 12 mėn. gali studijuoti arba atlikti praktiką užsienio šalyse. Studijoms užsienyje studentai gali vykti į Suomijos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Turkijos, Slovakijos, Rumunijos aukštąsias mokyklas. Profesinės veiklos praktikas gali atlikti visose ES šalių chemijos ar biotechnologijos sektoriaus laboratorijose.

Studentai pripažįsta, kad dalinės studijos užsienyje suteikia naujų profesinių žinių ir gebėjimų, darbo tarptautinėje aplinkoje įgūdžių, padeda tobulinti užsienio kalbos įgūdžius, praturtina profesinį žodyną. Studijos užsienyje ne tik suteikia naujų teorinių žinių, praktinės patirties, bet praplečia studento akiratį, sudaro galimybes palyginti studijas Liteuvoje ir svetur, užmegzti profesinių kontaktų.

„Tai buvo neįtikėtina galimybė susipažinti su studentais iš viso pasaulio. „Erasmus+“ praplėtė mano pasaulėžiūrą, susipažinau ne tik su Čekijos, bet ir su daugelio kitų šalių kultūromis, patobulinau anglų kalbą, problemų sprendimo ir organizacinius sugebėjimus. Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau „perlipti per save“. Tapau daug labiau savimi pasitikinčiu, pasisėmiau naujų patirčių ir idėjų ateičiai. Tai, be abejonės, yra laikas, kurio studentas neužmirš visą likusį gyvenimą“, – teigia Lukas, semestrą mokęsis Tomas Bata Universitete Zline, Čekijoje.

Vilniaus kolegijos Cheminės analizės specialybės absolventai yra laukiami Vytauto Didžiojo universiteto Biocheminės analizės tęstinės magistrantūros studijų programoje. Pirmaisiais studijų metais pagilinę molekulinių biomokslų žinias (Ląstelės biologija, Imunologija, Molekulinės biologijos pagrindai), antraisiais studijų metais magistrantai turi galimybę stoti į dienines Biocheminės analizės, Molekulinės biologijos ir biotechnologijos ar Taikomosios biotechnologijos magistrantūros programas arba tęsti studijas Biocheminės analizės tęstinėje magistrantūroje. Taip pat gali rinktis Biologijos studijas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Šiuolaikinis žmogus vis daugiau dėmesio skiria aplinkai, kuri jį supa – sutvarkyta ir prižiūrėta aplinka jau tapo dažno siekiamybe. Meniškos prigimties žmonės, turintys originalių idėjų, mėgstantys harmoniją aplinkoje ir norintys dirbti kūrybišką ir ne nuobodų darbą kviečiami studijuoti Kraštovaizdžio dizainą ir tapti aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistais.

– Kuo išsiskiria kraštovaizdžio dizaino studijos Jūsų kolegijoje? Kokios yra darbo perspektyvos, baigusiems šias studijas?

– Vilniaus kolegija – vienintelė Lietuvoje studentus kviečia rinktis kraštovaizdžio dizaino studijas. Tai viena perspektyviausių ir savo potencialo Lietuvoje dar neišnaudojusių specialybių. Žmonės statosi individualius namus, puoselėja sodybas ir vienkiemius, nori, kad miestuose ir miesteliuose juos suptų sutvarkytos viešosios erdvės, išpuoselėti parkai. Akivaizdu, kad kraštovaizdžio dizaino paslaugų populiarumas sparčiai auga. Kraštovaizdžio dizainas – įvairi ir besiplečianti sritis, jaunuoliai studijuoti gali rinktis tai, kas jiems išties įdomu: kraštovaizdžio architektūrą, mažąją želdynų architektūrą, inžinerinę grafiką, dendrologiją bei dar daug kitų dalykų. Baigusieji studijas geba parengti įvairių objektų sklypo tvarkymo ir želdinimo projektus, pagal biologines savybes parinkti dekoratyvinius augalus, išmano augalų dauginimo, auginimo ir priežiūros technologijas. Absolventai gali dirbti projektavimo, statybos ir aplinkotvarkos veiklą vykdančiose įmonėse, savivaldybėse ir jų įmonėse, valstybiniuose parkuose, botanikos soduose, užsiimti individualia veikla, teikti konsultavimo paslaugas arba tęsti studijas Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Maisto technologija – tai maistingų, sveikų, skanių, patrauklių, kokybiškų ir inovatyvių maisto produktų kūrimas bei gamyba. Maisto technologijos studijų programa yra nuolatiniame tobulėjimo ir atsinaujinimo procese – „Keičiamės ir keičiame darniai“. Atsižvelgiant į studentų pageidavimus, darbdavių pasiūlymus, Europos šalių aukštųjų mokyklų patirtį ir prisitaikant prie šiandienos aktualijų bei iššūkių, programoje nuolat atnaujinamas dėstomų modulių turinys. Studentai savo praktinius įgūdžius lavina Cheminės analizės, Maisto chemijos, Maisto technologijos, Juslinės analizės laboratorijose, specializuojasi duonos kepimo, mėsos arba maitinimo įstaigų technologijų srityje. Po studijų absolventai tampa technologais, kokybės vadovais, meistrais, konditeriais, padalinių ir gamybos vadovais, maisto saugos specialistais, kokybės kontrolieriais didžiosiose Lietuvos įmonėse: UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“, UAB „Biovela Group“, UAB „Pievos Burbulai“, UAB „Palink“ ir kt.

– Maisto technologijų studijų programą papildė du nauji moduliai: maisto dizainas ir inovacijos ir etninio paveldo maisto technologijos. Kokią naudą studentai gaus studijuodami šiuos dalykus?

– „Maisto dizaino ir inovacijų” modulis, integruotas į mokymosi procesą, gali suteikti studentams naujų kompetencijų ir iššūkių, nes maistas mokymosi metu suvokiamas kaip dizaino projektas. Jame svarbus išskirtinis estetinis vaizdas, skonių ir aromatų harmonija, sukuriant mažą spektaklį akims, sukelti kuo didesnį jausmų ir įspūdžių spektrą. Pats maisto produktas ar patiekalas gali būti interpretuojamas (pvz.: jogurtas saldainio pavidale, 3D maisto dekoravimas, vaisių-šokolado dešrelės, vaisių-riešutų saliamis, patiekalas augalo šakos išvaizdos ir kt.). Tai galimybė eksperimentuoti su maisto žaliavomis, atskleidžiant savo kūrybiškumą, vaizduotę, nuotaiką.

Nemažiau svarbu išlaikyti, puoselėti savo krašto maisto gamybos tradicijas, įgyti Lietuvos kulinarijos paveldo ir tautinio paveldo maisto produktų gamybos žinių ir praktinių gebėjimų. Tam skitas „Etninio paveldo maisto technologijų“ modulis, kurio metu studentai turi galimybę susipažinti su Lietuvos regionų tradiciniais maisto produktais, valgiais, jų asortimentu, išbandyti jų gamybos ypatumus, atrasti unikalias juslinėmis savybes.

Lietuvos etninio paveldo maisto produktų gamyba, šiuolaikinės maisto technologijos, aplinkosauga ir tvari gamyba, maisto sauga, kokybė ir maisto inovacijos – tai praeities, dabarties ir ateities dermė. Taip studentams suteikiama galimybė platesnio spektro baigiamųjų darbų atlikimui, gebėjimų demonstravimui konferencijose, parodose, konkursuose, o sukauptos žinios, praktiniai gebėjimai, pasitikėjimas savimi, padeda įsitvirtinti maisto gamybos įmonėse.

Vilniaus kolegija yra vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, kuri siūlo kolegines veterinarijos krypties studijas. Veterinarijos studijų programos metu studentai mokosi profesionaliai asistuoti veterinarijos gydytojui chirurginėse operacijose, parengti gyvūnus medicininėms procedūroms ir tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę ir negalavimus. Baigus studijas tampama aukštos kvalifikacijos veterinarijos felčeriu, ypač geidžiamu veterinarijos klinikų visoje Lietuvoje darbuotoju. Vilniaus kolegijos absolventai dirba AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Vaidos klinika“, UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Žvėryno veterinarijos gydykla“, Lietuvos zoologijos sode, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, UAB „Zooveterinarijos centras „TOTO“, UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“, UAB „Magnum veterinarija“, ŽŪB „Tėviškė“, „Ginkūnų agrofirma“ ir kt. Absolventai sėkmingai įsidarbina stambiųjų gyvulių ūkiuose, privačiose veterinarijos paslaugų įmonėse, zooparduotuvėse, beglobių gyvūnų organizacijose, maisto ir veterinarijos laboratorijose, farmacijos įmonėse, pradeda savo verslą.

– Kokie studentų atsiliepimai apie Veterinarijos studijas?

– Mūsų studentai ypač vertina, kad programa pasižymi praktinių įgūdžių įgyjimu ir tobulinimu. Čia jie mokomi parengti pacientus medicininėms procedūroms bei tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę, palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas ir atlikti pirminę diferencinę diagnostiką, suteikti gyvūnui priežiūrą, atpažinti ir apibūdinti ligų pasireiškimo būdus ir jų eigą, klinikinių požymių sunkumą, paimti kraujo, šlapimo ir kitus mėginius laboratoriniams tyrimams ir juos ištirti, prižiūrėti gyvūno gijimą, suteikti gyvūnui būtiną pooperacinę priežiūrą ir kt. Absolventė Evelina Jankauskaitė dalijasi savo patirtimi: „Veterinarijos studijos Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete man padėjo suprasti, kad būtent ši specialybė ir yra mano ateitis. Studijos buvo labai įdomios, informatyvios, o visas mums suteiktas teorines žinias galėjome pritaikyti praktiškai ir taip dar labiau pagilinti savo įgūdžius. Išmokome dirbti su daug gyvūnų rūšių. Smagu, kad net baigus mokslus dėstytojai labai geranoriškai konsultuoja ir atsako į iškilusius klausimus. Džiaugiuosi, kad įgytos žinios ir praktinė patirtis padėjo man greitai susirasti darbą. Esu labai laiminga, kad baigusi vidurinę mokyklą veterinarijos specialybę.“

Studentai taip pat džiaugiasi, galėdami pasisemti praktikos svetur. „Praktika Ispanijoje  suteikė galimybę labiau pažinti egzotinius gyvūnus, įsigilinti į Ispanijoje vyraujančias erkių, blusų pernešamas ligas, jų gydymą ir prevenciją. Taip pat įgijome darbo laboratorijoje praktikos, mums leidžia atlikti visus galimus tyrimus. Stebėjome ir teko asistuoti netgi traumatologijos ir navikų šalinimo operacijose. Vykome į namus kartu su veterinarijos gydytoju ir vakcinavome augintinius. Teko susidurti su gana sudėtingais atvejais, kai gyvūnui reikėjo suteikti pirmąją pagalbą. Tikrai nesigailime, kad išvažiavome“, – pasakoja absolventės Laura Zimblytė ir Gabija Ignatavičiūtė, atliekančios praktiką „Nexo Centros Veterinarios“ klinikose, Huelvos mieste, Ispanijoje.

Tikime, kad studijos kolegijoje – tai ne tik „sausos“ paskaitos, atsiskaitymai ir diplomas, tai stiprus profesinio kelio pagrindas, kuriame studentas gali atrasti save, įgyti ir praplėsti teorines žinias, taikyti jas praktikoje, susipažinti su žmonėmis, kurie padės augti ir bus pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Kolegijoje vykstantis glaudus studentų bendradarbiavimas su dėstytojais ir darbdavių atstovais, stiprina studentų pasitikėjimą ir skatina nuosekliai siekti savo tikslų. Aukšti absolventų įsidarbinimo rodikliai, puikūs darbdavių atsiliepimai apie studentų pasirengimą profesinei veiklai ir sėkmingas bendradarbiavimas su garsiomis šalies įmonėmis, kur studentai laukiami atlikti profesinės veiklos praktikų, o vėliau įsilieti į darbuotojų kolektyvus, rodo, kad einame teisinga linkme ir galime užtikrinti aukštą studijų kokybę. Būsimus studentus kviečiame ne tik pasisemti naujų žinių ir įgūdžių – kviečiame juos į gražią, naujų atradimų kupiną draugystę, kuri, neabejojame, bus jų kelio į sėkmingą karjerą pradžia!

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Suvalkiečio“ naujienos – platformoje etaplius.lt

    2017-06-20
    Nuo šios savaitės dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną. Kodėl etaplius.lt? Juk šis adresas mūsų krašto skaitytojams nelabai žinomas. Turbūt todėl, kad etaplius.lt nėra tradicinis naujienų portalas. Jį sukūrę mūsų kolegos – VšĮ „Šiauliai plius“ deklaruoja, jog tai – daugiau naujienų mainų platforma. Tikslai ambicingi – aprėpti visą šalį, rasti partnerių visuose regionuose ir pasiekti tokį lankomumą, kuris sudomintų didžiuosius reklamos užsakovus. Pavieniai regioniniai naujienų portalai su savo kukliais lankytojų srautais Lietuvoje kol kas, deja, yra nuostolingi. Patikėti kolegų iš Šiaulių idėja paskatino ir tai, kad jų naujienų mainų platformos idėja susidomėjo interneto paslaugų milžinė ...
  • Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“

    2017-06-13Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“
    Visas Danutės Turūtaitės-Stankevičienės gyvenimas buvo veržimasis pirmyn. Nesustoti, nepasiduoti – buvo jos, tremties vaiko, devizas.   Viltis sudužo nuvykus Ketverių metukų Danutė Turūtaitė-Stankevičienė į nežinią išvežta iš Igliškėlių, kur mama dirbo mokytoja, tėtis mokyklos vedėju. Lietuvą okupavus rusams, vyrą suėmė ir išvežė nežinia kur. Todėl kai 1941 m. birželio 14 d. moterį su dukra įsodino į sunkvežimį ir pasakė, kad nuveš ten, kur vyras, ji patikėjo. Danutė lig šiol prisimena sausakimšą žmonių vagoną ir kai juos, vaikus, užkeldavo į patį viršų, kad per mažą plyšelį įkvėptų šviežio oro. Mama, tikėdama, kad vyksta pas vyrą, netgi traukiniui sustojus nebandė pabėgti, nors tokia galimybė buvo ne ...
  • Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi

    2017-06-13Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi
    Regina ir Večeslavas Agurkiai – vieno likimo vaikai. Abu gimė tremtyje, abu dar vaikai sugrįžo į Lietuvą, čia ieškojo savo vietos, o sutikę vienas kitą kūrė bendrą ateitį.   Mergaitės paliktos likimo valiai Večeslavas tremtį žino tik iš mamos pasakojimų. Ją, Punsko valsčiuje gimusią dvylikametę, į nežinomybę išvežė su pirmaisiais trėmimais – 1941-06-14. Į Šeštokų geležinkelio stotį iš Vaiponiškių kaimo (Sangrūdos sen.) tada išvežė visą šeimą: tėtę, jo žmoną (mama buvo mirusi), dvi seseris ir du brolius. Per patvinusią Leną nepasiekus Igarkos, tremtinių vilkstinė, padariusi 300 km lankstą, atsidūrė Oliokmos kaime, netoli Jakutsko. Tėvo netektis – viena iš pirmųjų mirčių pakeliui į Sibirą… Praradimo ...
  • Praeitis visada šalia

    2017-06-13Praeitis visada šalia
    Rimantas Kulikauskas, 1958 m. gimęs Vorkutoje, į Lietuvą sugrįžo 1971-aisiais. Augęs politinio kalinio šeimoje jis savęs nevadina tremtiniu. „Tremtinys ne aš, o mano tėvai, aš tik ten gimiau…“ – apie tremtinio statusą savo nuomonę turi Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas.  Į tremtį – savo noru 1921 m. gimęs Rimanto tėtis Anatolijus buvo Lietuvos karininko sūnus. Vėliau pats tapo šauliu, dalyvavo pasipriešinimo kovose. 1948 m. suimtas Utenos apylinkėse ir nuteistas 8 metams kalėjimo. Išvežtas į Intą, paskui perkeltas į Vorkutą, Juršorą, į garsiąją 29-ąją šachtą, kur 1953 m. vasarą įvyko kruvinas susidorojimas su sukilusiais kaliniais. Po aštuonerių metų kalėjimo grįžti namo jam buvo uždrausta: iš ...
  • Darbą derina su visuomenine veikla

    2017-06-13Darbą derina su visuomenine veikla
    Kaip ir ankstesniems pašnekovams, taip ir jaunajam ūkininkui Mindaugui Vaišniui meilę žemei ir darbui įskiepijo tėvai. Tiesa, tapti ūkininku vaikinas neketino, bet aplinkybės susiklostė taip, kad šiandien gyvena, dirba ir ateitį kuria kaime.   „Užsikabino“ nuėmęs nuosavą derlių Kadangi tėvai ūkininkavo, Mindaugui žemės ūkis nebuvo svetima sritis. Jis puikiai vairavo traktorių, dirbo su kitokia žemės ūkio technika, žinojo, kada pradėti ir baigti sėją, kada laikas pradėti pjūtį. Gyvenimas tokioje aplinkoje lėmė ir studijų kryptį Aleksandro Stulginskio universitete. Grįždavęs į namus Purviniškės kaime (Sasnavos sen.) Mindaugas ir toliau padėdavo tėvams, o vieną vasarą tėtis pasiūlė jam pasirinktą žemės plotą ir pačiam apsėti, prižiūrėti, nusipjauti ...
  • Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų

    2017-06-13Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų
    Daržininkystės ūkį puoselėjantis Povilas Žolynas savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš 16 metų. Per šį laiką jam pavyko sukaupti nemažą žemės, technikos kapitalą, rasti nuolatinius klientus ir įgyti neįkainojamos patirties. Nors ūkio veikla vyksta sklandžiai, Povilas sako, kad ne sėkmė tai lemia, o sunkus, atkaklus ir kruopštus darbas.   Pagrindą pastatė tėvai Liudvinavo seniūnijos Šilavoto kaime įsikūręs Povilas Žolynas augina įvairių rūšių daržoves – burokus, kopūstus, morkas, bulves, svogūnus ir dar daug kitų. Parduoda jas darželiams, mokykloms. Povilo augintomis daržovėmis maitinasi ir Marijampolės pataisos namų nuteistieji. Jo produkcijos taip pat galima rasti ūkininkų turgeliuose. Nors ūkininkas teigia, kad viską, ką šiandien turi, pasiekė sunkiu ir ...
  • Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima

    2017-06-06Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima
    Studijas buvusiame Lietuvos žemės ūkio universitete baigusiems Ievai ir Mindaugui Smilgiams kaimas, žemės ūkis niekada nebuvo svetimi. Baigę studijas sutuoktiniai grįžo į Mindaugo tėvų namus Gudelių k. (Igliaukos sen.) ir tęsė jų pradėtus darbus. Supratę, kad iš tradicinio ūkio naudos mažai, jį perorganizavo ir ėmė auginti įvairius pluoštinius augalus. Iš jų Smilgiai spaudžia aliejų – tai ir yra pagrindinė ūkio veikla. Ir nors prieš imdamiesi naujos veiklos ūkininkai svarsto, ar verta, sako, kad vis dėlto ne ekonominiai skaičiavimai juos veda į priekį. Svarbiausia jiems – žinojimas, kad jų darbas kažkam naudingas.   – Baigę mokslus abu su žmona grįžote ūkininkauti į kaimą. ...
  • „Ėjo vyrai nemunais“

    2017-05-30„Ėjo vyrai nemunais“
    (Suvalkijos ūkininkai nepriklausomą Lietuvą gynė savo krauju) 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, savos kariuomenės kūrimas nebuvo laikomas pirmu uždaviniu. Karo istorikai teigia, kad vyravo ir tokia nuomonė, jog kariuomenė Lietuvai apskritai nereikalinga, nes esą šalis neketino nieko užpulti, su niekuo kariauti. Tačiau netrukus reali situacija vos susikūrusios valstybės vadovams parodė, kad be savo kariuomenės valstybingumo neišsaugos. Vos pradėtai formuoti Lietuvos kariuomenei teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, paskui bermontininkų atakas ir lenkų mėginimą prie atkuriamos Lenkijos valstybės prisijungti Lietuvos teritoriją. Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena laikoma 1918 m. lapkričio 23-oji, nes tądien Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido pirmą įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo ...
  • Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui

    2017-05-30Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui
    Jankų seniūnijos (Kazlų Rūdos sav.) Panovių kaime gyvenantis ir kiek dar pajėgia su žmona Elzbieta ūkininkaujantis 84 metų Juozas Guoga gimė ir augo būtent šiame kaime, savo gyvenimą kūrusio Lietuvos kariuomenės savanorio Jurgio Guogos (1897–1973 m.) ir Natalijos Guogienės (Jasulaitytės) šeimoje. 1923 metais susituokusiems Natalijai ir Jurgiui buvo lemta susilaukti šešių dukrų ir keturių sūnų. Deja, pora užaugino ir į gyvenimą išleido tik penkias dukras ir du sūnus. Pirmagimė Bronislava ir po jos 1926 m. gimęs sūnus Vytautas mirė maži. Nelemta užaugti buvo ir 1937 m. gimusiam Alfonsui. Tad 1933 m. sausį pasaulį išvydęs Juozas buvo vyresnysis sūnus, ir tėvas ...
  • Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi

    2017-05-23Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi
    Rygiškių Jono gimnazijos abiturientui Liudvikui Akeliui akademinė visuomenė prognozavo mokslininko kelią. Tiksliuosiuose moksluose Liudvikas būdavo nepralenkiamas, šalies, Europos olimpiadų nugalėtojas. Vunderkindu dažnai pavadinamo jaunuolio „arkliukas“ buvo chemija, tad nieko nestebino, kai 2011 metais baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti chemijos mokslų. Studijuodamas Vilniuje Liudvikas lengvai rasdavo darbo, kuris irgi „rišosi“ su chemija. Jis dirbo pramoginius renginius organizuojančioje įmonėje. Intelektualių pramogų mėgėjus vaikinas su draugu linksmindavo demonstruodami dalykus, susijusius su chemija, fizika. „Skystas azotas – labai linksmas dalykas, su šia medžiaga galėdavai prigalvoti visko. Tai buvo smagi veik­la“, – pasakoja Liudvikas. Dvejus metus jis dirbo Chemijos fakulteto vienoje iš organinės sintezės laboratorijų ...
  • Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

    2017-05-23Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau
    Trisdešimtmetis marijampolietis Evaldas Babeckas pirmą kartą migranto duoną išbandė būdamas devyniolikos metų. Ją valgo ligi šiol. Pirmą kartą išvyko padirbėti į Airiją. „Nesinorėjo visą laiką prašyti tėvų pinigų, svajojau įsigyti automobilį, todėl nusprendžiau išvažiuoti užsidirbti“, – taip savo sprendimą grindžia Evaldas.  Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo studijuoti universitete, tačiau po kelis kartus, kad turėtų pakankamai lėšų, vis vyko į Norvegiją užsidirbti studijoms, pragyvenimui. Evaldui tekdavo dirbti įvairius sezoninius darbus: dažyti namus, pjauti žolę. 2012 metais Lietuvoje Evaldas susipažino su būsima žmona, pavasarį pora susituokė, o po metų jau abu su Jolita išvyko į Norvegiją. Evaldas atvirai sako, kad kelionės tikslas buvo kuo ...
  • Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

    2017-05-23Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?
    Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje. Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.   – Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje? – ...
  • „Ne skambiais žodžiais, o kietu darbu ir sunkiomis kovomis“

    2017-05-16
    Tai istoriko Adolfo Nezabitauskio mintis apie tai, kaip reikia mylėti Tėvynę ir kaip ją mylėjo V. Kudirka ir kiti pasišventėliai.   Kitąmet minėsime Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto šimt­metį. Nepaprastai džiugu, kad kaip tik šiemet pavyko pagaliau rasti Akto originalą. Tai padarė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Jis kovo 29 d. akto originalą lietuvių kalba surado Vokietijos diplomatiniame archyve. Net penki pasirašiusieji aktą buvo Marijampolės gimnazijos (dab. Rygiškių Jono gimnazijos) mokiniai. Tai dr. Jonas Basanavičius, kunigas, vyskupas, Seimo pirmininkas Justiną Staugaitis, finansininkas, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis, teisininkas prof. Pranas Dovydaitis ir istorikas, diplomatas Petras Klimas. Visuomenės veikėjas, pirmas laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, ...
  • Jubiliejų mini kartų kartos

    2017-05-16Jubiliejų mini kartų kartos
    Balandžio 28 d. Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenė pakvietė į dar vieną jubiliejinę konferenciją. 150 metų jubiliejų mininti seniausia šio krašto gimnazija šį kartą pranešimus skaityti pakvietė kelis savo buvusius mokinius: Vilniaus universiteto profesorių dr. Albiną Kuncevičių, docentą dr. Algimantą Merkevičių, archeologę, muziejininkę Eglę Lukėnaitę-Griciuvienę, kunigą, prof. Kęstutį Žemaitį, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus muziejaus l. e. p. direktorių Tomą Kukauską ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentą Darių Dumčių. Lietuvos archeologijos draugijos narys prof. dr. A. Kuncevičius kalbėjo, kad jo gyvenimą lėmė trys svarbiausi veiksniai. Tai – tėvai, ši gimnazija ir Vilniaus universitetas. Archeologas ragino gimnazistus atrasti tai, ko jis nespėjo, ko dar neatkasė ...
  • Muziejuje – šlovė ir viltys

    2017-05-16Muziejuje – šlovė ir viltys
    Su Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, vaikštant tarp stendų gali pamatyti visus gimnazijos istorijos laikotarpius, o kartu – ir visos mūsų šalies istoriją. Iš stendų žvelgia buvę gimnazijos mokiniai: mokslininkai, kunigai, partizanai, knygnešiai, kariškiai ir kt.   Mokslininkai Gausiausi stendai – mokslininkų. Juose: habil. filologijos m. dr., semiotikos mokslo pradininkas, kelių užsienio universitetų profesorius Algirdas Julius Greimas (1934 m. laida), habl. medicinos m. dr., profesorius Gintautas Čėsnys (1957 m. laida), filologijos mokslų dr., Vilniaus universiteto (VU) docentas Jonas Kabelka (1934 m.), habil. filologijos m. dr.,VU profesorius Vitas Labutis (1952 m.), filologijos mokslų dr., Vilniaus pedagoginio instituto docentas Bronius Kalinauskas (1929 m.), ...
  • Rygiškių Jono gimnazijos absolventai valstybės ir visuomenės gyvenime

    2017-05-16Rygiškių Jono gimnazijos absolventai valstybės ir visuomenės gyvenime
    Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija švenčia savo 150 metų jubiliejų. Įvairiausi renginiai, skirti šiai ypatingai progai, vyksta jau nuo metų pradžios. Didžiausios iškilmės numatytos šį savaitgalį. Rygiškių Jono gimnazijos arba Marijampolės gimnazijos šaknys siekia 1840 metus, kai iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta keturių klasių apskrities mokykla. Ji 1867 m. buvo perorganizuota į gimnaziją, kuri tapo unikaliu reiškiniu Lietuvos istorijoje, o jos auklėtiniai įnešė neįkainojamą indėlį ne tik į mūsų valstybės istoriją, bet ir į kultūrinį, visuomeninį gyvenimą. Rusijos caro valdžia siekė lietuvius atitraukti nuo lenkų įtakos ir juos surusinti. Tad gimnazijoje dalykai buvo pradėti dėstyti rusų kalba, lietuvių kalbai buvo teskiriama ...
  • Klasė – ne vienintelė vieta mokytis

    2017-05-16Klasė – ne vienintelė vieta mokytis
    „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, sako lietuvių liaudies išmintis. Bet šiuolaikinėse pamokose labai svarbūs ir klausimai „kaip“ arba „kodėl“? Būtent to moko STEAM (science, technology, engineering, art, mathematics) metodika. Integruojant skirtingus dalykus moksleiviai gali mokytis eksperimentuodami, o mokymas neprivalo apsiriboti vien klasės patalpomis. Vadovėlių tiesas tikrina patys Ką pasirinktų mokiniai – tradicinę pamoką klasėje ar eksperimentus laboratorijoje ir tyrimus lauke – atsakyti nesunku. Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia mokydamiesi kitaip. Vienas tokių pavyzdžių, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinys Gustas Mensevičius. Prieš metus STEAM mokslų konkurse „Mūsų eksperimentas“ už savo tyrimą „Korozijos proceso panaudojimas aplinkos užterštumo tyrimui“ jis net pelnė pirmąją vietą. „Gustas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.