Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar!
Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama su daugiau nei 270 užsienio aukštųjų mokyklų iš 40 pasaulio šalių, kuriose studentai turi galimybę atlikti tarptautinius mainus.

Nuolat atsinaujinantis, atviras ir pažangias mokymo technologijas diegiantis Agrotechnologijų fakultetas studentus kviečia rinktis iš penkių studijų programų – agroverslo technologijos, veterinarijos, maisto technologijos, kraštovaizdžio dizaino ir cheminės analizės. Plačiau apie šias studijas kalbamės su Agrotechnologijų fakulteto dekane dr. Nijole Liepiene.

– Kodėl būsimi studentai agrotechnologijų studijas turėtų rinktis būtent Vilniaus kolegijoje?

– Šiuo metu Kolegija yra didžiausia Lietuvos profesinio aukštojo mokslo institucija, atliepianti ne tik Vilniaus regiono, bet ir visos Lietuvos stojančiųjų lūkesčius. Daugelis nustemba, kad Vilniaus kolegijoje galima pasirinkti studijų programas, susijusias su žemės ūkiu. Svarbu pažymėti, kad cheminė analizė, kraštovaizdžio dizainas ir veterinarija – tai vienintelės koleginių studijų programos Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerija 2021–2022 akademiniams metams yra numačiusi skirti lėšų tikslinėms skatinamosioms stipendijoms, kurios atiteks su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas studijuojantiems studentams. Be to, geriausiai besimokantys ir aktyviai mokslo taikomojoje veikloje dalyvaujantys studentai gali pretenduoti į kasmet skiriamas darbdavių vardines stipendijas, o pažangiausi studentai – ir į Lietuvos prezidentų vardines stipendijas.
Atvykusiems studijuoti iš kitų miestų džiaugiamės galėdami pasiūlyti apsigyventi pačiame Vilniaus centre, šalia kolegijos esančiame bendrabutyje, kuriame sudarytos puikios buities sąlygos, veikia nemokamas interneto ryšys. Be to, studentai turi galimybę pagal mainų programas vykti į Suomiją, Čekiją, Portugaliją, Lenkiją, Turkiją bei kitas šalis dalinėms studijoms ir praktikai.

Agroverslo technologijų studijų programa parengta Vokietijos Anhalto aukštosios žemės ūkio mokyklos Žemės ūkio studijų programos pagrindu. Šias studijas pasirinkę studentai tampa aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistais, gebančiais planuoti, organizuoti ir kontroliuoti įvairių žemės ūkio įmonių veiklą. Agroverslo technologijų absolventai sėkmingai įsidarbina tarptautinėse žemės ūkio verslo struktūrose, su žemės ūkiu susijusiose valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, žemės ūkio žaliavų perdirbimo įmonėse, žemės ūkio konsultavimo institucijose, plėtoja savo verslą.

– Agroverslo technologijų studentai gali rinktis Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų
specializacijas. Kuo šios kryptys yra aktualios?

– Siekiant ekonomiškai efektyvaus ir konkurencingo žemės ūkio, pagrįsto mažesnį poveikį aplinkai darančiu ūkininkavimu, Agroverslo technologijų studentai gali pasirinkti Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų specializacijas, kurios padės studentams įgyti konkurencinį pranašumą. Baigę šias studijas studentai gebės taikyti tvarias ūkininkavimo technologijas, naudos skaitmenines valdymo sistemas gamybos procese, parinks agrarinės aplinkosaugos priemones įvairioms agroekosistemoms, supras tvarių maistų sistemų „Nuo lauko iki stalo“ ir žiedinės ekonomikos principus. Tvaraus ūkininkavimo arba Žaliojo kurso specializacijų pasirinkimas leis absolventams kurti ekonomiškai efektyvias, inovatyvias, konkurencingas ir mažesniu poveikiu aplinkai pagrįstas žemės ūkio veiklas. Specializuotos studijos padės absolventams lanksčiai prisiderinti prie besikeičiančios ūkininkavimo aplinkos. Džiugu, kad iš buvusių mūsų studentų nuolat sulaukiame puikių atsiliepimų.

„Niekada nemaniau, kad studijuoti teks Vilniuje, nuo vaikystės tik žinojau, kad savo ateitį noriu sieti su žemės ūkiu. Nesvarbu, kolegija ar universitetas, Vilnius ar Kaunas, daugiau ar mažiau paskaitų, toliau ar arčiau nuo namų… Po pirmo semestro jau žinojau, kad mano pasirinkimas buvo teisingas, kad AGROVERSLO TECHNOLOGIJŲ specialybė yra tai, ko man reikia, kas formuos tolimesnę mano ateitį. Tereikia paties žmogaus pozityvaus nusiteikimo, ir kiekvienas gali atrasti save“, – pasakoja studentas Mantas Kalasauskas iš Vilkaviškio.

Cheminės analizės studijos – tinkamas pasirinkimas tiems, kurie domisi gamtos mokslais, mėgsta eksperimentuoti ir turi polinkį analizuoti aplinką. Tai vienintelės Lietuvoje profesinio bakalauro studijos, kur rengiami chemijos specialistai su aukštuoju koleginiu išsilavinimu. Fakultetą sieja ilgametė partnerystė su „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – didžiausia pasaulio kompanija, kuriančia ir gaminančia inovatyvius molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Moderniose įmonės laboratorijose studentai atlieka praktiką ir, vadovaujant įmonės specialistams, rengia baigiamuosius darbus. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kasmet skiria vardines stipendijas už pažangumą moksle, aktyvų dalyvavimą mokslo taikomojoje ir visuomeninėje veikloje. Baigę studijas specialistai laukiami perspektyviausiose Lietuvos ir pasaulio laboratorijose – jiems atsiveria karjeros galimybės technologijų ir pramonės vystymo srityse.

– Ko mokosi studentai, pasirinkę Cheminės analizės studijas? Ar jiems suteikiama galimybė atlikti dalines studijas užsienyje? Kokie galimi tolimesnių studijų pasirinkimai?

– Studentai mokosi analizuoti cheminių medžiagų struktūrą ir savybes naujausiais tyrimo metodais, praktikuojasi saugiai dirbti laboratorijoje su cheminėmis medžiagomis ir laboratorine įranga, pasirinkti tinkamą tyrimo metodą, paimti ėminius bei paruošti mėginius, atlikti jų analizę, vertinti tyrimo rezultatus. Studentai susipažįsta su neorganinių ir organinių medžiagų pasauliu, tyrinėja maisto produktų bei mus supančios aplinkos – oro, vandens, dirvožemio, žaliavų, gaminių ir pramonės produktų sudėtį, įgyja žinių apie laboratorijų kūrimą ir jų darbo organizavimą.
Pagrindinė studentų tarptautinių studijų priemonė yra Erasmus+ mobilumo programa, cheminės analizės studijų programos studentams suteikianti galimybę dalį studijų rezultatų pasiekti užsienio šalių aukštosiose mokyklose ar institucijose pagal iš anksto suderintą studijų sutartį. Per 3 metų studijų laikotarpį studentai 12 mėn. gali studijuoti arba atlikti praktiką užsienio šalyse. Studijoms užsienyje studentai gali vykti į Suomijos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Turkijos, Slovakijos, Rumunijos aukštąsias mokyklas. Profesinės veiklos praktikas gali atlikti visose ES šalių chemijos ar biotechnologijos sektoriaus laboratorijose.

Studentai pripažįsta, kad dalinės studijos užsienyje suteikia naujų profesinių žinių ir gebėjimų, darbo tarptautinėje aplinkoje įgūdžių, padeda tobulinti užsienio kalbos įgūdžius, praturtina profesinį žodyną. Studijos užsienyje ne tik suteikia naujų teorinių žinių, praktinės patirties, bet praplečia studento akiratį, sudaro galimybes palyginti studijas Liteuvoje ir svetur, užmegzti profesinių kontaktų.

„Tai buvo neįtikėtina galimybė susipažinti su studentais iš viso pasaulio. „Erasmus+“ praplėtė mano pasaulėžiūrą, susipažinau ne tik su Čekijos, bet ir su daugelio kitų šalių kultūromis, patobulinau anglų kalbą, problemų sprendimo ir organizacinius sugebėjimus. Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau „perlipti per save“. Tapau daug labiau savimi pasitikinčiu, pasisėmiau naujų patirčių ir idėjų ateičiai. Tai, be abejonės, yra laikas, kurio studentas neužmirš visą likusį gyvenimą“, – teigia Lukas, semestrą mokęsis Tomas Bata Universitete Zline, Čekijoje.

Vilniaus kolegijos Cheminės analizės specialybės absolventai yra laukiami Vytauto Didžiojo universiteto Biocheminės analizės tęstinės magistrantūros studijų programoje. Pirmaisiais studijų metais pagilinę molekulinių biomokslų žinias (Ląstelės biologija, Imunologija, Molekulinės biologijos pagrindai), antraisiais studijų metais magistrantai turi galimybę stoti į dienines Biocheminės analizės, Molekulinės biologijos ir biotechnologijos ar Taikomosios biotechnologijos magistrantūros programas arba tęsti studijas Biocheminės analizės tęstinėje magistrantūroje. Taip pat gali rinktis Biologijos studijas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Šiuolaikinis žmogus vis daugiau dėmesio skiria aplinkai, kuri jį supa – sutvarkyta ir prižiūrėta aplinka jau tapo dažno siekiamybe. Meniškos prigimties žmonės, turintys originalių idėjų, mėgstantys harmoniją aplinkoje ir norintys dirbti kūrybišką ir ne nuobodų darbą kviečiami studijuoti Kraštovaizdžio dizainą ir tapti aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistais.

– Kuo išsiskiria kraštovaizdžio dizaino studijos Jūsų kolegijoje? Kokios yra darbo perspektyvos, baigusiems šias studijas?

– Vilniaus kolegija – vienintelė Lietuvoje studentus kviečia rinktis kraštovaizdžio dizaino studijas. Tai viena perspektyviausių ir savo potencialo Lietuvoje dar neišnaudojusių specialybių. Žmonės statosi individualius namus, puoselėja sodybas ir vienkiemius, nori, kad miestuose ir miesteliuose juos suptų sutvarkytos viešosios erdvės, išpuoselėti parkai. Akivaizdu, kad kraštovaizdžio dizaino paslaugų populiarumas sparčiai auga. Kraštovaizdžio dizainas – įvairi ir besiplečianti sritis, jaunuoliai studijuoti gali rinktis tai, kas jiems išties įdomu: kraštovaizdžio architektūrą, mažąją želdynų architektūrą, inžinerinę grafiką, dendrologiją bei dar daug kitų dalykų. Baigusieji studijas geba parengti įvairių objektų sklypo tvarkymo ir želdinimo projektus, pagal biologines savybes parinkti dekoratyvinius augalus, išmano augalų dauginimo, auginimo ir priežiūros technologijas. Absolventai gali dirbti projektavimo, statybos ir aplinkotvarkos veiklą vykdančiose įmonėse, savivaldybėse ir jų įmonėse, valstybiniuose parkuose, botanikos soduose, užsiimti individualia veikla, teikti konsultavimo paslaugas arba tęsti studijas Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Maisto technologija – tai maistingų, sveikų, skanių, patrauklių, kokybiškų ir inovatyvių maisto produktų kūrimas bei gamyba. Maisto technologijos studijų programa yra nuolatiniame tobulėjimo ir atsinaujinimo procese – „Keičiamės ir keičiame darniai“. Atsižvelgiant į studentų pageidavimus, darbdavių pasiūlymus, Europos šalių aukštųjų mokyklų patirtį ir prisitaikant prie šiandienos aktualijų bei iššūkių, programoje nuolat atnaujinamas dėstomų modulių turinys. Studentai savo praktinius įgūdžius lavina Cheminės analizės, Maisto chemijos, Maisto technologijos, Juslinės analizės laboratorijose, specializuojasi duonos kepimo, mėsos arba maitinimo įstaigų technologijų srityje. Po studijų absolventai tampa technologais, kokybės vadovais, meistrais, konditeriais, padalinių ir gamybos vadovais, maisto saugos specialistais, kokybės kontrolieriais didžiosiose Lietuvos įmonėse: UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“, UAB „Biovela Group“, UAB „Pievos Burbulai“, UAB „Palink“ ir kt.

– Maisto technologijų studijų programą papildė du nauji moduliai: maisto dizainas ir inovacijos ir etninio paveldo maisto technologijos. Kokią naudą studentai gaus studijuodami šiuos dalykus?

– „Maisto dizaino ir inovacijų” modulis, integruotas į mokymosi procesą, gali suteikti studentams naujų kompetencijų ir iššūkių, nes maistas mokymosi metu suvokiamas kaip dizaino projektas. Jame svarbus išskirtinis estetinis vaizdas, skonių ir aromatų harmonija, sukuriant mažą spektaklį akims, sukelti kuo didesnį jausmų ir įspūdžių spektrą. Pats maisto produktas ar patiekalas gali būti interpretuojamas (pvz.: jogurtas saldainio pavidale, 3D maisto dekoravimas, vaisių-šokolado dešrelės, vaisių-riešutų saliamis, patiekalas augalo šakos išvaizdos ir kt.). Tai galimybė eksperimentuoti su maisto žaliavomis, atskleidžiant savo kūrybiškumą, vaizduotę, nuotaiką.

Nemažiau svarbu išlaikyti, puoselėti savo krašto maisto gamybos tradicijas, įgyti Lietuvos kulinarijos paveldo ir tautinio paveldo maisto produktų gamybos žinių ir praktinių gebėjimų. Tam skitas „Etninio paveldo maisto technologijų“ modulis, kurio metu studentai turi galimybę susipažinti su Lietuvos regionų tradiciniais maisto produktais, valgiais, jų asortimentu, išbandyti jų gamybos ypatumus, atrasti unikalias juslinėmis savybes.

Lietuvos etninio paveldo maisto produktų gamyba, šiuolaikinės maisto technologijos, aplinkosauga ir tvari gamyba, maisto sauga, kokybė ir maisto inovacijos – tai praeities, dabarties ir ateities dermė. Taip studentams suteikiama galimybė platesnio spektro baigiamųjų darbų atlikimui, gebėjimų demonstravimui konferencijose, parodose, konkursuose, o sukauptos žinios, praktiniai gebėjimai, pasitikėjimas savimi, padeda įsitvirtinti maisto gamybos įmonėse.

Vilniaus kolegija yra vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, kuri siūlo kolegines veterinarijos krypties studijas. Veterinarijos studijų programos metu studentai mokosi profesionaliai asistuoti veterinarijos gydytojui chirurginėse operacijose, parengti gyvūnus medicininėms procedūroms ir tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę ir negalavimus. Baigus studijas tampama aukštos kvalifikacijos veterinarijos felčeriu, ypač geidžiamu veterinarijos klinikų visoje Lietuvoje darbuotoju. Vilniaus kolegijos absolventai dirba AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Vaidos klinika“, UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Žvėryno veterinarijos gydykla“, Lietuvos zoologijos sode, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, UAB „Zooveterinarijos centras „TOTO“, UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“, UAB „Magnum veterinarija“, ŽŪB „Tėviškė“, „Ginkūnų agrofirma“ ir kt. Absolventai sėkmingai įsidarbina stambiųjų gyvulių ūkiuose, privačiose veterinarijos paslaugų įmonėse, zooparduotuvėse, beglobių gyvūnų organizacijose, maisto ir veterinarijos laboratorijose, farmacijos įmonėse, pradeda savo verslą.

– Kokie studentų atsiliepimai apie Veterinarijos studijas?

– Mūsų studentai ypač vertina, kad programa pasižymi praktinių įgūdžių įgyjimu ir tobulinimu. Čia jie mokomi parengti pacientus medicininėms procedūroms bei tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę, palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas ir atlikti pirminę diferencinę diagnostiką, suteikti gyvūnui priežiūrą, atpažinti ir apibūdinti ligų pasireiškimo būdus ir jų eigą, klinikinių požymių sunkumą, paimti kraujo, šlapimo ir kitus mėginius laboratoriniams tyrimams ir juos ištirti, prižiūrėti gyvūno gijimą, suteikti gyvūnui būtiną pooperacinę priežiūrą ir kt. Absolventė Evelina Jankauskaitė dalijasi savo patirtimi: „Veterinarijos studijos Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete man padėjo suprasti, kad būtent ši specialybė ir yra mano ateitis. Studijos buvo labai įdomios, informatyvios, o visas mums suteiktas teorines žinias galėjome pritaikyti praktiškai ir taip dar labiau pagilinti savo įgūdžius. Išmokome dirbti su daug gyvūnų rūšių. Smagu, kad net baigus mokslus dėstytojai labai geranoriškai konsultuoja ir atsako į iškilusius klausimus. Džiaugiuosi, kad įgytos žinios ir praktinė patirtis padėjo man greitai susirasti darbą. Esu labai laiminga, kad baigusi vidurinę mokyklą veterinarijos specialybę.“

Studentai taip pat džiaugiasi, galėdami pasisemti praktikos svetur. „Praktika Ispanijoje  suteikė galimybę labiau pažinti egzotinius gyvūnus, įsigilinti į Ispanijoje vyraujančias erkių, blusų pernešamas ligas, jų gydymą ir prevenciją. Taip pat įgijome darbo laboratorijoje praktikos, mums leidžia atlikti visus galimus tyrimus. Stebėjome ir teko asistuoti netgi traumatologijos ir navikų šalinimo operacijose. Vykome į namus kartu su veterinarijos gydytoju ir vakcinavome augintinius. Teko susidurti su gana sudėtingais atvejais, kai gyvūnui reikėjo suteikti pirmąją pagalbą. Tikrai nesigailime, kad išvažiavome“, – pasakoja absolventės Laura Zimblytė ir Gabija Ignatavičiūtė, atliekančios praktiką „Nexo Centros Veterinarios“ klinikose, Huelvos mieste, Ispanijoje.

Tikime, kad studijos kolegijoje – tai ne tik „sausos“ paskaitos, atsiskaitymai ir diplomas, tai stiprus profesinio kelio pagrindas, kuriame studentas gali atrasti save, įgyti ir praplėsti teorines žinias, taikyti jas praktikoje, susipažinti su žmonėmis, kurie padės augti ir bus pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Kolegijoje vykstantis glaudus studentų bendradarbiavimas su dėstytojais ir darbdavių atstovais, stiprina studentų pasitikėjimą ir skatina nuosekliai siekti savo tikslų. Aukšti absolventų įsidarbinimo rodikliai, puikūs darbdavių atsiliepimai apie studentų pasirengimą profesinei veiklai ir sėkmingas bendradarbiavimas su garsiomis šalies įmonėmis, kur studentai laukiami atlikti profesinės veiklos praktikų, o vėliau įsilieti į darbuotojų kolektyvus, rodo, kad einame teisinga linkme ir galime užtikrinti aukštą studijų kokybę. Būsimus studentus kviečiame ne tik pasisemti naujų žinių ir įgūdžių – kviečiame juos į gražią, naujų atradimų kupiną draugystę, kuri, neabejojame, bus jų kelio į sėkmingą karjerą pradžia!

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Mėgautis tuo, ką darai“

    2017-02-15„Mėgautis tuo, ką darai“
    Nuo vaikystės Marius susijęs su muzika. Mėgo groti būgneliais, bet kadangi Muzikos mokykloje tuomet jais groti nemokė, mokytojų įkalbintas pasirinko ir baigė smuiko klasę. Keletą metų grojo liaudiškos muzikos kapeloje „Giriniai obuolukai“, dainavo vaikų ir jaunimo chore „Vyturėlis“, vėliau – kameriniame chore „Suvalkija“. Po vidurinės mokyklos pasirinktos techninių mokslų studijos Kauno technikos universitete buvo susijusios su elektronika. Įgijęs telekomunikacijų specialybės bakalauro diplomą, Marius toliau tobulinosi – tęsė magistrantūros studijas, gilinosi į ultragarsą. – Visada rūpėjo renginiai – kaip jie organizuojami, kokia scena, apšvietimas. Joje vaidinantys ar dainuojantys žmonės nebuvo taip svarbu. Dar vaikystėje namuose įsirengdavau sceną – susistatydavau taburetes vieną ant ...
  • Svajonę padėjo įgyvendinti užsispyrimas

    2017-02-15Svajonę padėjo įgyvendinti užsispyrimas
    – Sportas nuo vaikystės visada buvo šalimais – pati labai norėjau, o ir tėvai skatino sportuoti. Lankiau ir šokių repeticijas. Nuo pilnametystės pradėjau domėtis kūno rengyba. Į Marijampolę pas Rinaldą Česnaitį, kurį visi žino kaip patį geriausią trenerį Lietuvoje, atvažiuodavau kas savaitę, dažnai po du kartus, o prieš varžybas ir dažniau. Daug treniruodavausi savarankiškai Vilniuje. Mano tikslas buvo sustiprinti, sustangrinti kūną ir, priešingai negu kitoms merginoms, norinčioms numesti svorio, norėjosi kaip tik priaugti, nes tesvėriau vos 40 kilogramų. Treniruotėmis, tikslingu sportu ir mityba tobulindama savo kūną priaugau dešimtį kilogramų, pasikeitė ir išvaizda, – pasakoja Greta. Greta ilgą laiką prioritetą teikė dainavimui, ...
  • Klubo „Siena“ baikeriai – Lietuvos istorijai neabejingi žmonės

    2017-02-15Klubo „Siena“ baikeriai – Lietuvos istorijai neabejingi žmonės
    Jaunuolius suvienijo aistra motociklams 1990–1991 metai: Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės atgavimas ir Marijampolės baikerių klubo „Siena“ istorijos pradžia. – Klubas gimė paskui, pradžioje mes buvome tiesiog draugų kompanija, – sako klubo įkūrėjas Heraldas Kalesevičius. – Lakstėme motocik­lais, grojome gitaromis, buvome metalistai įkūrę grupę „Garrote“. Bet Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui, tad ir mes degėme noru kažką daryti kitaip. Klubo branduolys ir jam prijaučiantieji formavome veik­lą, ieškojome idėjų. Taip gimė Marijampolės rokerių klubas, sukūrėme savo herbą. Mus, dvidešimtmečius, vienijo bendra aistra motociklams, tranki „metalinė“ muzika, vienodos emblemos ant dermantininių striukių, o pagrindinis išskirtinumas – perdaryti pagal tuometes madas ir poreikius čekoslovakiški ir rusiški motociklai, kuriuos ...
  • „Kalbos kultūra – tautos kultūra“

    2016-12-30
    Nuolatiniai mūsų skaitytojai turbūt dar prisimena, kad 2006 metais nuo liepos iki gruodžio mėnesio vykdėme projektą „Kalbos kultūra – tautos kultūra“. Ėjo kasmėnesinis kalbos skyrelis. Jame pristatėme, kas yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir kalbos inspekcija. Marijampolės savivaldybės kalbos tvarkytoja M. Žvinakevičienė patarė, kaip reikia rašyti oficialius raštus, kad jie būtų taisyklingi ir atitiktų šiandienius kalbos reikalavimus. Dailininkė O. Gustaitienė iliustravo rubriką „Piešiame kalbos klaidas“. Straipsniuose palietėme tokias temas: ar Marijampolės viešoji informacija tinkama bendrinės kalbos požiūriu (iškabos, plakatai, skelbimai; parduotuvės, viešojo maitinimo įstaigos ir pan.), ar automobilių turguje laikomasi kalbos normų, ar taisyklingai įvardijamos naujos įstaigos, bendrovės, firmos. Taip pat mokėme, ...
  • „Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“

    2016-12-30„Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“
    Marija Žvinakevičienė 24 metus dirbo Marijampolės savivaldybės kalbos tvarkytoja. Uždavėme jai kelis klausimus apie darbą ir kalbą. – Skaitytojams būtų įdomu, kaip sekėsi dirbti savivaldybės kalbos tvarkytoja. – Per tuos metus buvo visko. Bet pirma mintis, kuri šauna į galvą prisiminus darbo metus – buvo šaunu. Aišku, romantizuoju… Pradžia darbą gaišina, o įsivažiavus viskas lyg upeliu tekėjo. Nors ne – ramumo buvo maža. Tai lyg į duobę krenti, tai verpetas pagauna ir šonus į akmenis apsidaužai – kaip tikras upeliukas iš vaikiško filmuko. O jeigu rimtai – tai sunkiausia bausti. Gal todėl tik vieną kartą ir skyriau administracinę nuobaudą. Mano manymu, žmones ...
  • „Didi gėda savo kalbos nemokėti“

    2016-12-30„Didi gėda savo kalbos nemokėti“
    Lietuvių kalbos sąžinė Jonas Jablonskis (1860–1930) – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas bei normintojas: kalbos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, kalbos mokslo kūrėjas ir, anot Vydūno, ,,lietuvių kalbos sąžinė“. J. Jablonskis gimė Kubilėliuose, netoli Kudirkos Naumiesčio, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją. Universitete didelę įtaką jam padarė prof. F. Fortunatovas ir prof. F. Koršas, kurie gerai mokėjo lietuvių kalbą ir rėmėsi jos pavyzdžiais paskaitose. Iki universiteto J. Jablonskis save laikė lenku, tautiškai jam apsispręsti, kaip ir V. Kudirkai, padėjo laikraštis „Aušra“. Iki universiteto jis buvo mokęsis 7 kalbų, žinoma, ir lietuvių, bet ...
  • Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti

    2016-12-30Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti
    Žinomas kalbininkas, pedagogas Aldonas Pupkis (gim. 1939 m. Kazlų Rūdoje) neveda kalbos valandėlių, Vilniaus universitete oficialiai nedirba nuo 2000 m. Šiuo metu jis susitelkęs prie kalbotyros istorijos darbų, netrukus turi išeiti nauja knyga. A. Pupkis sutiko atsakyti į kelis klausimus.   – Vyresnieji Suvalkijos krašto žmonės Jus prisimena iš Lietuvos radijo ir televizijos kalbos valandėlių ir laidų. Ilgus metus buvote jų vedėjas, dabar iš ten Jūsų negirdėti… – Dabar jau kiti laikai ir tokio pobūdžio kalbos populiarinimo nei mokymo ten nebėra. Antra vertus, kai gerai pagalvoju, tai tas anuometinis buvimas eteryje, nors teikė nemaža pasitenkinimo ir džiaugsmo, nežmoniškai ėsdavo laiką, – prisėsti prie ...
  • Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia

    2016-12-06Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia
    Tarp Justino Sajausko kūrinių yra istorinis romanas „Voverė ant vilkų tako“. Paklaustas, kaip susidomėjo istorinėmis temomis, kur, nebūdamas istorikas, įgijo istorijos išmanymą, autorius sakė: „Aš išmanau viską, ko man nereikia. Kadangi esu lituanistas, turėčiau sėdėti su vaikais ir mokyti juos rašyti be klaidų, bet man įdomiau istorija. Visada ja domėjausi. Seniai turėjau minčių parašyti istorinį romaną. Ir džiaugiuosi, kad parašiau būtent apie Mindaugo laikus. Sunkiai ėjosi rašyti tą istoriją, bet reikėjo. Ne pati prasčiausia išėjo. Idėją pakišo Rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas. Matė, kaip rašau, pasiūlė parašyti romaną, kurį išleistų sąjunga. Prisipažinau, kad galvojau istorinį dalyką rašyti, kartu aptarėme temas, pasirinkau ...
  • „Marijampolė. Partizaninis karas“

    2016-12-06„Marijampolė. Partizaninis karas“
    Tokiu pavadinimu 2012 metais išleistas Justino Sajausko ir Stanislovo Sajausko parengtas fotografijų albumas. Jame sudėtos partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų ir ryšininkių nuotraukos. Ieškota jų, kaip rašoma pratarmėje, po visą Suvalkiją ir ne tik po ją. Beveik 400 puslapių fotografijų suskirstytos pagal partizanų rinktines. Prie nuotraukų yra išsami informacija apie asmenį, kai kur – žūties vieta ir data. Žvelgiant į šiuos veidus sunku pajausti, ką jiems teko iškentėti dėl Tėvynės, dar sunkiau atspėti, kas būtų, jeigu šiandien tektų taip pasiaukoti. Knyga išleista 400 egzempliorių tiražu. Priešlapyje yra autorių padėka rėmėjams – koncernui „Alga“, Audriui Linkui ir Antanui Linkui. Taip pat dėkojama pagalbininkams, yra ...
  • Žurnalas „Suvalkija“

    2016-12-06Žurnalas „Suvalkija“
    Nuo 1997 metų Marijampolėje pradėjo eiti kultūros žurnalas „Suvalkija“. Jo redaktoriumi idėjos sumanytojas mokytojas Zenius Šileris pakvietė dirbti Justiną Sajauską. „Apie 1997 metus buvau kaip tik be darbo, taigi ėmiausi. Redagavau tris pirmus žurnalo numerius, paskui po Šilerio mirties dar kelis suredagavau. Pradžioje leidybą finansavo Zeniaus brolis Valdas“, – prisimena Sajauskas. Z. Šileris tais pačiais metais su broliu Valdu Marijampolėje įkūrė leidyklą „Ramona“, kuri ir leido žurnalą „Suvalkija“. Pirmųjų žurnalo numerių viršelius puošia Sajausko sūnaus Vytauto nupieštos prieverpstės. Viršelio dailininkė – Jolita Bičkienė. Zenius Šileris pirmo numerio pratarmėje rašė: „Suvalkija“ skirta Suvalkijai pagražinti, laiko išbandymus atlaikiusioms krašto (ir kaimynų) dvasinėms vertybėms atskleisti, lyg ...
  • Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“

    2016-12-06Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“
    „Kažkada jaunystėje norėjau žurnalistu būti, dabar – jokiu būdu. Nebuvau žurnalistas niekada, tik redaktorius, o ir nelaikiau savęs žurnalistu“, – sako J. Sajauskas. Jis mano, kad šiandien žurnalistai per lengvai pasiduoda įvairioms įtakoms. „Vos paskaitęs iškart jauti, į kieno bures pučia žurnalistas“. Apie tai, kaip ėmėsi redaguoti laikraštį „Sugrįžimai“, prisimena: „Atgimimo laiku Vytautas Gaulia ateina pas mane ir sako: „Mes, Marijampolės sąjūdiečiai, norime leisti laikraštį. Ar tu redaguosi?“ Sutikau. Tuo laiku dar buvo daug mano kartos inteligentų, galėjai lengvai pririnkti medžiagos. Namie turiu visus „Sugrįžimų“ numerius, nelabai žinau, kur dar galėtum rasti visų metų komplektą, nebent biblio­teka turi arba pats Gaulia.“ V. ...
  • Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta

    2016-12-06Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta
    Marijampolietis rašytojas, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus direktorius Justinas Sajauskas gimė 1944 m. Kalvarijoje. Tėvai Elžbieta Viskačkaitė ir Jonas Sajauskas kilę iš to paties Suvalkijos pakraščio. Abu bežemiai, vos po 2 klases baigę, abu vertėsi atsitiktiniais darbais. Šeima augino tris sūnus ir dukterį. 1949 m. buvo ištremti į Sibirą. Ten prabuvo iki 1957 metų. Nors buvo paleisti metais anksčiau – po Stalino mirties, bet dar kurį laiką teko taupyti traukinio bilietams… Grįžę apsigyveno Marijampolėje. Sibire Justinas baigė 6 klases, grįžęs Marijampolėje tęsė mokslus ir baigė 4-ąją vidurinę (dabar Petro Armino) mokyklą. Studijuoti J. Sajauskas įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. ...
  • Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės

    2016-12-06Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės
    Kaip rašo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, pristatydamas katalogą „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“ (2006 m.), „tradicinė liaudies skulptūra nebuvo savarankiška, ją visada supo drožyba ir mažoji architektūra – sudėtinė koplytstulpio, koplytėlės ar kryžiaus dalis. Todėl kalbėdami apie tradicinę skulptūrą, siejame ją su drožyba ir kryždirbyste (kryždirbystės sąvoka apima mažąją architektūrą, skulptūrą ir dekoratyvinę drožybą). Ši gyvoji liaudies tradicija Lietuvoje išgyveno tris etapus“. Iki maždaug 1972 metų ji buvo suvenyrinė, parodinė, mažai ką turinti bendro su tradicine ikonografija. Maždaug dvidešimtmetį vyko monumentalėjimas: buvo kuriami skulptūrų parkai, pvz., Ablingos ansamblis, M. K. Čiurlionio kelias, „Raganų kalnas“… Su ...
  • Daug kas užfiksuota, bet…

    2016-12-06Daug kas užfiksuota, bet...
    Pasidomėjus pastarųjų poros dešimtmečių medžio skulptorių, kryždirbių darbais, jų kūrybinėmis biografijomis, įvairios medžiagos, leidinių būtų galima rasti nemažai. Šiuolaikinė technika ir technologijos leidžia fiksuoti ir išsaugoti tai, kas Lietuvoje yra tiek viešose erdvėse, tiek privačiose teritorijose – taip pat ir užsienyje. Kad fiksuoti reikia – akivaizdu, nes, kaip minėjo K. Kvainauskas, matome jau nykstančių ir naujųjų, šių laikų statinių… Dėmesys šiai tautodailės šakai ypač padidėjo po to, kai kryždirbystė buvo įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Kultūros ministerija, apskričių administracijos, kai kurie fondai, savivaldybės, taip pat ir pavieniai žmonės rėmė leidinius ir jų per keletą metų išėjo gana daug ir įvairių. Pagal ...
  • „Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste…“

    2016-12-06„Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste...“
    Tai – Algimanto Sakalausko, vieno labiausiai žinomų ne tik mūsų krašte, bet ir Lietuvoje medžio skulptorių, ypač daug nuveikusių prikeliant, gaivinant senąją tradiciją, žodžiai. Turi teisę taip sakyti, nes žino, dešimtmečius ne tik dirba su medžiu, kuria, bet ir gilinasi į šios srities dar neatrastas paslaptis. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, turintis meno kūrėjo statusą, Lietuvos kultūros premijos laureatas, turintis daug kitų apdovanojimų… Jo iniciatyva 1990 metais Prienuose grupelė darbščių ir gabių vyrų susibūrė į dirbtuves „Prienų drožėjai“. Dabar tai VšĮ „Meninė drožyba“, bet tikslai ir uždaviniai per ketvirtį amžiaus nepakito, o darbai – kaip šio laiko ženklas ir praėjusių įvykių ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.