Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar!
Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama su daugiau nei 270 užsienio aukštųjų mokyklų iš 40 pasaulio šalių, kuriose studentai turi galimybę atlikti tarptautinius mainus.

Nuolat atsinaujinantis, atviras ir pažangias mokymo technologijas diegiantis Agrotechnologijų fakultetas studentus kviečia rinktis iš penkių studijų programų – agroverslo technologijos, veterinarijos, maisto technologijos, kraštovaizdžio dizaino ir cheminės analizės. Plačiau apie šias studijas kalbamės su Agrotechnologijų fakulteto dekane dr. Nijole Liepiene.

– Kodėl būsimi studentai agrotechnologijų studijas turėtų rinktis būtent Vilniaus kolegijoje?

– Šiuo metu Kolegija yra didžiausia Lietuvos profesinio aukštojo mokslo institucija, atliepianti ne tik Vilniaus regiono, bet ir visos Lietuvos stojančiųjų lūkesčius. Daugelis nustemba, kad Vilniaus kolegijoje galima pasirinkti studijų programas, susijusias su žemės ūkiu. Svarbu pažymėti, kad cheminė analizė, kraštovaizdžio dizainas ir veterinarija – tai vienintelės koleginių studijų programos Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerija 2021–2022 akademiniams metams yra numačiusi skirti lėšų tikslinėms skatinamosioms stipendijoms, kurios atiteks su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas studijuojantiems studentams. Be to, geriausiai besimokantys ir aktyviai mokslo taikomojoje veikloje dalyvaujantys studentai gali pretenduoti į kasmet skiriamas darbdavių vardines stipendijas, o pažangiausi studentai – ir į Lietuvos prezidentų vardines stipendijas.
Atvykusiems studijuoti iš kitų miestų džiaugiamės galėdami pasiūlyti apsigyventi pačiame Vilniaus centre, šalia kolegijos esančiame bendrabutyje, kuriame sudarytos puikios buities sąlygos, veikia nemokamas interneto ryšys. Be to, studentai turi galimybę pagal mainų programas vykti į Suomiją, Čekiją, Portugaliją, Lenkiją, Turkiją bei kitas šalis dalinėms studijoms ir praktikai.

Agroverslo technologijų studijų programa parengta Vokietijos Anhalto aukštosios žemės ūkio mokyklos Žemės ūkio studijų programos pagrindu. Šias studijas pasirinkę studentai tampa aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistais, gebančiais planuoti, organizuoti ir kontroliuoti įvairių žemės ūkio įmonių veiklą. Agroverslo technologijų absolventai sėkmingai įsidarbina tarptautinėse žemės ūkio verslo struktūrose, su žemės ūkiu susijusiose valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, žemės ūkio žaliavų perdirbimo įmonėse, žemės ūkio konsultavimo institucijose, plėtoja savo verslą.

– Agroverslo technologijų studentai gali rinktis Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų
specializacijas. Kuo šios kryptys yra aktualios?

– Siekiant ekonomiškai efektyvaus ir konkurencingo žemės ūkio, pagrįsto mažesnį poveikį aplinkai darančiu ūkininkavimu, Agroverslo technologijų studentai gali pasirinkti Žaliojo kurso ir Tvaraus ūkininkavimo sistemų specializacijas, kurios padės studentams įgyti konkurencinį pranašumą. Baigę šias studijas studentai gebės taikyti tvarias ūkininkavimo technologijas, naudos skaitmenines valdymo sistemas gamybos procese, parinks agrarinės aplinkosaugos priemones įvairioms agroekosistemoms, supras tvarių maistų sistemų „Nuo lauko iki stalo“ ir žiedinės ekonomikos principus. Tvaraus ūkininkavimo arba Žaliojo kurso specializacijų pasirinkimas leis absolventams kurti ekonomiškai efektyvias, inovatyvias, konkurencingas ir mažesniu poveikiu aplinkai pagrįstas žemės ūkio veiklas. Specializuotos studijos padės absolventams lanksčiai prisiderinti prie besikeičiančios ūkininkavimo aplinkos. Džiugu, kad iš buvusių mūsų studentų nuolat sulaukiame puikių atsiliepimų.

„Niekada nemaniau, kad studijuoti teks Vilniuje, nuo vaikystės tik žinojau, kad savo ateitį noriu sieti su žemės ūkiu. Nesvarbu, kolegija ar universitetas, Vilnius ar Kaunas, daugiau ar mažiau paskaitų, toliau ar arčiau nuo namų… Po pirmo semestro jau žinojau, kad mano pasirinkimas buvo teisingas, kad AGROVERSLO TECHNOLOGIJŲ specialybė yra tai, ko man reikia, kas formuos tolimesnę mano ateitį. Tereikia paties žmogaus pozityvaus nusiteikimo, ir kiekvienas gali atrasti save“, – pasakoja studentas Mantas Kalasauskas iš Vilkaviškio.

Cheminės analizės studijos – tinkamas pasirinkimas tiems, kurie domisi gamtos mokslais, mėgsta eksperimentuoti ir turi polinkį analizuoti aplinką. Tai vienintelės Lietuvoje profesinio bakalauro studijos, kur rengiami chemijos specialistai su aukštuoju koleginiu išsilavinimu. Fakultetą sieja ilgametė partnerystė su „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – didžiausia pasaulio kompanija, kuriančia ir gaminančia inovatyvius molekulinės biologijos produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Moderniose įmonės laboratorijose studentai atlieka praktiką ir, vadovaujant įmonės specialistams, rengia baigiamuosius darbus. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kasmet skiria vardines stipendijas už pažangumą moksle, aktyvų dalyvavimą mokslo taikomojoje ir visuomeninėje veikloje. Baigę studijas specialistai laukiami perspektyviausiose Lietuvos ir pasaulio laboratorijose – jiems atsiveria karjeros galimybės technologijų ir pramonės vystymo srityse.

– Ko mokosi studentai, pasirinkę Cheminės analizės studijas? Ar jiems suteikiama galimybė atlikti dalines studijas užsienyje? Kokie galimi tolimesnių studijų pasirinkimai?

– Studentai mokosi analizuoti cheminių medžiagų struktūrą ir savybes naujausiais tyrimo metodais, praktikuojasi saugiai dirbti laboratorijoje su cheminėmis medžiagomis ir laboratorine įranga, pasirinkti tinkamą tyrimo metodą, paimti ėminius bei paruošti mėginius, atlikti jų analizę, vertinti tyrimo rezultatus. Studentai susipažįsta su neorganinių ir organinių medžiagų pasauliu, tyrinėja maisto produktų bei mus supančios aplinkos – oro, vandens, dirvožemio, žaliavų, gaminių ir pramonės produktų sudėtį, įgyja žinių apie laboratorijų kūrimą ir jų darbo organizavimą.
Pagrindinė studentų tarptautinių studijų priemonė yra Erasmus+ mobilumo programa, cheminės analizės studijų programos studentams suteikianti galimybę dalį studijų rezultatų pasiekti užsienio šalių aukštosiose mokyklose ar institucijose pagal iš anksto suderintą studijų sutartį. Per 3 metų studijų laikotarpį studentai 12 mėn. gali studijuoti arba atlikti praktiką užsienio šalyse. Studijoms užsienyje studentai gali vykti į Suomijos, Čekijos, Lenkijos, Portugalijos, Turkijos, Slovakijos, Rumunijos aukštąsias mokyklas. Profesinės veiklos praktikas gali atlikti visose ES šalių chemijos ar biotechnologijos sektoriaus laboratorijose.

Studentai pripažįsta, kad dalinės studijos užsienyje suteikia naujų profesinių žinių ir gebėjimų, darbo tarptautinėje aplinkoje įgūdžių, padeda tobulinti užsienio kalbos įgūdžius, praturtina profesinį žodyną. Studijos užsienyje ne tik suteikia naujų teorinių žinių, praktinės patirties, bet praplečia studento akiratį, sudaro galimybes palyginti studijas Liteuvoje ir svetur, užmegzti profesinių kontaktų.

„Tai buvo neįtikėtina galimybė susipažinti su studentais iš viso pasaulio. „Erasmus+“ praplėtė mano pasaulėžiūrą, susipažinau ne tik su Čekijos, bet ir su daugelio kitų šalių kultūromis, patobulinau anglų kalbą, problemų sprendimo ir organizacinius sugebėjimus. Labai džiaugiuosi, kad išdrįsau „perlipti per save“. Tapau daug labiau savimi pasitikinčiu, pasisėmiau naujų patirčių ir idėjų ateičiai. Tai, be abejonės, yra laikas, kurio studentas neužmirš visą likusį gyvenimą“, – teigia Lukas, semestrą mokęsis Tomas Bata Universitete Zline, Čekijoje.

Vilniaus kolegijos Cheminės analizės specialybės absolventai yra laukiami Vytauto Didžiojo universiteto Biocheminės analizės tęstinės magistrantūros studijų programoje. Pirmaisiais studijų metais pagilinę molekulinių biomokslų žinias (Ląstelės biologija, Imunologija, Molekulinės biologijos pagrindai), antraisiais studijų metais magistrantai turi galimybę stoti į dienines Biocheminės analizės, Molekulinės biologijos ir biotechnologijos ar Taikomosios biotechnologijos magistrantūros programas arba tęsti studijas Biocheminės analizės tęstinėje magistrantūroje. Taip pat gali rinktis Biologijos studijas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

Šiuolaikinis žmogus vis daugiau dėmesio skiria aplinkai, kuri jį supa – sutvarkyta ir prižiūrėta aplinka jau tapo dažno siekiamybe. Meniškos prigimties žmonės, turintys originalių idėjų, mėgstantys harmoniją aplinkoje ir norintys dirbti kūrybišką ir ne nuobodų darbą kviečiami studijuoti Kraštovaizdžio dizainą ir tapti aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistais.

– Kuo išsiskiria kraštovaizdžio dizaino studijos Jūsų kolegijoje? Kokios yra darbo perspektyvos, baigusiems šias studijas?

– Vilniaus kolegija – vienintelė Lietuvoje studentus kviečia rinktis kraštovaizdžio dizaino studijas. Tai viena perspektyviausių ir savo potencialo Lietuvoje dar neišnaudojusių specialybių. Žmonės statosi individualius namus, puoselėja sodybas ir vienkiemius, nori, kad miestuose ir miesteliuose juos suptų sutvarkytos viešosios erdvės, išpuoselėti parkai. Akivaizdu, kad kraštovaizdžio dizaino paslaugų populiarumas sparčiai auga. Kraštovaizdžio dizainas – įvairi ir besiplečianti sritis, jaunuoliai studijuoti gali rinktis tai, kas jiems išties įdomu: kraštovaizdžio architektūrą, mažąją želdynų architektūrą, inžinerinę grafiką, dendrologiją bei dar daug kitų dalykų. Baigusieji studijas geba parengti įvairių objektų sklypo tvarkymo ir želdinimo projektus, pagal biologines savybes parinkti dekoratyvinius augalus, išmano augalų dauginimo, auginimo ir priežiūros technologijas. Absolventai gali dirbti projektavimo, statybos ir aplinkotvarkos veiklą vykdančiose įmonėse, savivaldybėse ir jų įmonėse, valstybiniuose parkuose, botanikos soduose, užsiimti individualia veikla, teikti konsultavimo paslaugas arba tęsti studijas Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose.

Maisto technologija – tai maistingų, sveikų, skanių, patrauklių, kokybiškų ir inovatyvių maisto produktų kūrimas bei gamyba. Maisto technologijos studijų programa yra nuolatiniame tobulėjimo ir atsinaujinimo procese – „Keičiamės ir keičiame darniai“. Atsižvelgiant į studentų pageidavimus, darbdavių pasiūlymus, Europos šalių aukštųjų mokyklų patirtį ir prisitaikant prie šiandienos aktualijų bei iššūkių, programoje nuolat atnaujinamas dėstomų modulių turinys. Studentai savo praktinius įgūdžius lavina Cheminės analizės, Maisto chemijos, Maisto technologijos, Juslinės analizės laboratorijose, specializuojasi duonos kepimo, mėsos arba maitinimo įstaigų technologijų srityje. Po studijų absolventai tampa technologais, kokybės vadovais, meistrais, konditeriais, padalinių ir gamybos vadovais, maisto saugos specialistais, kokybės kontrolieriais didžiosiose Lietuvos įmonėse: UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“, UAB „Biovela Group“, UAB „Pievos Burbulai“, UAB „Palink“ ir kt.

– Maisto technologijų studijų programą papildė du nauji moduliai: maisto dizainas ir inovacijos ir etninio paveldo maisto technologijos. Kokią naudą studentai gaus studijuodami šiuos dalykus?

– „Maisto dizaino ir inovacijų” modulis, integruotas į mokymosi procesą, gali suteikti studentams naujų kompetencijų ir iššūkių, nes maistas mokymosi metu suvokiamas kaip dizaino projektas. Jame svarbus išskirtinis estetinis vaizdas, skonių ir aromatų harmonija, sukuriant mažą spektaklį akims, sukelti kuo didesnį jausmų ir įspūdžių spektrą. Pats maisto produktas ar patiekalas gali būti interpretuojamas (pvz.: jogurtas saldainio pavidale, 3D maisto dekoravimas, vaisių-šokolado dešrelės, vaisių-riešutų saliamis, patiekalas augalo šakos išvaizdos ir kt.). Tai galimybė eksperimentuoti su maisto žaliavomis, atskleidžiant savo kūrybiškumą, vaizduotę, nuotaiką.

Nemažiau svarbu išlaikyti, puoselėti savo krašto maisto gamybos tradicijas, įgyti Lietuvos kulinarijos paveldo ir tautinio paveldo maisto produktų gamybos žinių ir praktinių gebėjimų. Tam skitas „Etninio paveldo maisto technologijų“ modulis, kurio metu studentai turi galimybę susipažinti su Lietuvos regionų tradiciniais maisto produktais, valgiais, jų asortimentu, išbandyti jų gamybos ypatumus, atrasti unikalias juslinėmis savybes.

Lietuvos etninio paveldo maisto produktų gamyba, šiuolaikinės maisto technologijos, aplinkosauga ir tvari gamyba, maisto sauga, kokybė ir maisto inovacijos – tai praeities, dabarties ir ateities dermė. Taip studentams suteikiama galimybė platesnio spektro baigiamųjų darbų atlikimui, gebėjimų demonstravimui konferencijose, parodose, konkursuose, o sukauptos žinios, praktiniai gebėjimai, pasitikėjimas savimi, padeda įsitvirtinti maisto gamybos įmonėse.

Vilniaus kolegija yra vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, kuri siūlo kolegines veterinarijos krypties studijas. Veterinarijos studijų programos metu studentai mokosi profesionaliai asistuoti veterinarijos gydytojui chirurginėse operacijose, parengti gyvūnus medicininėms procedūroms ir tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę ir negalavimus. Baigus studijas tampama aukštos kvalifikacijos veterinarijos felčeriu, ypač geidžiamu veterinarijos klinikų visoje Lietuvoje darbuotoju. Vilniaus kolegijos absolventai dirba AB „Vilniaus paukštynas“, UAB „Vaidos klinika“, UAB „Jakovo veterinarijos centras“, UAB „Žvėryno veterinarijos gydykla“, Lietuvos zoologijos sode, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, UAB „Zooveterinarijos centras „TOTO“, UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“, UAB „Magnum veterinarija“, ŽŪB „Tėviškė“, „Ginkūnų agrofirma“ ir kt. Absolventai sėkmingai įsidarbina stambiųjų gyvulių ūkiuose, privačiose veterinarijos paslaugų įmonėse, zooparduotuvėse, beglobių gyvūnų organizacijose, maisto ir veterinarijos laboratorijose, farmacijos įmonėse, pradeda savo verslą.

– Kokie studentų atsiliepimai apie Veterinarijos studijas?

– Mūsų studentai ypač vertina, kad programa pasižymi praktinių įgūdžių įgyjimu ir tobulinimu. Čia jie mokomi parengti pacientus medicininėms procedūroms bei tyrimams, suteikti pirmąją pagalbą, įvertinti klinikinę gyvūno būklę, palaikyti pagrindines gyvybines funkcijas ir atlikti pirminę diferencinę diagnostiką, suteikti gyvūnui priežiūrą, atpažinti ir apibūdinti ligų pasireiškimo būdus ir jų eigą, klinikinių požymių sunkumą, paimti kraujo, šlapimo ir kitus mėginius laboratoriniams tyrimams ir juos ištirti, prižiūrėti gyvūno gijimą, suteikti gyvūnui būtiną pooperacinę priežiūrą ir kt. Absolventė Evelina Jankauskaitė dalijasi savo patirtimi: „Veterinarijos studijos Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete man padėjo suprasti, kad būtent ši specialybė ir yra mano ateitis. Studijos buvo labai įdomios, informatyvios, o visas mums suteiktas teorines žinias galėjome pritaikyti praktiškai ir taip dar labiau pagilinti savo įgūdžius. Išmokome dirbti su daug gyvūnų rūšių. Smagu, kad net baigus mokslus dėstytojai labai geranoriškai konsultuoja ir atsako į iškilusius klausimus. Džiaugiuosi, kad įgytos žinios ir praktinė patirtis padėjo man greitai susirasti darbą. Esu labai laiminga, kad baigusi vidurinę mokyklą veterinarijos specialybę.“

Studentai taip pat džiaugiasi, galėdami pasisemti praktikos svetur. „Praktika Ispanijoje  suteikė galimybę labiau pažinti egzotinius gyvūnus, įsigilinti į Ispanijoje vyraujančias erkių, blusų pernešamas ligas, jų gydymą ir prevenciją. Taip pat įgijome darbo laboratorijoje praktikos, mums leidžia atlikti visus galimus tyrimus. Stebėjome ir teko asistuoti netgi traumatologijos ir navikų šalinimo operacijose. Vykome į namus kartu su veterinarijos gydytoju ir vakcinavome augintinius. Teko susidurti su gana sudėtingais atvejais, kai gyvūnui reikėjo suteikti pirmąją pagalbą. Tikrai nesigailime, kad išvažiavome“, – pasakoja absolventės Laura Zimblytė ir Gabija Ignatavičiūtė, atliekančios praktiką „Nexo Centros Veterinarios“ klinikose, Huelvos mieste, Ispanijoje.

Tikime, kad studijos kolegijoje – tai ne tik „sausos“ paskaitos, atsiskaitymai ir diplomas, tai stiprus profesinio kelio pagrindas, kuriame studentas gali atrasti save, įgyti ir praplėsti teorines žinias, taikyti jas praktikoje, susipažinti su žmonėmis, kurie padės augti ir bus pasiruošę ištiesti pagalbos ranką. Kolegijoje vykstantis glaudus studentų bendradarbiavimas su dėstytojais ir darbdavių atstovais, stiprina studentų pasitikėjimą ir skatina nuosekliai siekti savo tikslų. Aukšti absolventų įsidarbinimo rodikliai, puikūs darbdavių atsiliepimai apie studentų pasirengimą profesinei veiklai ir sėkmingas bendradarbiavimas su garsiomis šalies įmonėmis, kur studentai laukiami atlikti profesinės veiklos praktikų, o vėliau įsilieti į darbuotojų kolektyvus, rodo, kad einame teisinga linkme ir galime užtikrinti aukštą studijų kokybę. Būsimus studentus kviečiame ne tik pasisemti naujų žinių ir įgūdžių – kviečiame juos į gražią, naujų atradimų kupiną draugystę, kuri, neabejojame, bus jų kelio į sėkmingą karjerą pradžia!

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma

    2016-06-16Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma
    Pasibaigus mokslo metams daugelis vaikų pramogauja kaip išmano. Tačiau kad vasara nenueitų vėjais ir dar būtų galima ko nors išmokti, specialistai siūlo savo atžalą leisti į vasaros stovyklą. Dalis jų remiamos valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.  Ugdo ir lavina Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys tikina, kad prasidėjus vasarai vaikų smalsumas neišblėsta, todėl jį reikia skatinti. Vasaros stovyklos tam – puiki galimybė. „Ar tai būtų dienos, ar stacionari stovykla, vaikams jos labai naudingos. Nors ir vasara, vaikas neturi būti užsidaręs namuose ir užsiimti nežinia kuo, o tėvai ne visada turi laiko rūpintis kokybišku jo užimtumu. Šį rūpestį ...
  • Marijampolės fotografijos puslapiai

    2016-06-14
    Iš Marijampolės kilusio ir Sūduvos krašto fotografijos istoriją tyrinėjusio fotomenininko Valentino Juraičio nuomone, Marijampolę fotografija galėjo pasiekti apie 1863 metus, kai dabartinės Lietuvos teritorijoje veikė jau septynios fotoateljė. 2011-aisiais išleistame leidinyje „Senoji Marijampolė fotografijose“ V. Juraitis nurodo, kad seniausia išlikusia Marijampolės fotografija laikytina 1873 m. fotografo Leono Anšero daryta paviljoninė nuotrauka, kurioje su grupe vietos gimnazistų įamžintas Jonas Basanavičius. Ši nuotrauka saugoma Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Garsiausias XIX a. pabaigos Marijampolės fotografas, pasak V. Juraičio, buvo apie 1890–1892 metus savo veiklą pradėjęs Moisiejus Buhalteris (1868–1941 m.). Pasakojama, kad Buhalteris buvo gabus portretistas. „Kaip prisiminė senieji marijampoliečiai ir fotografo sūnus, M. ...
  • Fotografo A. Senkaičio genus paveldėjo jo vaikaitis

    2016-06-14
    Marijampolėje gyvenusio, prieš 14 metų Amžinybėn išėjusio inžinieriaus, fotografo ir fotografijos kolekcininko Antano Senkaičio artimieji šių metų liepą minės 100-ąsias A. Senkaičio gimimo metines. Fotografo dukra marijampolietė odontologė Lilija Patamsienė, pasakodama apie didįjį tėvo pomėgį, neslepia mananti, kad nors jos tėvas sulaukė 86 metų, jei ne fotografija, būtų gyvenęs dar gerokai ilgiau. „Mano tėvas buvo kilęs iš ilgaamžių giminės, – sako L. Patamsienė. – Štai viena jo sesuo, mano teta, jau sulaukė 96 metų ir yra žvali bei energinga. Manau, kad tėčiui gyvenimo amžių patrumpino fotografijoje naudoti įvairūs chemikalai. Juk jis fotografuoti pradėjo dar Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai išvažiavo studijuoti ...
  • Diagnozė – priklausomybė

    2016-06-14
    Profesionalus Marijampolės architektas, jaunosios Marijampolės fotografų kartos atstovas Vytenis Skroblas, keletą kartų paklaustas, kas jam yra fotografija, ištaria: „Priklausomybė“, o paskui paaiškina: „Kaip kitaip visa tai gali pavadinti, kai kažką darai, tačiau nežinai, kodėl.“ Tai, kad tokia „diagnozė“ išties gali būti rimta problema, paaiškėja vėliau, kai Vytenis prisipažįsta pastaruoju metu nebeužsukantis į fototechnikos parduotuves ir fototechnika prekiaujančius interneto portalus. „Tiesiog ten neinu, nes žinau, kad išvydęs kokį naują „žaisliuką“ galiu neįstengti atsilaikyti, – atvirauja fotografas. – Fototechnikos naujienos kainuoja didelius pinigus, todėl nutariau, kad geriau tegul pinigai lieka šeimai, nei būtų išleisti mano įnoriams patenkinti. Juolab kad nesvarbu, koks tas ...
  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl ...
  • Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

    2016-05-31
    Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400. Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur). „Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi ...
  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. ...
  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba ...
  • Rimorius V. Burčikas – paskutinis savo amato mohikanas?

    2016-05-03
    1Šiame informacinių technologijų amžiuje mums svarbu išsaugoti senuosius, tradicinius amatus, kurie skatina domėtis krašto istorija. Tai prisilietimas prie praeities – tėvų ir protėvių gyvenimo. Saugodami kultūrinį palikimą ir perduodami jį šiandienos kartai, turime viltį, kad tradicijos neišnyks, nors nemažai tradicinių amatų nenumaldomai artėja prie išnykimo ribos. Vienas tokių – rimorystė (odinių pakinktų gaminimas).   Nepriklausomos prieškario Lietuvos kaime žmogus neišsiversdavo be arklio. Ūkininkai pasipuikuodavo, vienas su kitu pasivaržydavo, kurio arklys stipresnis, pakinktai gražesni. Susikūrus kolūkiams arkliukas taip pat buvo pagrindinis pagalbininkas, ne tik žemę dirbant, krovinius vežant, bet ir pramogaujant. Dabar, deja, vis rečiau pamatysi kaimo lauku dardantį vežimaitį, traukiamą arkliuko. Nebėra ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.