Ar visi žinome muziejaus Marijampolėje įkūrimo istoriją? Ji – gana įdomi.
Apie 1928–1929 m. keletas pažangių Marijampolės ūkininkų pradėjo kalbėti apie tai, kad Marijampolėje reikia steigti muziejų ir kaupti jame tautodailės meno eksponatus. Patalpos buvo skirtos P. Vaičaičio gatvėje. Muziejus buvo pavadintas „Sodžiaus“ vardu ir atidarytas 1933 m. rudenį.
Manoma, kad muziejaus pagrindą sudarė šviesuolio, tautosakos rinkėjo ir tyrėjo Vinco Šlekio surinkti eksponatai. Muziejinės vertybės buvo renkamos ir pasitelkus į pagalbą moksleivius. Ir dabar, jau šių dienų muziejuje, galime pamatyti 1932 m. išleistą raginimą „Rinkime ir siųskime „Sodžiaus“ muziejui Marijampolėje senienas“. Žmonės buvo raginami rinkti jau benykstančius įvairius buities dalykus, atspindinčius tų laikų gyvenimo būdą ir padovanoti juos muziejui. Iki Antrojo pasaulinio karo muziejuje buvo sukaupta apie 1000 eksponatų.
Muziejus keletą kartų buvo kilnojamas iš vieno pastato į kitą. Kuomet eksponatai nebetilpo pirmajame pastate, 1938 m. muziejus perkeltas į namą Kęstučio gatvėje, kuris, deja, nebuvo geros būklės.
Karo metais muziejus labai nenukentėjo, nes nei vokiečiai, nei rusai, ko gero, nepagalvojo, kad tokiame neišvaizdžiame pastate gali būti įsikūręs muziejus.
1948 m. „Sodžiaus“ muziejus perorganizuotas į Kraštotyros muziejų ir 1950 m. perkeltas į patalpas Laisvės gatvėje. Tuo metu muziejuje buvo trys skyriai: istorijos, etnografijos – liaudies meno ir gamtos.
Į dabartines patalpas Vytauto gatvėje muziejus persikėlė 1964 m. Tai XIX a. pabaigos neoklasicizmo patalpų kompleksas su išlikusiais kai kuriais senaisiais puošybos elementais: krosnimis, rozetėmis, karnizais ir kita. Taigi, vertingas yra ir pats pastatas, įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Deja, 1991 metų pabaigoje muziejaus pastatas gerokai nukentėjo nuo gaisro: nudegė stogas, apdegė ir buvo sulietos vandeniu administracinės patalpos. Palaipsniui, 1991–2005 m., buvo atlikti viso muziejaus pastato renovacijos ir pertvarkymo darbai, atkurti senieji pastato išorės ir vidaus puošybos elementai.
Muziejuje veikia nuolatinės ekspozicijos: „Tautos dvasia“ (atidaryta 2001 metais), „Miestas prie Šešupės“ (atidaryta 2008 metais), „Buitis ir būtis XX a.“ (atidaryta 2015 metais). Taip pat – „Saulėračio“ galerija. Joje rengiamos Sūduvos krašto ir visos Lietuvos tautodailininkų bei įvairių sričių profesionalių menininkų darbų parodos. Po pernai įvykusios reorganizacijos muziejus tapo ir vadinamas Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi.
