Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams galioja tos pačios visuomenės informavimo teisinės nuostatos

Pasak Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės, Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybė įsteigta 1996 metais, priėmus Visuomenės informavimo įstatymą. Inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Ji įregistruota ir veiklą pradėjo 1997 metais.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos įsteigimą lėmė Visuomenės informavimo įstatymo, kuriame įtvirtinta ši institucija, priėmimas.

Etikos inspektorius prižiūri ir stebi

inspektoriaus tarnybos inspektorė G. Ramanauskaitė pastebi, kad tarnyba kiekvienais metais gauna vis daugiau skundų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos inspektorė G. Ramanauskaitė pastebi, kad tarnyba kiekvienais metais gauna vis daugiau skundų.
Nuotrauka iš asmeninio albumo

G. Ramanauskaitės teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Jam taip pat suteikta kompetencija asmens duomenų apsaugos srityje – kai duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, vykdo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) ir 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre sudarytos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir jos protokolų priežiūros institucijos Lietuvos Respublikoje funkcijas.

„Pagrindinė žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat duomenų sub-jektų pagal Reglamentą pateiktus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog pagrindinė žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija yra suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimas, šią funkciją jis atlieka atsižvelgdamas į Visuomenės informavimo įstatyme numatytą jo, kaip žmogaus teisių visuomenės informavimo srityje užtikrinimo garantijos, paskirtį, t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą“, – pasakojo G. Ramanauskaitė.

Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos inspektorės, be pagrindinės skundų nagrinėjimo ir pažeidimų tyrimo funkcijos, žurnalistų etikos inspektorius vykdo ir eilę kitų funkcijų: vertina, kaip informuojant visuomenę yra laikomasi pagrindinių visuomenės informavimo principų, atlieka viešosios informacijos visuomenės informavimo priemonėse (išskyrus radiją ir televiziją) stebėseną, ekspertinį paskelbtos viešosios informacijos vertinimą dėl nesantaikos skatinimo įvairiais pagrindais, priskiria visuomenės informavimo priemones ar jų turinį erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms.

Šiuo metu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje dirba 16 darbuotojų. Tai yra visuomenės informavimo ir žiniasklaidos teisės, asmens duomenų apsaugos, viešosios informacijos stebėsenos ir analizės sričių profesionalai.

Galima kreiptis dėl pažeistos garbės, melo ir kitų pažeidimų

G. Ramanauskaitės teigimu, į žurnalistų etikos inspektorių galima kreiptis su skundu dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos asmenų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, taip pat dėl pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų nesilaikymo.

Pasak inspektorės, taip pat į žurnalistų etikos inspektorių galima kreiptis ir dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos įžeidžiančios, tikrovės neatitinkančios informacijos. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos stebėsenos specialistai atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną. Stebėti visus viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus socialiniuose tinkluose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba neturi žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Pažymėtina, kad socialiniuose tinkluose veikiantiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams galioja tos pačios visuomenės informavimo teisinės nuostatos, kaip ir tradicinės žiniasklaidos atstovams.

„Žurnalistų etikos inspektorius priima sprendimus ne dėl etikos, o dėl teisės pažeidimų. (Žurnalistinės etikos klausimus nagrinėja Visuomenės informavimo etikos komisija). Jei išnagrinėjęs skundą žurnalistų etikos inspektorius jį pripažįsta pagrįstu, tai priima sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją), reikalauja pašalinti pažeidimą, paneigti tikrovės neatitinkančią ir garbę bei orumą žeminančią informaciją. Dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų pagal kompetenciją žurnalistų etikos inspektorius skiria įspėjimus, papeikimus, nurodymus, rekomendacijas, gali skirti net baudas. Tačiau baudų dar niekam nėra paskirta“, – pasakojo G. Ramanauskaitė.

Šiandien žinių sklaida labai plati.

Šiandien žinių sklaida labai plati. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pasak pašnekovės, atsiprašymas nėra pažeistų teisių teisinės gynybos būdas, todėl nei žurnalistų etikos inspektorius, nei teismas neturi įgaliojimų įpareigoti asmenį atsiprašyti. „Pažymėtina, kad žalos atlyginimo klausimus sprendžia tik teismas, žurnalistų etikos inspektorius šioje srityje kompetencijos neturi. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai dažnai būna naudojami teismuose kaip didesnės įrodomosios galios dokumentai, dažnu atveju ir civilinėse bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo“, – kalbėjo pašnekovė.

Skundų daugėja

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos inspektorės teigimu, pastaruoju metu stebimas daug dažnesnis asmenų kreipimasis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Panašu, kad visuomenė atranda ir pripažįsta šią instituciją kaip efektyvią neteisminę žinia-sklaidoje pažeistų žmogaus teisių gynimo garantiją.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos gaunamų skundų skaičius kasmet tik didėja. „Pavyzdžiui, 2017 metais gauti 253 skundai, 2018 metais – 321, 2019 metais – 380, o 2020 metais – 408 skundai. Mūsų nuomone, tai lemia visuomenės teisinės sąmonės augimas, geresnis žmogaus teisių gynimo mechanizmo išmanymas, taip pat padidėjęs Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos žinomumas ir pasitikėjimas ja, kaip žmogaus teisių gynimo institucija“, – sakė G. Ramanauskaitė.

Inspektorės teigimu, dažniausiai nustatomi privataus gyvenimo, asmens duomenų apsaugos pažeidimai. Pavyzdžiui, kai be asmens sutikimo paviešinamos asmeninės nuotraukos, gyvenamosios vietos ar asmeninio elektroninio pašto adresai, telefono numeris, asmens kodas ir kita privati informacija. Dažnai pažeidžiami ir pagrindiniai visuomenės informavimo principai, pvz. skelbiama šališka, neteisinga informacija, neužtikrinama nuomonių įvairovė ir pan. Nors per pastaruosius metus stebima mažėjanti neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios viešosios informacijos skelbimo tendencija (ypač tradicinėje žiniasklaidoje), tačiau vis dar dažni nepilnamečių apsaugos pažeidimai socialiniuose tinkluose.

„Žurnalistams ir visiems viešosios informacijos rengėjams bei skleidėjams patartume, o kartu ir palinkėtume atsakingai vykdyti savo misiją, kelti savo profesijos prestižą ir pasitikėjimą ja“, – sakė G. Ramanauskaitė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

     

    Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

    Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.