Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti.

Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus.

Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione.

Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ne patys, bet patiki tai ekspedijavimo įmonėms.

Didžioji dalis iš daugiau nei 300 vilkikų, kuriais pervežant krovinius disponuoja UAB „Linėja Transport“ yra ne įmonės, o privačių vežėjų nuosavybė, kuriems krovinių parūpina ši Kėdainių įmonė.

Norinčių bendradarbiauti netrūksta

Vežėjų, norinčių bendradarbiauti su UAB „Linėja Transport“, netrūksta. Įmonės vizitine kortele tapo pačių vežėjų atsiliepimai. Bene ilgiausiai su ,,Linėja Transport“ dirbančio vežėjo individualios įmonės ,,Donvita“ savininkas, radviliškietis Donatas Pūdžemis apie darbą su ,,Linėja Transport“ vadybininkais ir vadovu atsiliepia tik gražiais žodžiais.

Linėja Transport

„Problemų sprendimas čia ir dabar, pagalba ištikus nesėkmei, lankstumas ir tiesiog paprastas žmogiškas bendravimas – visa tai padėjo ir mums išlaikyti ir plėsti verslą“, – sako D. Pūdžemis.

Pradėję darbą vienu automobiliu, šiuo metu ,,Donvitos“ šeimyninis duetas (tėvas ir sūnus) jų turi jau keturis ir bendradarbiavimą su „Linėja Transport“ įvardija kaip vieną pagrindinių sėkmingo verslo priežasčių.

Pasak „Donvitos“ vežėjų, ramu, kad nereikia patiems rūpintis klientų paieška, užtikrinamas kilometražas ir darbų apimtys.

Devynerius darbo metus su kėdainiečiais bendraujantis „Daruno“ savininkas Arūnas Dereškevičius santykius su „Linėja Transport“ apibūdina taip: „Verslas yra verslas, tenka priimti daug iššūkių. Saugiau ir geriau jautiesi žinodamas, kad nebūsi paliktas vienas su tave užklupusiais sunkumais, kad gali tikėtis pagalbos, kad esi komandos dalis“.

Nori dirbti namuose

Gerų žodžių UAB „Linėja Transport“ negaili ir UAB ,,Dagtis“ (Kelmė), A. Rinkūno įmonės (Panevėžys), UAB ,,Baltic Trans-Alex“ (Jonava) vadovai. Anot jų, tokiame dinamiškame versle tarpusavio pasitikėjimas ir atsakomybė – labai svarbu.

Verslo sėkmei užtikrinti vienodai svarbus kiekvienas jame dalyvaujantis asmuo: pradedant motyvuotu, profesionaliu vairuotoju ir baigiant komunikabiliu bei toliaregišku įmonės vadovu.

Vežėjai nesiskundžia darbo ir klientų stygiumi ir džiaugiasi galimybe vystyti logistikos verslą nedideliuose mūsų šalies miesteliuose, atokesniuose regionuose.

Svarbūs ir ūkiniai-techniniai bendradarbiavimo klausimai – „Linėja Transport“ pasirūpina kroviniais vilkikams ir mažesniems sunkvežimiams, suteikia galimybę palankiomis sąlygomis įsigyti kuro, finansuoja vilkikų įsigijimą bei nuomoja puspriekabes. Žodžiu, partnerius vežėjus globoja kaip nuosavus vaikus. Apgalvoti sprendimai ir efektyvus bendras darbas padėjo išgyventi pandemiją be ypatingų sunkumų ir sukurti papildomas darbo vietas.

Nors sakoma, kad širdžiai mielas darbas prilygsta atostogoms, visgi praleidžiantiems už vairo tūkstančius kilometrų poilsis būtinas. Geras ekspedijavimo darbų planavimas ir galimybė užsidirbti leidžia vežėjams savaitgalius praleisti namuose kartu su šeima.

Savaime suprantama, kad psichologinis komfortas, pastovumas ir palanki darbinė atmosfera – ne ką mažiau svarbūs už finansinę naudą, o dažnai darbuotojai tai įvardija kaip vieną pagrindinių darbo vietos pasirinkimo faktorių.

Vežėjus laiko kolegomis

„Linėja Transport“ Vietinių pervežimų skyriaus vadovas Mindaugas Gelažauskas sako, kad jie vežėjus laiko kolegomis. „Mus sieja bendras interesas. Kai vežėjai laimingi, laimingi ir mes“, – tvirtina Mindaugas.

Pasak M. Gelažausko UAB „Linėja Transport“ vienodai vertina ir tuos vežėjus, kurie su jais bendradarbiauja turėdami vos vieną vilkiką ir tuos, kurie jų turi kelias dešimtis.

„Smulkūs vežėjai supranta, kad patiems gauti krovinių ir efektyviai išnaudoti savo vilkiką būtų keblu. Stambios kompanijos skeptiškai žiūri į smulkius vežėjus, o mes esame solidi kompanija, turinti stambių klientų ir gerą vardą. Tereikia pasirūpinti, kad krovinys saugiai ir laiku būtų pristatytas klientui. Vežėjai žino, kad gaudami krovinių jie savo vilkiką galės išnaudoti efektyviai“, – sako M. Gelažauskas.

M. Gelažausko teigimu, konkurencija krovinių pervežimo ir ekspedijavimo srityje yra didžiulė. Norint išlikti šioje rinkoje reikia stengtis, o norint žengti pirmyn – reikia dirbti geriau už konkurentus. Visada stengiamės savo darbą atlikti kaip įmanoma geriau – užtikrinti kuo geresnę krovinių pervežimo kokybę. Mūsų požiūrį į darbą nusako pačių išsikeltas šūkis: „Profesionalumas veža“. Akcentuojame atsakomybę prieš klientą – ką pažadėjai, tą turi ištesėti.

„Jei pasitaiko kokių trukdžių ar nenumatytų situacijų, mes šią problemą iškart sprendžiame patys, neįtraukdami į jos sprendimą kliento. Pasistengiame viską sudėlioti taip, kad krovinys į paskirties vietą atkeliautų laiku klientui net neužsimindami, kiek galbūt turėjome problemų jį atveždami.

Pagrindinis mūsų siekis bendradarbiaujant su klientu yra paslaugų kokybė ir atsakomybė už sutarties sąlygų įgyvendinimą. Jei klientui pasakome būti ramiam dėl krovinio pristatymo, tai reiškia, kad jis gali būti ramus“, – sako M. Gelažauskas.

„Esame tarpininkai tarp mumis pasitikinčių vežėjų ir klientų. Todėl norint, kad pervežimai vyktų sklandžiai, reikia kruopščiai ir atsakingai dirbti. Galime pasidžiaugti, kad pavyko suburti profesionalią vadybininkų komandą. Didžioji dalis vadybininkų pas mus dirba 8–9 metus, o kai kurie – jau nuo pat neseniai savo dešimtmetį paminėjusios įmonės įkūrimo.

Pasistengėme jiems sukurti geras darbo sąlygas bei suteikėme galimybę užsidirbti. Vadybininkų uždarbis priklauso nuo įdėto darbo – kuo daugiau jų dėka yra pervežama krovinių, tuo didesnį atlyginimą jie gauna“, – sako M. Gelažauskas.

Sieks tapti savo srities lydere

Šiuo metu UAB „Linėja Transport“ krovinių pervežimui naudoja daugiau nei 300 vilkikų. Didžioji jų dalis priklauso subrangovams, kurie bendradarbiauja su kėdainiečiais. 2019 metais „Linėja Transport“ įvykdė 68 tūkstančius užsakymų, o pernai nepaisant pandemijos – užsakymai perkopė 84 tūkstančius.
Nors krovinius UAB „Linėja Transport“ gabena ir ilgesniais maršrutais, tačiau pastaruoju metu nusprendė koncentruotis Lenkijos ir Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos – rinkose.

„Per ateinančius dešimt metų ketiname tapti didžiausiu krovinių vežėju, dirbančiu Baltijos šalių regione. Nors tikslas ir ambicingas, mes realiai vertiname savo galimybes. Šioje rinkoje matome nišą, kurią galime užpildyti. Nors konkurencija yra labai didelė, tačiau ji negąsdina, nes turime savo viziją, kuri pasitvirtino per pastarąjį mūsų veiklos dešimtmetį.

Iš kitų mes išsiskyrėme tuo, kad akcentavome profesionalumą. Jo reikalaujame iš savo darbuotojų, tai akcentuojame bendraudami su vežėjais ir klientais. Su mumis bendradarbiaujantys vežėjai gali būti ramūs – krovinių mes jiems parūpinsime, o mūsų vadybininkui paskambinęs klientas taip pat gali nesirūpinti dėl krovinio pristatymo – jis adresatą pasieks laiku“, – sako M. Gelažauskas.

Verslo taktiką laiko etalonu

Vertindamas UAB „Linėja Transport“ strategiją, kai vykdydama savo sėkmingą verslo politiką įmonė suteikia galimybę to siekti ir pavieniams vežėjams ar mažoms pervežimų įmonėms, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas Gediminas Rainys sako, kad tai galima pavadinti siektinu etalonu.

„Ne viskas turi būti sutraukiama į didmiesčius. Gerai, kai įmonės specializuojasi ir didesnė ekspedijavimo įmonė leidžia uždirbti šeimyninėms įmonėms iš atokesnių regionų. Tokiu būdu mažėja atskirtis tarp regionų ir provincijos“, – tvirtina ekspertas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...