Kadaise sukurti kaip įrankis bendrauti, šiandien socialiniai tinklai veikia ir kaip komunikacijos kanalai. Be daugeliui iki skausmo žinomo feisbuko, šiandien plačiai naudojamas ir „Instagram“ – nuotraukų ir vaizdų dalijimosi socialinė platforma.

Per 11 gyvavimo metų instagramo vartotojų skaičius visame pasaulyje išaugo iki milijardo ir tapo vienu populiariausių socialinių kanalų. Eiliniai vartotojai šį komunikacijos kanalą naudoja kaip saviraiškos, kūrybos erdvę, kuri kai kam tampa net pragyvenimo šaltiniu, verslams tai – dar vienas komunikacijos įrankis ir kanalas.

Informacijos kiekiai ir srautai instagrame milžiniški ir labai įvairūs, todėl kaip ir naudojantis bet kuriuo kitu medijų kanalu, naršant instagrame svarbu būti kritiškam, budriam ir žinoti keletą socialinio tinklalapio subtilybių.

Apie visa tai „Suvalkiečiui“ sutiko papasakoti „Instagram“ žinovė, iš Marijampolės kilusi socia-linių tinklų marketingo konsultantė Jonė AMBRASAITĖ.

– Pirminė instagramo paskirtis buvo galimybė dalintis nuotraukomis. Kokia šio socialinio tinklo idėja yra šiandien? Kokius tikslus ir siekius prie jo prisijungdami puoselėja gyventojai, verslai, kūrėjai?

– Su kolegomis kartais juokais sakome, kad jei verslo nėra instagrame, vadinasi, jis neegzistuoja. Didelis matomumas, santykių su auditorija kūrimas, skatinantis vartotojų pasitikėjimą prekės ženklu, o kartu ir pardavimus, didina socialinio tinklo patrauklumą verslui. Fiziniams asmenims tai puikus kanalas atskleisti save – pomėgius, požiūrį, kūrybiškumą. Tai suteikia galimybę žmonėms bendradarbiauti su kompanijomis ir iš to uždirbti, reklamuoti savo paslaugas, rasti naujų klientų.

– Kada ir kaip įvyko lūžis, instagramą pavertęs ne šiaip nuotraukų dalijimosi platforma, o komunikacijos kanalu?

Jonės Ambrasaitė ne tik padeda verslams efektyviai komunikuoti instagrame, bet ir pati jame kuria turinį.

– Pokyčiai pasauliniu mastu įvyko 2016 metais, kai instagramas pristatė „Stories“, lietuviškai – istorijų arba trumpų vaizdo klipų funkciją. Permainos Lietuvoje pastebėtos maždaug prieš ketverius metus. Naujas informacijos dalijimosi formatas padidino socialinio tinklo patrauklumą. Dėl jo informacijos turinys instagrame tapo organiškas, gyvenimiškas – tai suteikė galimybę auditorijai pažinti vartotojus kaip asmenybes ir labiau pasitikėti. Suderinusi kelias funkcijas, platforma leido nepažįstamuosius pažinti, pasijausti artimesniems. Šiandien pagal tai net vertiname vartotojo komunikacijos instagrame efektyvumą. Jei auditorija nori su aktyviu „Instagram“ vartotoju pasisveikinti gatvėje, net jei realiame gyvenime nėra jo mačiusi, vadinasi, komunikuojama efektyviai ir teisingai.

– Verslai „Instagram“ naudoja ir kaip reklamos platformą. Kaip tai vertina vartotojai? Juk tradicinėse komunikacijos priemonėse platinama reklama dažnai vertinama kritiškai. Neva tai nenaudinga, nereikalinga, per jėgą peršama informacija.

– Nuomonių yra įvairių, bet nesakyčiau, jog požiūris į reklamą instagrame yra vien tik kritiškas. Prekių ženklai stengiasi, kad rek-lamos būtų nenuobodžios, įtraukiančios. Reklama labiau erzina, kai žiūrime televiziją, nes pertraukia žiūrimą filmą. Instagrame viskas kitaip. Vartotojas pats pasirenka, ką nori ar nenori žiūrėti. Jeigu erzina užsakomieji įrašai, tu turi teisę tiesiog nesekti to žmogaus ar prekės ženklo arba nustatymus sureguliuoti taip, kad konkretaus prekės ženklo reklama nebūtų rodoma.

– Kokie populiariausi reklamos platinimo instagrame būdai? Koks reklamos, informacijos pateikimo būdas yra patraukliausias vartotojams?

– Reklama instagrame gali būti organiška arba mokama. Organiška, kai vartotojas reklamą pristato savo auditorijai: skelbia įrašus ar „Stories“ vaizdus su tiesioginiais raginimais pirkti. Egzistuoja galimybė bendradarbiauti su kitais instagramo vartotojais, kurie turi panašią, kaip ir klientas, auditoriją. Tuomet vartotojas, pavyzdžiui, gali surengti tiesioginę transliaciją ir joje kalbėti apie problemą, kurią padėtų išspręsti konkretus produktas ar paslauga. Taip fizinio vartotojo auditorija sužino apie kažkokios įmonės produktą ar paslaugą, o įmonės auditorija susipažįsta su kažkokia asmenybe. Taip įvyksta organiški auditorijų mainai.

Socialinių tinklų marketingo konsultantė marijampolietė Jonė Ambrasaitė sako, kad efektyviausia reklama yra nuoširdi. Visgi vartotojus ji įspėja „Instagram“ vertinti kritiškai, kaip ir bet kurį kitą medijų turinį. Nuotrauka iš pašnekovės albumo

Mokama reklama gali būti kelių tipų, tačiau jei trumpai, viskas priklauso nuo reklamos biudžeto. Atsižvelgiant į jo dydį, galima pasirinkti, kokiai auditorijos daliai pagal amžių, pomėgius, vietą ir kitus kriterijus bus pateikiamas kažkoks įrašas. Egzistuoja ir mokama reklama, platinama per nuomonės formuotojus, vadinamuosius influencerius. Šiuo atveju reklamos užsakovas už tam tikrą atlygį sutaria su instagramo vartotoju, turinčiu didelę auditoriją, kad šis pareklamuos užsakovo produktą ar paslaugą savo „Instagram“ paskyroje savo auditorijai.

– Kokią „Instagram“ reklamos rinkos dalį sukuria nuomonės formuotojai?

– Influencerių reklama yra labai veiksminga, bet ji gali arba labai gerai pateisinti lūkesčius, arba… nepateisinti visai. Nuomonės formuotojai apie savo auditoriją turi palyginti nedaug duomenų ir negali garantuoti, kad reklamos kampanija bus sėkminga, tačiau jei reklamos užsakovas pasirenka tinkamą, panašias vertybes puoselėjantį nuomonės formuotoją, tuomet tikimybė, jog reklama atneš gerų rezultatų, išauga.

– Kokį poveikį turi per nuomonės formuotoją ir pačių įmonių platinama reklama? Kokia reklama yra efektyvesnė? Kodėl?

– Vieno teisingo atsakymo nėra. Kiekvienas prekės ženklas turėtų pažinti savo klientus ir apsišarvuoti kantrybe, kol atras strategiją, veikiančią geriausiai. Kartais rezultatai labai nustebina, nes suveikia tas variantas, kuris buvo laikomas mažiausiai tinkamu. Iš tiesų, reklamos būdas turėtų priklausyti nuo reklamos užsakovo tikslo, tačiau aš laikausi nuomonės, kad geriausius rezultatus pasiekti galima tik derinant kelis reklamos instagrame būdus. Tuomet galima pasiekti plačiausią auditoriją, kuriai gali būti aktuali ir įdomi reklamos informacija.

– Kaip reikėtų vertinti reklamą, informacijos platinimą „Instagram“ platformoje? Kaip ją skaityti? Ar gali šioje platformoje platinama reklama, informacija daryti žalą, turėti neigiamą poveikį, siekti daryti įtaką? Kaip nuo to apsisaugoti? Ką vartotojai turėtų žinoti?

– Į viską reikia žiūrėti kritiškai. Jeigu matome nuotrauką su reklamuojamo produkto vaizdais prieš ir po, pagalvokime, ar tie rezultatai nėra patobulinti įvairiomis kompiuterinėmis programomis. Nusprendus įsigyti reklamuojamą produktą ar paslaugą, dar vertėtų paieškoti apie juos papildomos informacijos. Aš pati dažniau įsigyju daiktus ar pasirenku pirkti paslaugas, kurias reklamuoja pažįstami nuomonės formuotojai, tai yra tie, kuriuos ilgai stebiu ir kuriais pasitikiu. Tai padeda suprasti, kad produktas ar paslauga iš tiesų verti mano dėmesio.

Ar reklama gali turėti neigiamą poveikį? Taip, gali. Ar reklama yra tam, kad darytų įtaką? Taip. Ar ji gali daryti žalą? Taip. Dėl to į viską, ką matome internete, kad ir kaip tai gražiai atrodo, kaip ir sakiau, turime žiūrėti kritiškai. Atminkite, kad žmogaus, kurį stebite instagrame, gyvenimas nėra tik rožėmis klotas. Greičiausiai jis tiesiog nesidalija niūriais momentais. Atsakingai rinkitės, ką žiūrėti, klausyti. Domėkitės ir sekite tuos, kurie jums suteikia naudingos informacijos, žinių, gerų emocijų, optimizmo, sekite tuos, kurių vertybės sutampa su jūsiškėmis.

– Ar atsakingai instagrame žymima reklama? Kaip ją atskirti?

– „Instagram“ remiamus, apmokėtus įrašus pažymi žodžiais „Sponsored“ (liet. „remiama“) arba „Promoted with…“ (liet. „parengta su“). Tai padeda vartotojui suprasti, kad platinama informacija yra reklama. 2019 metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pristatė reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje gaires, kuriose nurodoma, jog reklama, už kurią yra sumokėta arba pinigais, arba produktais, privalo būti žymima grotažymėmis #reklama #ad, kurios leistų auditorijai suprasti, jog įrašai yra reklaminiai.