Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Instagramo kemsynai: reklama nebūtinai yra blogai

Kadaise sukurti kaip įrankis bendrauti, šiandien socialiniai tinklai veikia ir kaip komunikacijos kanalai. Be daugeliui iki skausmo žinomo feisbuko, šiandien plačiai naudojamas ir „Instagram“ – nuotraukų ir vaizdų dalijimosi socialinė platforma.

Per 11 gyvavimo metų instagramo vartotojų skaičius visame pasaulyje išaugo iki milijardo ir tapo vienu populiariausių socialinių kanalų. Eiliniai vartotojai šį komunikacijos kanalą naudoja kaip saviraiškos, kūrybos erdvę, kuri kai kam tampa net pragyvenimo šaltiniu, verslams tai – dar vienas komunikacijos įrankis ir kanalas.

Informacijos kiekiai ir srautai instagrame milžiniški ir labai įvairūs, todėl kaip ir naudojantis bet kuriuo kitu medijų kanalu, naršant instagrame svarbu būti kritiškam, budriam ir žinoti keletą socialinio tinklalapio subtilybių.

Apie visa tai „Suvalkiečiui“ sutiko papasakoti „Instagram“ žinovė, iš Marijampolės kilusi socia-linių tinklų marketingo konsultantė Jonė AMBRASAITĖ.

– Pirminė instagramo paskirtis buvo galimybė dalintis nuotraukomis. Kokia šio socialinio tinklo idėja yra šiandien? Kokius tikslus ir siekius prie jo prisijungdami puoselėja gyventojai, verslai, kūrėjai?

– Su kolegomis kartais juokais sakome, kad jei verslo nėra instagrame, vadinasi, jis neegzistuoja. Didelis matomumas, santykių su auditorija kūrimas, skatinantis vartotojų pasitikėjimą prekės ženklu, o kartu ir pardavimus, didina socialinio tinklo patrauklumą verslui. Fiziniams asmenims tai puikus kanalas atskleisti save – pomėgius, požiūrį, kūrybiškumą. Tai suteikia galimybę žmonėms bendradarbiauti su kompanijomis ir iš to uždirbti, reklamuoti savo paslaugas, rasti naujų klientų.

– Kada ir kaip įvyko lūžis, instagramą pavertęs ne šiaip nuotraukų dalijimosi platforma, o komunikacijos kanalu?

Jonės Ambrasaitė ne tik padeda verslams efektyviai komunikuoti instagrame, bet ir pati jame kuria turinį.

Jonės Ambrasaitė ne tik padeda verslams efektyviai komunikuoti instagrame, bet ir pati jame kuria turinį.

– Pokyčiai pasauliniu mastu įvyko 2016 metais, kai instagramas pristatė „Stories“, lietuviškai – istorijų arba trumpų vaizdo klipų funkciją. Permainos Lietuvoje pastebėtos maždaug prieš ketverius metus. Naujas informacijos dalijimosi formatas padidino socialinio tinklo patrauklumą. Dėl jo informacijos turinys instagrame tapo organiškas, gyvenimiškas – tai suteikė galimybę auditorijai pažinti vartotojus kaip asmenybes ir labiau pasitikėti. Suderinusi kelias funkcijas, platforma leido nepažįstamuosius pažinti, pasijausti artimesniems. Šiandien pagal tai net vertiname vartotojo komunikacijos instagrame efektyvumą. Jei auditorija nori su aktyviu „Instagram“ vartotoju pasisveikinti gatvėje, net jei realiame gyvenime nėra jo mačiusi, vadinasi, komunikuojama efektyviai ir teisingai.

– Verslai „Instagram“ naudoja ir kaip reklamos platformą. Kaip tai vertina vartotojai? Juk tradicinėse komunikacijos priemonėse platinama reklama dažnai vertinama kritiškai. Neva tai nenaudinga, nereikalinga, per jėgą peršama informacija.

– Nuomonių yra įvairių, bet nesakyčiau, jog požiūris į reklamą instagrame yra vien tik kritiškas. Prekių ženklai stengiasi, kad rek-lamos būtų nenuobodžios, įtraukiančios. Reklama labiau erzina, kai žiūrime televiziją, nes pertraukia žiūrimą filmą. Instagrame viskas kitaip. Vartotojas pats pasirenka, ką nori ar nenori žiūrėti. Jeigu erzina užsakomieji įrašai, tu turi teisę tiesiog nesekti to žmogaus ar prekės ženklo arba nustatymus sureguliuoti taip, kad konkretaus prekės ženklo reklama nebūtų rodoma.

– Kokie populiariausi reklamos platinimo instagrame būdai? Koks reklamos, informacijos pateikimo būdas yra patraukliausias vartotojams?

– Reklama instagrame gali būti organiška arba mokama. Organiška, kai vartotojas reklamą pristato savo auditorijai: skelbia įrašus ar „Stories“ vaizdus su tiesioginiais raginimais pirkti. Egzistuoja galimybė bendradarbiauti su kitais instagramo vartotojais, kurie turi panašią, kaip ir klientas, auditoriją. Tuomet vartotojas, pavyzdžiui, gali surengti tiesioginę transliaciją ir joje kalbėti apie problemą, kurią padėtų išspręsti konkretus produktas ar paslauga. Taip fizinio vartotojo auditorija sužino apie kažkokios įmonės produktą ar paslaugą, o įmonės auditorija susipažįsta su kažkokia asmenybe. Taip įvyksta organiški auditorijų mainai.

Socialinių tinklų marketingo konsultantė marijampolietė Jonė Ambrasaitė sako, kad efektyviausia reklama yra nuoširdi. Visgi vartotojus ji įspėja „Instagram“ vertinti kritiškai, kaip ir bet kurį kitą medijų turinį. 		  Nuotrauka iš pašnekovės albumo

Socialinių tinklų marketingo konsultantė marijampolietė Jonė Ambrasaitė sako, kad efektyviausia reklama yra nuoširdi. Visgi vartotojus ji įspėja „Instagram“ vertinti kritiškai, kaip ir bet kurį kitą medijų turinį. Nuotrauka iš pašnekovės albumo

Mokama reklama gali būti kelių tipų, tačiau jei trumpai, viskas priklauso nuo reklamos biudžeto. Atsižvelgiant į jo dydį, galima pasirinkti, kokiai auditorijos daliai pagal amžių, pomėgius, vietą ir kitus kriterijus bus pateikiamas kažkoks įrašas. Egzistuoja ir mokama reklama, platinama per nuomonės formuotojus, vadinamuosius influencerius. Šiuo atveju reklamos užsakovas už tam tikrą atlygį sutaria su instagramo vartotoju, turinčiu didelę auditoriją, kad šis pareklamuos užsakovo produktą ar paslaugą savo „Instagram“ paskyroje savo auditorijai.

– Kokią „Instagram“ reklamos rinkos dalį sukuria nuomonės formuotojai?

– Influencerių reklama yra labai veiksminga, bet ji gali arba labai gerai pateisinti lūkesčius, arba… nepateisinti visai. Nuomonės formuotojai apie savo auditoriją turi palyginti nedaug duomenų ir negali garantuoti, kad reklamos kampanija bus sėkminga, tačiau jei reklamos užsakovas pasirenka tinkamą, panašias vertybes puoselėjantį nuomonės formuotoją, tuomet tikimybė, jog reklama atneš gerų rezultatų, išauga.

– Kokį poveikį turi per nuomonės formuotoją ir pačių įmonių platinama reklama? Kokia reklama yra efektyvesnė? Kodėl?

– Vieno teisingo atsakymo nėra. Kiekvienas prekės ženklas turėtų pažinti savo klientus ir apsišarvuoti kantrybe, kol atras strategiją, veikiančią geriausiai. Kartais rezultatai labai nustebina, nes suveikia tas variantas, kuris buvo laikomas mažiausiai tinkamu. Iš tiesų, reklamos būdas turėtų priklausyti nuo reklamos užsakovo tikslo, tačiau aš laikausi nuomonės, kad geriausius rezultatus pasiekti galima tik derinant kelis reklamos instagrame būdus. Tuomet galima pasiekti plačiausią auditoriją, kuriai gali būti aktuali ir įdomi reklamos informacija.

– Kaip reikėtų vertinti reklamą, informacijos platinimą „Instagram“ platformoje? Kaip ją skaityti? Ar gali šioje platformoje platinama reklama, informacija daryti žalą, turėti neigiamą poveikį, siekti daryti įtaką? Kaip nuo to apsisaugoti? Ką vartotojai turėtų žinoti?

– Į viską reikia žiūrėti kritiškai. Jeigu matome nuotrauką su reklamuojamo produkto vaizdais prieš ir po, pagalvokime, ar tie rezultatai nėra patobulinti įvairiomis kompiuterinėmis programomis. Nusprendus įsigyti reklamuojamą produktą ar paslaugą, dar vertėtų paieškoti apie juos papildomos informacijos. Aš pati dažniau įsigyju daiktus ar pasirenku pirkti paslaugas, kurias reklamuoja pažįstami nuomonės formuotojai, tai yra tie, kuriuos ilgai stebiu ir kuriais pasitikiu. Tai padeda suprasti, kad produktas ar paslauga iš tiesų verti mano dėmesio.

Ar reklama gali turėti neigiamą poveikį? Taip, gali. Ar reklama yra tam, kad darytų įtaką? Taip. Ar ji gali daryti žalą? Taip. Dėl to į viską, ką matome internete, kad ir kaip tai gražiai atrodo, kaip ir sakiau, turime žiūrėti kritiškai. Atminkite, kad žmogaus, kurį stebite instagrame, gyvenimas nėra tik rožėmis klotas. Greičiausiai jis tiesiog nesidalija niūriais momentais. Atsakingai rinkitės, ką žiūrėti, klausyti. Domėkitės ir sekite tuos, kurie jums suteikia naudingos informacijos, žinių, gerų emocijų, optimizmo, sekite tuos, kurių vertybės sutampa su jūsiškėmis.

– Ar atsakingai instagrame žymima reklama? Kaip ją atskirti?

– „Instagram“ remiamus, apmokėtus įrašus pažymi žodžiais „Sponsored“ (liet. „remiama“) arba „Promoted with…“ (liet. „parengta su“). Tai padeda vartotojui suprasti, kad platinama informacija yra reklama. 2019 metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pristatė reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje gaires, kuriose nurodoma, jog reklama, už kurią yra sumokėta arba pinigais, arba produktais, privalo būti žymima grotažymėmis #reklama #ad, kurios leistų auditorijai suprasti, jog įrašai yra reklaminiai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Suvalkiečio“ projektas kviečia domėtis ES sanglaudos politika

    2021-09-10„Suvalkiečio“ projektas kviečia domėtis ES sanglaudos politika
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“ pradėjo įgyvendinti Europos Komisijos finansuojamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“. Šis projektas – sėkmingo dalyvavimo kvietime teikti paraiškas dėl paramos informavimo priemonėms, informuojančioms apie Europos Sąjungos sanglaudos politiką, rezultatas. Metus truksiantį projektą įgyvendinsime kartu su partneriu Marijampolės televizija ir kompleksiškai analizuosime temas, orientuotas į penkis pagrindinius 2021–2027 metų ES sanglaudos politikos programos tikslus. Didelį dėmesį skirsime klimato kaitos prevencijai, energetiniam efektyvumui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui, inovacijoms, socialinės atskirties mažinimui. Projekto ašis, vienijanti visas temas – tvari regiono plėtra: aplinkos apsaugos, ekonomikos ir socialinės plėtros tikslų derinimas. Didelis dėmesys bus skiriamas Žaliajam Europos kursui. ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...
  • „Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

    2021-09-01„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“
    Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme. Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai ...
  • Sergate katarakta? Nedelskite

    2021-09-01Sergate katarakta? Nedelskite
      Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto? Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta gali būti klasifikuojama į senatvinę, trauminę, toksinę ir kt. rūšis. Didžiausią dalį sudaro įgytoji – taip vadinamoji senatvinė katarakta. Pastebėta, jog dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, labiau paplitusi moterų tarpe. Jaunesniems žmonėms katarakta gali išsivystyti kaip kitų ligų komplikacija (pvz.: diabeto), pasireikšti asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, patyrusiems akies traumą, dirbantiems kenksmingomis ...
  • Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

    2021-09-01Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų
    Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, ...
  • Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu

    2021-08-31Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu
    Šiais laikais internete galima rasti labai daug patarimų, idėjų, kurios turėtų padėti Jums sumažinti kūno apimtis, žinoma, ne tik gražiau atrodyti, tačiau taip pat ir gerai jaustis. Mitybos pasiūlymus teikia ne tik dietologai, tačiau ir specialistais save vadinantys asmenys, kurių išsilavinimas neturi nieko bendro su dietologija. Natūralu, kad tokiu atveju dažnai žmonės savo sveikatai padaro dar daugiau problemų, kurių galima buvo išvengti suderinus sveiką santykį su maistu. Apie tai kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu, kuris dalinasi praktiškais svorio metimo patarimais. Su kokiais pacientais Jums dažniausiai tenka dirbti? Mano specializacija yra tie pacientai, kurie sveria ne keliais kilogramais daugiau nei rodo KMI, tačiau tie, ...