Jau gal būtų ir keista, jei birželį, artėjant Rasoms, Marijampolės kultūros centro II aukšte neišvystume baltųjų karpinių stebuklų… Gražia tradicija tapo Vilkaviškio r. kūrybinės grupės „Sėjinis“ naujausių darbų paroda, kuri šiemet veiks iki pat rugpjūčio pabaigos. Tad užsukite – ir svečius atsiveskite, nes šį kartą ekspozicija vėl kitokia – originali ir net netikėta.

Virginija Armanavičienė sako, kad ir XXI amžiaus motyvai karpiniuose randa savo vietą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Tuo kasmet vis kitaip atveriamu naujumu ir tuo, kad remiantis tradicija vis sugebama atsinaujinti, pasidžiaugė parodų organizatorė Onutė Surdokienė. Klubo vadovė Virginija Armanavičienė, priminusi, kad jau artėja dešimtmetis, kai kūrybingų moterų grupė dirba po „Sėjinio“ skėčiu (o iš tiesų ši veikla Gižuose prasidėjo bene prieš tris dešimtmečius), akcentavo, kad paroda Marijampolės kultūros centre – jau tradiciškai reiškia sezono pradžią. Iš čia darbai keliaus po Lietuvą (anksčiau buvo parodų ir už šalies ribų) – „Sėjinį“ daug kur kviečia ir laukia.

Lina Bakaitienė ir Audronė Radauskienė šį kartą atstovavo visoms autorėms.

„Kiek-vienos karpytojos braižas savitas, tačiau tautinės ornamentikos ženklai – lelijos ir rožės, saulutės ir rombai, trikampiai, kryžiukai ir paukšteliai – pinasi į vientisą, ritmišką pasakojimą. Parodos autorės siekia pabrėžti savo individualų santykį su tautine kultūra, atskleisti etninio dekoro pobūdį, grožį, subtilumą. Karpytojoms visų svarbiausia – puoselėti etninės kultūros tradicijas, plėtoti senąjį karpymo amatą, nuosekliai tęsti karpinių populiarinimo ir sklaidos darbą. Dėl to kasmet, nuo 2012-ųjų, organizuojama keliaujanti kolektyvinė paroda, kurią pirmąją pamato marijampoliečiai. Simboliška, kad vienas senųjų birželio pavadinimų yra Sėjinis – taigi reiškia ir pradžią, sėją…“

Ekspozicijos fragmentas.

Taip vadovė trumpai nusako esmę, atkreipdama dėmesį į kiekvienos karpytojos stiliaus, temos sprendimo savitumus. Šiemet parodoje eksponuojami šešių autorių – Linos Bakaitienės, Editos Burbienės, Oksanos Kraipavičienės, Smiltės Kraipavičiūtės, Audronės Radauskienės ir Virginijos Armanavičienės – darbai. Nemaža dalis ekspozicijos – didžiuliai balti karpiniai, kurie žiemą puošė Paežerių dvaro langus.

Ar tai nėra benykstanti tautodailės (ar amato) rūšis? Virginija įsitikinusi, kad ne. Nes karpiniais domimasi, jais puošiami namai ir visuomeniniai pastatai, norėdami originalaus darbo sau ar dovanoti žmonės neretai ieško karpytojų…

Nijolė TREINYTĖ