Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai

Birželio 22 dieną Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi surengė mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Renginį pavyko suorganizuoti tik iš trečio karto – dėl koronaviruso pandemijos dar pernai planuotą seminarą du kartus teko atidėti.

Algis VAŠKEVIČIUS

Seminaro organizatoriai įsitikinę, kad Sūduvos (Suvalkijos) istorija pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio, o tai lėmė faktas, kad 1920 m. regionas buvo padalintas tarp Lietuvos ir Lenkijos, be to, istoriniai dokumentai, pasakojantys šio regiono istoriją, yra išsisklaidę per keleto šalių, tai yra Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos archyvus.

Vokietijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja R. Leiserovič pristatė savo 1817–1834 m. Vištyčio magistrato dokumentų tyrinėjimus.

Vokietijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja R. Leiserovič pristatė savo 1817–1834 m. Vištyčio magistrato dokumentų tyrinėjimus. Autoriaus nuotraukos

1795 metais, kai įvyko trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, ši teritorija atiteko Prūsijos karalystei. Po 1807 m. pasirašytos Tilžės taikos sutarties regionas jau priklausė Varšuvos kunigaikštystei. Nors Prūsijos valdymo laikotarpis ir prancūzmetis truko tik kelerius metus, to meto įtaka regiono įstatymų leidybai, ekonomikai ir kultūrai išliko daug ilgiau. Regione greta lietuvių ir lenkų gyveno įvairių tautybių žmonės – vokiečiai, žydai ir kiti. XIX a. pabaigoje šis regionas išsiskyrė labai aukštu raštingumo lygiu.

1939 m. vasarą tarp Stalino ir Hitlerio vykusių derybų metu dalis šio regiono teritorijos – vadinamasis „Suvalkų trikampis“ arba Suvalkų kraštas – atliko reikšmingą vaidmenį. 1939 m. lapkritį teritorija buvo prijungta prie Trečiojo reicho Gumbinės apygardos. Po Antrojo pasaulinio karo viena regiono dalis priklausė Lietuvos TSR, o kita – Lenkijos Liaudies Respublikai. Sovietmečiu režimo vykdyta izoliacinė politika neleido tyrinėti įvairiapusės ir daugiasluoksnės šio regiono istorijos.

Padėtis keičiasi – šiuo metu daug ir Lietuvoje, ir Lenkijoje esančių regioninių muziejų aktyviai tyrinėja šio regiono istoriją ir kultūrą, daug dėmesio skiriama ir skirtingų tautinių mažumų istorijos tyrinėjimams. Praėjusį antradienį vykęs seminaras pirmą kartą į Marijampolę sukvietė istorijos tyrinėtojus iš Lietuvos, Lenkijos, Austrijos bei Izraelio. Seminaro metu jie pristatė vykdomus mokslinius projektus, aptarė naujausių mokslinių tyrimų rezultatus bei diskutavo apie ateities mokslinių tyrimų gaires.

R. Selindžeris pateikė įdomių faktų ir detalių.

R. Selindžeris pateikė įdomių faktų ir detalių.

Seminaras vyko lietuvių, anglų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Organizatoriai pasirūpino, kad kiekvienas svečias gautų pranešimų vertimus į kitas kalbas ir galėtų pateikti klausimus bei dalyvauti diskusijoje. Gyvai renginį muziejuje stebėjo apie 20 dalyvių ir svečių, dar maždaug tiek jame dalyvavo virtualiai.

Sveikindamas seminaro dalyvius muziejaus direktorius Antanas Pileckas pasidžiaugė, kad toks solidus renginys vyksta Marijampolėje, ir priminė, jog mūsų šalies Seimas ateinančius metus paskelbė Sūduvos metais, be to, 2022-aisiais minėsime 230 metų sukaktį, kai Marijampolė gavo savivaldos teises.

Pagrindinį seminaro pranešimą skaitė profesorė daktarė Rūta Leiserovič (Ruth Leiserowitz), kuri yra Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja, dirbusi ir Lietuvoje – ji dėstė Klaipėdos universitete, buvo mokslo darbuotoja rašytojo Tomo Mano kultūros centre Nidoje. Už savo mokslinius darbus ji yra apdovanota Vokietijos prezidento Joachimo Gauko (Joachim Gauck) ordinu už nuopelnus Vokietijai, pernai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jai įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių.

Savo pranešime „Ar šis regionas XIX a. buvo ypatingas“ profesorė, remdamasi savo tyrinėjimais, parodė, kad Suvalkijos regionas išties buvo ypatingas ir savo valdžios keitimusi, ir daugiatautiškumu. Nagrinėdama Varšuvos senųjų aktų archyve esančius Vištyčio magistrato dokumentus apie mokesčių prievoles ir įplaukas iš mokesčių 1817–1834 metais bei to meto Vištyčio žydų bendruomenės mokesčių sąrašus, ji aiškinosi tuomečių gyventojų tautinę sudėtį, jų profesijas, mokesčių rūšis, gyventojų turėtą nuosavybę.

R. Leiserovič domino, kokie amatai tuomet vyravo miestelyje, kuo vertėsi viena ar kita gyventojų grupė. Tik krikščionys užsiėmė kubiliaus, pypkiaus, klumpiaus, vinių gamintojo, račiaus, balniaus, dailidės amatais, o mėsininkais, kailininkais ar žalvario kalviais buvo tik žydai.

„Miestelių ekonomika trečiajame XIX amžiaus dešimtmetyje veikė per labai glaudų santykį tarp etninių grupių, tad galima teigti, kad čia iš tiesų radosi nedidelis tarpetninis kosmosas, greičiausiai būdingas šiam regionui“, – teigė profesorė.

Su ja šių eilučių autoriui pavyko pabendrauti seminaro išvakarėse. Šiuo metu Varšuvoje gyvenanti mokslininkė prisiminė, jog Marijampolėje jau yra lankiusis prieš keliolika metų ir šįkart atvykusi pastebėjo, kad miestas yra labai išgražėjęs. Ją itin sužavėjo Poezijos parkas, kuriame turėjo progos pasivaikščioti ir pasigėrėti Šešupės vaizdais, fontanais ir žaluma.

Rimvydas Urbonavičius, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vadovas, seminare skaitė pranešimą „Marijampolės ištakų beieškant“. Sūduvos sostinės istorija besidomintys žmonės jau žino jo tyrinėjimus, kurie tarsi paneigia ankstesnes mokslininkų išvadas dėl Marijampolės miesto kilmės. Pranešime jis rėmėsi senosiomis Prienų bažnyčios metrikų knygomis, aiškinosi, kokie kaimai tada čia buvę.

Seminaro dalyviai ir svečiai.

Seminaro dalyviai ir svečiai.

Pranešėjas priminė šio krašto tyrinėtojo kunigo Jono Reitelaičio teiginį, kad Marijampolė greičiausiai kilusi iš Stara Būdos – Senosios Būdos kaimo, o tai prieštarautų kito šio krašto istoriko marijonų kunigo Jono Totoraičio, kurio mirties 80-ąsias metines šiomis dienomis minime, teorijai apie Marijampolės kilmę iš Pašešupio kaimo. Būtent ši teorija daug metų laikyta kaip pagrindas kalbant apie Sūduvos sostinės kilmę.

R. Urbonavičius priminė ir grafų Butlerių nuopelnus šiam kraštui, kurie jį valdė 1644–1782 metais bei sakė, kad nauji faktai ir įžvalgos iškelia nemažai ir naujų klausimų, į kuriuos dar reikės atsakyti ateityje.

Pranešimą „Daugiakultūrių miestų funkcionavimas XVIII amžiuje. Prieraslis, Vižainys, Kalvarija, Vilkaviškis ir Liudvinavas“ skaitė Lenkijos Bakalariavos (Bakalarzewo) miesto viršaitis Tomašas Naruševičius (Tomasz Naruszewicz), pateikęs daug įdomios statistikos apie to meto šių miestelių gyventojus, jų profesijas, tautinę sudėtį, mokėtus mokesčius. Apie Kalvarijos krašto tautines mažumas XIX amžiuje kalbėjo šio krašto istorikas Alvydas Totoris. Jis kai kuriems seminaro dalyviams šią savaitę dar surengė ir įdomią ekskursiją po Kalvarijos krašto muziejų.

Svečias iš Lenkijos sostinės Varšuvos Melchioras Jakubovskis (Melchior Jakubowski) seminare kalbėjo apie konfesinius santykius Suvalkų regione XVIII–XIX amžių sandūroje, o svečiai iš Austrijos Doris Kaufhold ir Manfredas Auchas (Manfred Auch) pristatė Vižainių bendruomenės evangelikų bažnytines 1844–1914 metų knygas.

Vieną iš įdomiausių pranešimų perskaitė svečias iš Izraelio, nedideliame Kfar Rupino kibuce prie Jordanijos sienos gyvenantis Ralfas Selindžeris (Ralph Salinger), kuris Lietuvoje nuo 2007 metų yra dažnas svečias, o jo protėviai yra gyvenę Vilkaviškyje. Už pastangas įamžinti Vilkaviškio žydų atminimą ir garsinti šio miesto vardą pasaulyje jam yra suteiktas Vilkaviškio garbės piliečio vardas. Šią savaitę svečias taip pat lankėsi Vilkaviškyje ir buvo priimtas miesto mero Algirdo Neiberkos.

R. Selindžeris seminare kalbėjo apie kasdienį žydų gyvenimą mažuose Pietų Lietuvos miesteliuose XIX amžiaus pabaigoje. Svečias priminė, kad žydų kultūroje būtent religija yra visa ko pagrindas, šeimoje ypatingą vaidmenį visada vaidino tėvas, bet ir motinos vaidmuo buvo labai reikšmingas – ji dirbdavo nuo ryto iki sutemų, jau trečią valandą ryto melžė karves, gamino valgį, kepė duoną, plušėjo sode, augino dažniausiai savo 10–12 vaikų ir dar prižiūrėdavo senus savo tėvus bei giminaičius.

Svečias plačiau papasakojo, kas tai yra košerinis maistas, paaiškino, kad mėsai ir pienui visada buvo naudojami skirtingi indai, gyvuliai ir paukščiai turėjo būti skerdžiami pagal griežtus religinius reikalavimus. Ant žydų stalo dažnai buvo bulvė, žydų namuose šalia židinio žiemą ir šaltą naktį buvo vištos gūžtelė su kiaušiniais.

Svečias kalbėjo ir apie žydų to meto mediciną, išsilavinimą, kai vos trejų metų sulaukęs vaikas, suvyniotas į maldos šalį būdavo nunešamas į religinę pradinę mokyklą ir supažindinamas su hebrajiška abėcėle. Jis pristatė ir tuoktuvių papročius, kalbėjo apie tai, kad Vilkaviškyje populiariausios žydų profesijos buvo silkės, dešrelių ir delikatesų pirkliai, kalviai, žvakių, kepurių ir perukų gamintojai, taip pat laidotuvių savanoriai, kirpėjai, ugniagesiai. R. Selindžeris pateikė ir daug kitų įdomių faktų bei detalių apie to meto žydų gyvenimą šiame krašte.

Apibendrinant seminarą, buvo pasidžiaugta, kad jis sulaukė nemažo dėmesio, klausytojai pateikė daug įvairių klausimų, gilinosi į pačius įvairiausius aspektus ir atvėrė naujus istorijos klodus. Tikimasi, kad ir ateityje bus pristatomi nauji tyrinėjimai, tad dar galime sulaukti daug įvairių atradimų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...