Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai

Birželio 22 dieną Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi surengė mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Renginį pavyko suorganizuoti tik iš trečio karto – dėl koronaviruso pandemijos dar pernai planuotą seminarą du kartus teko atidėti.

Algis VAŠKEVIČIUS

Seminaro organizatoriai įsitikinę, kad Sūduvos (Suvalkijos) istorija pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio, o tai lėmė faktas, kad 1920 m. regionas buvo padalintas tarp Lietuvos ir Lenkijos, be to, istoriniai dokumentai, pasakojantys šio regiono istoriją, yra išsisklaidę per keleto šalių, tai yra Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos archyvus.

Vokietijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja R. Leiserovič pristatė savo 1817–1834 m. Vištyčio magistrato dokumentų tyrinėjimus.

Vokietijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja R. Leiserovič pristatė savo 1817–1834 m. Vištyčio magistrato dokumentų tyrinėjimus. Autoriaus nuotraukos

1795 metais, kai įvyko trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, ši teritorija atiteko Prūsijos karalystei. Po 1807 m. pasirašytos Tilžės taikos sutarties regionas jau priklausė Varšuvos kunigaikštystei. Nors Prūsijos valdymo laikotarpis ir prancūzmetis truko tik kelerius metus, to meto įtaka regiono įstatymų leidybai, ekonomikai ir kultūrai išliko daug ilgiau. Regione greta lietuvių ir lenkų gyveno įvairių tautybių žmonės – vokiečiai, žydai ir kiti. XIX a. pabaigoje šis regionas išsiskyrė labai aukštu raštingumo lygiu.

1939 m. vasarą tarp Stalino ir Hitlerio vykusių derybų metu dalis šio regiono teritorijos – vadinamasis „Suvalkų trikampis“ arba Suvalkų kraštas – atliko reikšmingą vaidmenį. 1939 m. lapkritį teritorija buvo prijungta prie Trečiojo reicho Gumbinės apygardos. Po Antrojo pasaulinio karo viena regiono dalis priklausė Lietuvos TSR, o kita – Lenkijos Liaudies Respublikai. Sovietmečiu režimo vykdyta izoliacinė politika neleido tyrinėti įvairiapusės ir daugiasluoksnės šio regiono istorijos.

Padėtis keičiasi – šiuo metu daug ir Lietuvoje, ir Lenkijoje esančių regioninių muziejų aktyviai tyrinėja šio regiono istoriją ir kultūrą, daug dėmesio skiriama ir skirtingų tautinių mažumų istorijos tyrinėjimams. Praėjusį antradienį vykęs seminaras pirmą kartą į Marijampolę sukvietė istorijos tyrinėtojus iš Lietuvos, Lenkijos, Austrijos bei Izraelio. Seminaro metu jie pristatė vykdomus mokslinius projektus, aptarė naujausių mokslinių tyrimų rezultatus bei diskutavo apie ateities mokslinių tyrimų gaires.

R. Selindžeris pateikė įdomių faktų ir detalių.

R. Selindžeris pateikė įdomių faktų ir detalių.

Seminaras vyko lietuvių, anglų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Organizatoriai pasirūpino, kad kiekvienas svečias gautų pranešimų vertimus į kitas kalbas ir galėtų pateikti klausimus bei dalyvauti diskusijoje. Gyvai renginį muziejuje stebėjo apie 20 dalyvių ir svečių, dar maždaug tiek jame dalyvavo virtualiai.

Sveikindamas seminaro dalyvius muziejaus direktorius Antanas Pileckas pasidžiaugė, kad toks solidus renginys vyksta Marijampolėje, ir priminė, jog mūsų šalies Seimas ateinančius metus paskelbė Sūduvos metais, be to, 2022-aisiais minėsime 230 metų sukaktį, kai Marijampolė gavo savivaldos teises.

Pagrindinį seminaro pranešimą skaitė profesorė daktarė Rūta Leiserovič (Ruth Leiserowitz), kuri yra Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja, dirbusi ir Lietuvoje – ji dėstė Klaipėdos universitete, buvo mokslo darbuotoja rašytojo Tomo Mano kultūros centre Nidoje. Už savo mokslinius darbus ji yra apdovanota Vokietijos prezidento Joachimo Gauko (Joachim Gauck) ordinu už nuopelnus Vokietijai, pernai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jai įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių.

Savo pranešime „Ar šis regionas XIX a. buvo ypatingas“ profesorė, remdamasi savo tyrinėjimais, parodė, kad Suvalkijos regionas išties buvo ypatingas ir savo valdžios keitimusi, ir daugiatautiškumu. Nagrinėdama Varšuvos senųjų aktų archyve esančius Vištyčio magistrato dokumentus apie mokesčių prievoles ir įplaukas iš mokesčių 1817–1834 metais bei to meto Vištyčio žydų bendruomenės mokesčių sąrašus, ji aiškinosi tuomečių gyventojų tautinę sudėtį, jų profesijas, mokesčių rūšis, gyventojų turėtą nuosavybę.

R. Leiserovič domino, kokie amatai tuomet vyravo miestelyje, kuo vertėsi viena ar kita gyventojų grupė. Tik krikščionys užsiėmė kubiliaus, pypkiaus, klumpiaus, vinių gamintojo, račiaus, balniaus, dailidės amatais, o mėsininkais, kailininkais ar žalvario kalviais buvo tik žydai.

„Miestelių ekonomika trečiajame XIX amžiaus dešimtmetyje veikė per labai glaudų santykį tarp etninių grupių, tad galima teigti, kad čia iš tiesų radosi nedidelis tarpetninis kosmosas, greičiausiai būdingas šiam regionui“, – teigė profesorė.

Su ja šių eilučių autoriui pavyko pabendrauti seminaro išvakarėse. Šiuo metu Varšuvoje gyvenanti mokslininkė prisiminė, jog Marijampolėje jau yra lankiusis prieš keliolika metų ir šįkart atvykusi pastebėjo, kad miestas yra labai išgražėjęs. Ją itin sužavėjo Poezijos parkas, kuriame turėjo progos pasivaikščioti ir pasigėrėti Šešupės vaizdais, fontanais ir žaluma.

Rimvydas Urbonavičius, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vadovas, seminare skaitė pranešimą „Marijampolės ištakų beieškant“. Sūduvos sostinės istorija besidomintys žmonės jau žino jo tyrinėjimus, kurie tarsi paneigia ankstesnes mokslininkų išvadas dėl Marijampolės miesto kilmės. Pranešime jis rėmėsi senosiomis Prienų bažnyčios metrikų knygomis, aiškinosi, kokie kaimai tada čia buvę.

Seminaro dalyviai ir svečiai.

Seminaro dalyviai ir svečiai.

Pranešėjas priminė šio krašto tyrinėtojo kunigo Jono Reitelaičio teiginį, kad Marijampolė greičiausiai kilusi iš Stara Būdos – Senosios Būdos kaimo, o tai prieštarautų kito šio krašto istoriko marijonų kunigo Jono Totoraičio, kurio mirties 80-ąsias metines šiomis dienomis minime, teorijai apie Marijampolės kilmę iš Pašešupio kaimo. Būtent ši teorija daug metų laikyta kaip pagrindas kalbant apie Sūduvos sostinės kilmę.

R. Urbonavičius priminė ir grafų Butlerių nuopelnus šiam kraštui, kurie jį valdė 1644–1782 metais bei sakė, kad nauji faktai ir įžvalgos iškelia nemažai ir naujų klausimų, į kuriuos dar reikės atsakyti ateityje.

Pranešimą „Daugiakultūrių miestų funkcionavimas XVIII amžiuje. Prieraslis, Vižainys, Kalvarija, Vilkaviškis ir Liudvinavas“ skaitė Lenkijos Bakalariavos (Bakalarzewo) miesto viršaitis Tomašas Naruševičius (Tomasz Naruszewicz), pateikęs daug įdomios statistikos apie to meto šių miestelių gyventojus, jų profesijas, tautinę sudėtį, mokėtus mokesčius. Apie Kalvarijos krašto tautines mažumas XIX amžiuje kalbėjo šio krašto istorikas Alvydas Totoris. Jis kai kuriems seminaro dalyviams šią savaitę dar surengė ir įdomią ekskursiją po Kalvarijos krašto muziejų.

Svečias iš Lenkijos sostinės Varšuvos Melchioras Jakubovskis (Melchior Jakubowski) seminare kalbėjo apie konfesinius santykius Suvalkų regione XVIII–XIX amžių sandūroje, o svečiai iš Austrijos Doris Kaufhold ir Manfredas Auchas (Manfred Auch) pristatė Vižainių bendruomenės evangelikų bažnytines 1844–1914 metų knygas.

Vieną iš įdomiausių pranešimų perskaitė svečias iš Izraelio, nedideliame Kfar Rupino kibuce prie Jordanijos sienos gyvenantis Ralfas Selindžeris (Ralph Salinger), kuris Lietuvoje nuo 2007 metų yra dažnas svečias, o jo protėviai yra gyvenę Vilkaviškyje. Už pastangas įamžinti Vilkaviškio žydų atminimą ir garsinti šio miesto vardą pasaulyje jam yra suteiktas Vilkaviškio garbės piliečio vardas. Šią savaitę svečias taip pat lankėsi Vilkaviškyje ir buvo priimtas miesto mero Algirdo Neiberkos.

R. Selindžeris seminare kalbėjo apie kasdienį žydų gyvenimą mažuose Pietų Lietuvos miesteliuose XIX amžiaus pabaigoje. Svečias priminė, kad žydų kultūroje būtent religija yra visa ko pagrindas, šeimoje ypatingą vaidmenį visada vaidino tėvas, bet ir motinos vaidmuo buvo labai reikšmingas – ji dirbdavo nuo ryto iki sutemų, jau trečią valandą ryto melžė karves, gamino valgį, kepė duoną, plušėjo sode, augino dažniausiai savo 10–12 vaikų ir dar prižiūrėdavo senus savo tėvus bei giminaičius.

Svečias plačiau papasakojo, kas tai yra košerinis maistas, paaiškino, kad mėsai ir pienui visada buvo naudojami skirtingi indai, gyvuliai ir paukščiai turėjo būti skerdžiami pagal griežtus religinius reikalavimus. Ant žydų stalo dažnai buvo bulvė, žydų namuose šalia židinio žiemą ir šaltą naktį buvo vištos gūžtelė su kiaušiniais.

Svečias kalbėjo ir apie žydų to meto mediciną, išsilavinimą, kai vos trejų metų sulaukęs vaikas, suvyniotas į maldos šalį būdavo nunešamas į religinę pradinę mokyklą ir supažindinamas su hebrajiška abėcėle. Jis pristatė ir tuoktuvių papročius, kalbėjo apie tai, kad Vilkaviškyje populiariausios žydų profesijos buvo silkės, dešrelių ir delikatesų pirkliai, kalviai, žvakių, kepurių ir perukų gamintojai, taip pat laidotuvių savanoriai, kirpėjai, ugniagesiai. R. Selindžeris pateikė ir daug kitų įdomių faktų bei detalių apie to meto žydų gyvenimą šiame krašte.

Apibendrinant seminarą, buvo pasidžiaugta, kad jis sulaukė nemažo dėmesio, klausytojai pateikė daug įvairių klausimų, gilinosi į pačius įvairiausius aspektus ir atvėrė naujus istorijos klodus. Tikimasi, kad ir ateityje bus pristatomi nauji tyrinėjimai, tad dar galime sulaukti daug įvairių atradimų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...
  • Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos

    2021-08-04Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos
    Daiva Klimavičienė Lankydami Marijampolės rajono ūkininkus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministras Paulius Lukševičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas užsuko į Juozo Bekampio ūkį. Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Kūlokų kaime. Augalininkystės (auginama apie 200 ha javų) ir gyvulininkystės ūkyje – auginama daugiau kaip šimtas mėsinių limuzinų, turi ir arklių. Tokie mišrūs šeimos ūkiai – Lietuvos žemės ūkio ateitis. Valstybė jiems pagelbėti gali, skatindama modernizaciją ir technologinę pažangą. Apie tai buvo galimybė pasikalbėti ir su ministru. Ūkininkas mosteli ranka ganyk-los link – šiuos mėsinius galvijus limuzinus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. ...
  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.