Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai

Birželio 22 dieną Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi surengė mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Renginį pavyko suorganizuoti tik iš trečio karto – dėl koronaviruso pandemijos dar pernai planuotą seminarą du kartus teko atidėti.

Algis VAŠKEVIČIUS

Seminaro organizatoriai įsitikinę, kad Sūduvos (Suvalkijos) istorija pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio, o tai lėmė faktas, kad 1920 m. regionas buvo padalintas tarp Lietuvos ir Lenkijos, be to, istoriniai dokumentai, pasakojantys šio regiono istoriją, yra išsisklaidę per keleto šalių, tai yra Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos archyvus.

Vokietijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja R. Leiserovič pristatė savo 1817–1834 m. Vištyčio magistrato dokumentų tyrinėjimus.

Vokietijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja R. Leiserovič pristatė savo 1817–1834 m. Vištyčio magistrato dokumentų tyrinėjimus. Autoriaus nuotraukos

1795 metais, kai įvyko trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, ši teritorija atiteko Prūsijos karalystei. Po 1807 m. pasirašytos Tilžės taikos sutarties regionas jau priklausė Varšuvos kunigaikštystei. Nors Prūsijos valdymo laikotarpis ir prancūzmetis truko tik kelerius metus, to meto įtaka regiono įstatymų leidybai, ekonomikai ir kultūrai išliko daug ilgiau. Regione greta lietuvių ir lenkų gyveno įvairių tautybių žmonės – vokiečiai, žydai ir kiti. XIX a. pabaigoje šis regionas išsiskyrė labai aukštu raštingumo lygiu.

1939 m. vasarą tarp Stalino ir Hitlerio vykusių derybų metu dalis šio regiono teritorijos – vadinamasis „Suvalkų trikampis“ arba Suvalkų kraštas – atliko reikšmingą vaidmenį. 1939 m. lapkritį teritorija buvo prijungta prie Trečiojo reicho Gumbinės apygardos. Po Antrojo pasaulinio karo viena regiono dalis priklausė Lietuvos TSR, o kita – Lenkijos Liaudies Respublikai. Sovietmečiu režimo vykdyta izoliacinė politika neleido tyrinėti įvairiapusės ir daugiasluoksnės šio regiono istorijos.

Padėtis keičiasi – šiuo metu daug ir Lietuvoje, ir Lenkijoje esančių regioninių muziejų aktyviai tyrinėja šio regiono istoriją ir kultūrą, daug dėmesio skiriama ir skirtingų tautinių mažumų istorijos tyrinėjimams. Praėjusį antradienį vykęs seminaras pirmą kartą į Marijampolę sukvietė istorijos tyrinėtojus iš Lietuvos, Lenkijos, Austrijos bei Izraelio. Seminaro metu jie pristatė vykdomus mokslinius projektus, aptarė naujausių mokslinių tyrimų rezultatus bei diskutavo apie ateities mokslinių tyrimų gaires.

R. Selindžeris pateikė įdomių faktų ir detalių.

R. Selindžeris pateikė įdomių faktų ir detalių.

Seminaras vyko lietuvių, anglų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Organizatoriai pasirūpino, kad kiekvienas svečias gautų pranešimų vertimus į kitas kalbas ir galėtų pateikti klausimus bei dalyvauti diskusijoje. Gyvai renginį muziejuje stebėjo apie 20 dalyvių ir svečių, dar maždaug tiek jame dalyvavo virtualiai.

Sveikindamas seminaro dalyvius muziejaus direktorius Antanas Pileckas pasidžiaugė, kad toks solidus renginys vyksta Marijampolėje, ir priminė, jog mūsų šalies Seimas ateinančius metus paskelbė Sūduvos metais, be to, 2022-aisiais minėsime 230 metų sukaktį, kai Marijampolė gavo savivaldos teises.

Pagrindinį seminaro pranešimą skaitė profesorė daktarė Rūta Leiserovič (Ruth Leiserowitz), kuri yra Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje direktoriaus pavaduotoja, dirbusi ir Lietuvoje – ji dėstė Klaipėdos universitete, buvo mokslo darbuotoja rašytojo Tomo Mano kultūros centre Nidoje. Už savo mokslinius darbus ji yra apdovanota Vokietijos prezidento Joachimo Gauko (Joachim Gauck) ordinu už nuopelnus Vokietijai, pernai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda jai įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių.

Savo pranešime „Ar šis regionas XIX a. buvo ypatingas“ profesorė, remdamasi savo tyrinėjimais, parodė, kad Suvalkijos regionas išties buvo ypatingas ir savo valdžios keitimusi, ir daugiatautiškumu. Nagrinėdama Varšuvos senųjų aktų archyve esančius Vištyčio magistrato dokumentus apie mokesčių prievoles ir įplaukas iš mokesčių 1817–1834 metais bei to meto Vištyčio žydų bendruomenės mokesčių sąrašus, ji aiškinosi tuomečių gyventojų tautinę sudėtį, jų profesijas, mokesčių rūšis, gyventojų turėtą nuosavybę.

R. Leiserovič domino, kokie amatai tuomet vyravo miestelyje, kuo vertėsi viena ar kita gyventojų grupė. Tik krikščionys užsiėmė kubiliaus, pypkiaus, klumpiaus, vinių gamintojo, račiaus, balniaus, dailidės amatais, o mėsininkais, kailininkais ar žalvario kalviais buvo tik žydai.

„Miestelių ekonomika trečiajame XIX amžiaus dešimtmetyje veikė per labai glaudų santykį tarp etninių grupių, tad galima teigti, kad čia iš tiesų radosi nedidelis tarpetninis kosmosas, greičiausiai būdingas šiam regionui“, – teigė profesorė.

Su ja šių eilučių autoriui pavyko pabendrauti seminaro išvakarėse. Šiuo metu Varšuvoje gyvenanti mokslininkė prisiminė, jog Marijampolėje jau yra lankiusis prieš keliolika metų ir šįkart atvykusi pastebėjo, kad miestas yra labai išgražėjęs. Ją itin sužavėjo Poezijos parkas, kuriame turėjo progos pasivaikščioti ir pasigėrėti Šešupės vaizdais, fontanais ir žaluma.

Rimvydas Urbonavičius, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vadovas, seminare skaitė pranešimą „Marijampolės ištakų beieškant“. Sūduvos sostinės istorija besidomintys žmonės jau žino jo tyrinėjimus, kurie tarsi paneigia ankstesnes mokslininkų išvadas dėl Marijampolės miesto kilmės. Pranešime jis rėmėsi senosiomis Prienų bažnyčios metrikų knygomis, aiškinosi, kokie kaimai tada čia buvę.

Seminaro dalyviai ir svečiai.

Seminaro dalyviai ir svečiai.

Pranešėjas priminė šio krašto tyrinėtojo kunigo Jono Reitelaičio teiginį, kad Marijampolė greičiausiai kilusi iš Stara Būdos – Senosios Būdos kaimo, o tai prieštarautų kito šio krašto istoriko marijonų kunigo Jono Totoraičio, kurio mirties 80-ąsias metines šiomis dienomis minime, teorijai apie Marijampolės kilmę iš Pašešupio kaimo. Būtent ši teorija daug metų laikyta kaip pagrindas kalbant apie Sūduvos sostinės kilmę.

R. Urbonavičius priminė ir grafų Butlerių nuopelnus šiam kraštui, kurie jį valdė 1644–1782 metais bei sakė, kad nauji faktai ir įžvalgos iškelia nemažai ir naujų klausimų, į kuriuos dar reikės atsakyti ateityje.

Pranešimą „Daugiakultūrių miestų funkcionavimas XVIII amžiuje. Prieraslis, Vižainys, Kalvarija, Vilkaviškis ir Liudvinavas“ skaitė Lenkijos Bakalariavos (Bakalarzewo) miesto viršaitis Tomašas Naruševičius (Tomasz Naruszewicz), pateikęs daug įdomios statistikos apie to meto šių miestelių gyventojus, jų profesijas, tautinę sudėtį, mokėtus mokesčius. Apie Kalvarijos krašto tautines mažumas XIX amžiuje kalbėjo šio krašto istorikas Alvydas Totoris. Jis kai kuriems seminaro dalyviams šią savaitę dar surengė ir įdomią ekskursiją po Kalvarijos krašto muziejų.

Svečias iš Lenkijos sostinės Varšuvos Melchioras Jakubovskis (Melchior Jakubowski) seminare kalbėjo apie konfesinius santykius Suvalkų regione XVIII–XIX amžių sandūroje, o svečiai iš Austrijos Doris Kaufhold ir Manfredas Auchas (Manfred Auch) pristatė Vižainių bendruomenės evangelikų bažnytines 1844–1914 metų knygas.

Vieną iš įdomiausių pranešimų perskaitė svečias iš Izraelio, nedideliame Kfar Rupino kibuce prie Jordanijos sienos gyvenantis Ralfas Selindžeris (Ralph Salinger), kuris Lietuvoje nuo 2007 metų yra dažnas svečias, o jo protėviai yra gyvenę Vilkaviškyje. Už pastangas įamžinti Vilkaviškio žydų atminimą ir garsinti šio miesto vardą pasaulyje jam yra suteiktas Vilkaviškio garbės piliečio vardas. Šią savaitę svečias taip pat lankėsi Vilkaviškyje ir buvo priimtas miesto mero Algirdo Neiberkos.

R. Selindžeris seminare kalbėjo apie kasdienį žydų gyvenimą mažuose Pietų Lietuvos miesteliuose XIX amžiaus pabaigoje. Svečias priminė, kad žydų kultūroje būtent religija yra visa ko pagrindas, šeimoje ypatingą vaidmenį visada vaidino tėvas, bet ir motinos vaidmuo buvo labai reikšmingas – ji dirbdavo nuo ryto iki sutemų, jau trečią valandą ryto melžė karves, gamino valgį, kepė duoną, plušėjo sode, augino dažniausiai savo 10–12 vaikų ir dar prižiūrėdavo senus savo tėvus bei giminaičius.

Svečias plačiau papasakojo, kas tai yra košerinis maistas, paaiškino, kad mėsai ir pienui visada buvo naudojami skirtingi indai, gyvuliai ir paukščiai turėjo būti skerdžiami pagal griežtus religinius reikalavimus. Ant žydų stalo dažnai buvo bulvė, žydų namuose šalia židinio žiemą ir šaltą naktį buvo vištos gūžtelė su kiaušiniais.

Svečias kalbėjo ir apie žydų to meto mediciną, išsilavinimą, kai vos trejų metų sulaukęs vaikas, suvyniotas į maldos šalį būdavo nunešamas į religinę pradinę mokyklą ir supažindinamas su hebrajiška abėcėle. Jis pristatė ir tuoktuvių papročius, kalbėjo apie tai, kad Vilkaviškyje populiariausios žydų profesijos buvo silkės, dešrelių ir delikatesų pirkliai, kalviai, žvakių, kepurių ir perukų gamintojai, taip pat laidotuvių savanoriai, kirpėjai, ugniagesiai. R. Selindžeris pateikė ir daug kitų įdomių faktų bei detalių apie to meto žydų gyvenimą šiame krašte.

Apibendrinant seminarą, buvo pasidžiaugta, kad jis sulaukė nemažo dėmesio, klausytojai pateikė daug įvairių klausimų, gilinosi į pačius įvairiausius aspektus ir atvėrė naujus istorijos klodus. Tikimasi, kad ir ateityje bus pristatomi nauji tyrinėjimai, tad dar galime sulaukti daug įvairių atradimų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?

    2021-07-10Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?
    Koronavirusui priverstinai sustabdžius įsibėgėjusį pasaulį, testai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį šalyje buvo atlikta per tris milijonus PGR, daugiau nei 630 tūkstančių antigeno ir netoli 170 tūkstančių antikūnų tyrimų. iliečiai iš įvairių šalies rajonų pasakoja, kokius testus jiems tenka atlikti, kaip jie gyvena šiandien ir kodėl visuomenę ragina vakcinuotis. Džiaugiasi galimybe vakcinuotis Kauno miesto gyventoja Irma, dalydamasi savo patirtimi, sako, jog pirmiausia nuo pat karantino pradžios stengėsi laikytis saugaus atstumo, vengti susibūrimų, o dezinfekcinis skystis tapo neatsiejama moters kasdienybės dalimi. „Prasidėjus pandemijai, labiausiai bijojau ne dėl savęs, nors ir priklausau rizikos grupei dėl turimos ligos, bet ...
  • Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?

    2021-07-07Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?
    Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo rit­mą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai ir nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujinimui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos mokslu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien. „Man pasisekė, kad prasirgau lengva forma“ Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavirusu ji užsikrėtė darbe. Dirbdama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad ši infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo ...
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga

    2021-07-06Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės,sveikinu Jus su Valstybės diena! Kiekviena Liepos 6-oji – tai proga naujai atrasti ir įvertinti savo istorinės tradicijos gelmę, atnaujinti įsipareigojimą Lietuvos valstybei. Prieš 768 metus pasirinkę žengti į Vakarus, iki šiol keliaujame mūsų pirmojo – ir vienintelio – Karaliaus Mindaugo nužymėtu taku. Pasirinkti aiškius vertybinius orientyrus, tvirtai stovėti Vakarų sargyboje, aktyviai veikti artimiausioje kaimynystėje – visa tai tebėra unikali lietuviška lyderystės tradicija. Tik aiškiai suvokdami savo istorinę misiją, mes galime stiebtis aukštyn kaip Lietuvos piliečiai – modernios Europos valstybės kūrėjai. Todėl kviečiu ir toliau drąsiai žengti ten, kur mus veda svajonės. Nebijokime pralenkti savo laiko. Likime vieningi ir orūs, sutartinai švęskime savo ...
  • Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?

    2021-07-03Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?
    Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kuomet moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūna, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni. Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas.     Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. „Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas ...
  • „Be savanorių būtume prapuolę“

    2021-07-01„Be savanorių būtume prapuolę“
    „Savanorystė yra ta jėga, kuri vienija žmones. Nuo mūsų rūpestingumo, šypsenos, galbūt paprasto pokalbio labai daug kas priklauso. Tikiu, kad savanoriai yra labai stiprūs, drąsūs ir darbštūs žmonės“, – kalbėdamas apie savanorystę „bernardinai.lt“ yra sakęs kunigas Algirdas Toliatas. Marijampolės savivaldybės mero patarėja, vakcinavimo centro koordinatorė Agnė Pavelčikienė atvira: būtume prapuolę be savanorių. „Nežinau, ką būtume vakcinavimo centre darę be savanorių. Naujų etatų įsteigti negalėjome, finansavimo nebuvo skirta. Savanoriai dirbo be atlygio. Jeigu ne jie, būtų turėję dirbti tik Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai, bet tada vakcinavimo tempai būtų buvę daug lėtesni, paskiepyta būtų gerokai mažiau žmonių. Prisimenu, kaip Kauno vakcinavimo ...
  • Kaip išsirinkti dviratį?

    2021-06-30Kaip išsirinkti dviratį?
    Dviratis yra beveik būtinos vasaros atributas. Juo ypač mėgsta mėgautis vaikai ir jaunimas, tačiau šiandien dviratis populiarėja ir vyresniųjų tarpe.
  • „Dievas gyvena skalbimo mašinoje“

    2021-06-30„Dievas gyvena skalbimo mašinoje“
    Tai – iš pokalbio, kuris sklandžiai ir maloniai vyniojosi dar… vasarį. Pavadinimo žodžiai – iš pačios pašnekovės lūpų. Tegul nešokiruoja jautriųjų – nieko čia užgaulaus ar šventvagiško, kaip pamatysite. Su Luana MASIENE, kurią vieni žino kaip matematikę, kiti – kaip literatūros (ir ne tik) kūrėją, daug kas Lietuvoje – kaip „kitokio“ žurnalo „Baltas kambarys“ ir su juo susijusių vyksmų sumanytoją ir vykdytoją, bendravome po ilgo laiko… Visi buvome daugiau ar mažiau izoliuoti, „dingę“, jokių vyksmų, kur galėjai sutikti bendramintį, nevyko. Bet gyvenimas nesustojo, tad natūralu buvo paklausti: kas naujo, kas tavo gyvenime vyksta šioje keistoje kasdienybėje ir – kas naujo ...
  • Debiutas

    2021-06-30Debiutas
    Šiandien poezijos mylėtojams pristatome naują autorių – jo kūrybos iki šiol mūsų laikraštyje nebuvo. Tiesa: pavardė gal girdėta kitais menais besidomintiems, o eiles bus skaitę tik tie, kas draugauja feisbuke…Jonas Šukevičius – marijampolietis, žinomas medžio meistras, daug metų liaudies menininkų klubo „Mūza“ narys. Eilėraščius sako pradėjęs rašyti vos prieš keletą metų, platesnei auditorijai dar nėra jų pristatęs… Apie tai, kas išgyventa, patirta, kas jaudina, kas neduoda ramybės brandaus vyro širdžiai ir sielai kalba jo eilės. Paskaitykite. Kęstutis ŠUKEVIČIUS Aš be Tavęs Aš be Tavęs – kaip ežeras užakęs, Pro meldus žvelgiantis liūdnom akim, Kaip besiblaškanti šviesoj plaštakė,Sumaišius dieną su tamsia naktim.Aš be Tavęs ...
  • Kai mažai yra labai daug… (Leidiniai)

    2021-06-30Kai mažai yra labai daug... (Leidiniai)
    Trisdešimt du lapai kvadratinio formato knygelėje, ypatingas dizainas – ir, žinoma, eilėraščiai. Tiek, kiek tilpo šioje erdvėje – po vieną viename lape (ne puslapyje). Mažai? Tikrai ne. Paskaitę įsitikins, kad kūrybos gylis ir svoris priklauso tikrai ne nuo puslapių skaičiaus. Tai – apie Algimantos Pabedinskienės eilėraščių rinkinį, kurį išleido kūrybinė spaustuvė „RIDSALES“, sumaniusi visą išskirtinį leidinių ciklą. Autorę mes, marijampoliečiai, gerai pažįstame, žinome apie jos konkrečiąsias veiklas (ne vienas pamena buvus ministre, pedagoge), tačiau apie kūrybinį polėkį – gal tik vienas kitas. Ji ne tik rašo, bet ir kuria ekslibrisus, ieško kitų saviraiškos būdų ir jų randa. Gal kada nors išgirsime ...
  • Vienišo asmens išmoka: ką svarbu žinoti našlių pensijų gavėjams

    2021-06-30Vienišo asmens išmoka: ką svarbu žinoti našlių pensijų gavėjams
    Nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į „Sodrą“ dėl vienišo asmens išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerija paaiškina, kokiu atveju našlių pensijų gavėjai taip pat įgis teisę į vienišo asmens išmoką. „Dėl vienišo asmens išmokos galės kreiptis ir šalpos pensijas bei mažų pensijų priemokas gaunantys našliai, jei jie neturi teisės gauti našlių pensijos arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 euro. Tikiuosi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.Tie neįgalieji ir senatvės pensijos amžių ...
  • Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?

    2021-06-30Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?
    Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti“ Karolina iš Palangos džiaugiasi, kad pavyko pakankamai nesudėtingai išgyventi didžiausių karantino sugriežtinimų laikotarpį. „Žinoma, dabar, kai situacija pasikeitusi, drįstu pasvajoti apie keliones į užsienį ir kitas pramogas“, – prisipažįsta ji. Palangiškė teigia, kad sprendimą vakcinuotis lėmė tikėjimas medicina ir mokslu, tačiau jos aplinkoje yra ir mąstančių kitaip. „Tikiu mokslu ir medicina. Kita vertus, ...
  • Lauko kavinėse jau galime kvėpuoti laisviau, tačiau kaip išvengti šalimais rūkančiųjų keliamo pavojaus?

    2021-06-30Lauko kavinėse jau galime kvėpuoti laisviau, tačiau  kaip išvengti šalimais rūkančiųjų keliamo pavojaus?
    Atlaisvėjus karantino suvaržymams ir vasarai džiuginant puikiais orais, prie lauko kavinių staliukų šiuo metu galima išvysti vis daugiau marijampoliečių. Visgi neretas jų vos prisėdęs skuba prisidegti cigaretę, kurios dūmai tikrai nedžiugina aplinkinių. Tačiau lauko kavinėse rūkantys žmonės kelia kitiems ne tik diskomfortą ar skleidžia nemalonų kvapą, bet ir grasina sveikatos problemomis. Sveikatos priežiūros ekspertai įspėja, kad pavojų sveikatai ir gyvybei gali sukelti ir pasyvus rūkymas, todėl cigarečių mėgėjai raginami pagalvoti tiek apie savo, tiek apie aplinkinių sveikatą. Tikras nuodų „kokteilis“ Jei rūkantieji, kaskart prisidegdami cigaretę, susimąstytų apie jos keliamą pavojų sveikatai, žalingo įpročio atsikratytų kur kas greičiau. Tačiau motyvacija gali tapti dviguba, ...
  • Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai

    2021-06-26Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai
    Birželio 22 dieną Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi surengė mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Renginį pavyko suorganizuoti tik iš trečio karto – dėl koronaviruso pandemijos dar pernai planuotą seminarą du kartus teko atidėti. Algis VAŠKEVIČIUS Seminaro organizatoriai įsitikinę, kad Sūduvos (Suvalkijos) istorija pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio, o tai lėmė faktas, kad 1920 m. regionas buvo padalintas tarp Lietuvos ir Lenkijos, be to, istoriniai dokumentai, pasakojantys šio regiono istoriją, yra išsisklaidę per keleto šalių, tai yra Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos archyvus. 1795 metais, kai įvyko trečiasis ...
  • Išsiilgtasis Šv. Jurgio meno sezonas – jau šį šeštadienį

    2021-06-20Išsiilgtasis  Šv. Jurgio meno sezonas –  jau šį šeštadienį
    Birželio 26-ąją Marijampolėje prasideda Šv. Jurgio meno sezonas. Jo metu vykstančius išskirtinius koncertus spėjo pamėgti ne tik marijampoliečiai, bet ir jų svečiai. Šv. Jurgio meno sezonas skaičiuoja jau septintus metus ir kasmet jo laukiama su dideliu nekantrumu. Šia proga pirmadienį buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu festivalio organizatorius ir siela, kraštietis Edmundas Seilius pristatė Šv. Jurgio meno sezoną, papasakojo apie tai, ko žiūrovai gali tikėtis šiais metais. Konferenciją vedė Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, dalyvavo ir mero pavaduotojas Artūras Visockis. Loreta TUMELIENĖ Sezonas prasidės premjera Pasak festivalio organizatoriaus Edmundo Seiliaus, šiais metais pasiruošimas festivaliui buvo išskirtinis. Dėl ...
  • Protėvių atminčiai ir dabarties darbams

    2021-06-20Protėvių atminčiai ir dabarties darbams
    Kaip jau esame rašę, visus metus vykstančio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ vienas didžiųjų vyksmų – meninė akmenų instaliacija Varnupių piliakalnio papėdėje. Ji skirta UNESCO paskelbtoms Marijos Gimbutienės 100-osioms metinėms, taip pat tai vienas pirmųjų Sūduvos metų, kuriuos minėsime 2022-aisiais, jau realizuojamų akcentų. Instaliacijos projekto autorius – Amerikoje gyvenantis menininkas ir mokslininkas Audrius Plioplys. Prieš keletą dienų piliakalnio papėdėje įvyko pirmojo akmens padėjimo apeigos – simboliška: kaip tik minint Europos archeologijos dienas (jos rengiamos birželio 18–20). Susirinko projekto sumanytojai ir vykdytojai – Marijampolės kultūros centro darbuotojai ir kolektyvai, aplinkinių kaimų bendruomenių žmonės, jau buvo padėti pirmieji akmenys. Istorija ir protėvių paliktais pėdsakais besidominti ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.