Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Be savanorių būtume prapuolę“

„Savanorystė yra ta jėga, kuri vienija žmones. Nuo mūsų rūpestingumo, šypsenos, galbūt paprasto pokalbio labai daug kas priklauso. Tikiu, kad savanoriai yra labai stiprūs, drąsūs ir darbštūs žmonės“, – kalbėdamas apie savanorystę „bernardinai.lt“ yra sakęs kunigas Algirdas Toliatas. Marijampolės savivaldybės mero patarėja, vakcinavimo centro koordinatorė Agnė Pavelčikienė atvira: būtume prapuolę be savanorių. „Nežinau, ką būtume vakcinavimo centre darę be savanorių. Naujų etatų įsteigti negalėjome, finansavimo nebuvo skirta. Savanoriai dirbo be atlygio. Jeigu ne jie, būtų turėję dirbti tik Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai, bet tada vakcinavimo tempai būtų buvę daug lėtesni, paskiepyta būtų gerokai mažiau žmonių. Prisimenu, kaip Kauno vakcinavimo centras džiaugėsi, kad per valandą paskiepija iki 60 pacientų, o mes savanorių dėka tuo metu jau skiepijome po 100 gyventojų per valandą“, – kalbėjo mero patarėja.

Šiandien „Suvalkietis“ kalbina aktyviausias Marijampolės vakcinavimo centro savanores: Rasą Bielkauskienę, Aušrinę Abraitytę, Saimoną Agliniškę, Agnę Mikelytę.

Loreta TUMELIENĖ

„Iš šios savanorystės gaunu daugiau nei duodu“

Rasa Bielkauskienė, paklausta, kas ją paskatino imtis savanorystės, sako visada buvusi ir esanti pilietiška asmenybė, visada ieškojusi, kuo gali padėti žmonėms, ką duoti savo šaliai. „Visi žinome, kad lietuviai ištikus rimtai bėdai, įvykus ypatingoms situacijoms gali susitelkti ir būti vieningi. Savanorystė yra laimingos šalies dalis. Norėjau būti tos laimės nelaimėje dalimi“, – savo apsisprendimą grindė savanorė.

Rasa Bielkauskienė.

Pasak Rasos, prasidėjus pandemijai, ji prisijungė prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“. Tai buvo pilietinė iniciatyva pagelbėti tiems, kam susidoroti su karantino iššūkiais vieniems per sunku. „Tuo metu buvo svarbu palaikyti vieniems kitus, vienišus senelius kankino vidinis nerimas, jiems labiau reikėjo ne maisto produktų nupirkti, bet pasikalbėti, žinoti, kad jie nėra vieni, kad nelaimėje ne kiekvienas už save, bet visi kartu“, – pasakojo Rasa.
Jai ši savanorystė ypatinga tuo, jog visa žmonija susitelkusi kovoja prieš didžiausią pasaulio priešą – virusą. Rasa, išgirdusi, kad Marijampolės savivaldybės administracija ieško savanorių dirbti vakcinavimo centre, net negalvojusi ištiesė pagalbos ranką. Norėjosi įveikti tą COVID-19 ligą.

Moteris pasakoja, kad anksčiau jai neteko dirbti su tiek daug žmonių. O ypač po ilgų karantinų buvo keista tiek daug bendrauti. „Laisvų minučių vakcinavimo centre beveik nėra, veiksmas vyksta be sustojimo. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės būdavo ir įsitempę, bet tai normalu, vakcinavimo centras – ne saldainių parduotuvė. Mačiau, kaip šiltai, gražiai su atėjusiais bendrauja centre dirbančios puikios medicinos darbuotojos. Mokiausi to šilto bendravimo iš jų“, – pasakojo Rasa.

Moteris neslepia jaučianti, kad iš šios savanorystės gauna daugiau, nei duoda. Pasak jos, aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime labai praturtina emociškai. Kartu įgaunama reikiamos patirties. „Žadu ir toliau padėti, kol būsiu reikalinga“, – neabejoja Rasa.

Moteris pasakoja, kad dabar besiskiepijantiems Marijampolės savivaldybės gyventojams surengta loterija. Tačiau ji pastebėjo, kad pakankamai nemažai žmonių atsisako dalyvauti sakydami, kad didžiausią laimėjimą gaus jau netrukus, tai – vakcina ir gyvybė. „Gera žiūrėti tokiems žmonėms į akis. Tokios akimirkos labiausiai sušildo“, – kalba Rasa.

Paprašyta papasakoti apie save, moteris sako esanti 43 metų marijampolietė, turinti nuostabią šeimą, mėgstanti skaityti, auginti gėles, kepti tortus. Mylinti gamtą, žemę ir visus jos žmones.

Savanorės darbą vakcinavimo centre prisimena su džiaugsmu.

„Žinau, kad esu laukiama“

23 metų Aušrinė Abraitytė gyvena Marijampolėje, yra kilusi iš Gižų kaimo Vilkaviškio rajone. Šiais metais mergina baigė logistikos studijas, dirba pramogų sektoriuje. „Turiu nuostabią mamą, kuri palaiko mane, kad ir ką beprotiško sugalvočiau, mylintį patėvį ir mažą broliuką, kuris pripildė mūsų namus gera nuotaika ir nesibaigiančiu juoku. Esu apdovanota nuostabia šeima, kuri įkvepia mane nesustoti ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Gyvenimo moto neturiu, tačiau stengiuosi išnaudoti savo laiką kuo prasmingiau, pamatyti ir patirti gyvenime kuo daugiau, dėl nieko nesigailėti, kad sulaukusi garbingo amžiaus savo anūkams galėčiau papasakoti, kokį įdomų gyvenimą nugyvenau. Labai žaviuosi jaunais žmonėmis, kurie investuoja savo laiką bei pastangas į geresnį rytojų, kurie nebijo laisvai reikšti mintis, skleisti įdomias idėjas ir rizikuoti“, – kalba mergina.

Aušrinė Abraitytė.

Savanoriauti Aušrinę paskatino mama, pamačiusi internete skelbimą apie tai, kad ieškomi savanoriai vakcinavimo centre. Vos tik prasidėjus pandemijai, ji kartu su mama ėmėsi siūti antbačius ir kaukes Marijampolės miesto medikams, kaimynams ir artimiesiems, stengėsi padėti, kuo galėjo. „Visada mėgau bendrauti ir dirbti su žmonėmis, tad mamos paskatinta nusprendžiau, kad tai dar viena puiki galimybė realizuoti save ir įgyti neįkainojamos patirties, investuojant savo laiką savanorystei šiuo visiems sunkiu laikotarpiu“, – sako Aušrinė.

Darbas vakcinavimo centre – jos pirmoji savanorystė. „Labai džiaugiuosi, kad išėjau iš savo „komforto“ zonos ir pasiryžau tokiam žingsniui, nes tai neišmatuojama patirtis, kuri įgyjama visam gyvenimui“, – įsitikinusi mergina.
Paklausta, kuo ypatinga jai ši savanorystė, Aušrinė nedvejodama sako, kad aplinkinių dėmesiu, geranoriškumu. „Visada prisiminsiu, kaip mane, šiek tiek nedrąsią ir pasimetusią, su šypsenomis ir gera nuotaika pasitiko vakcinavimo centre dirbančios darbuotojos. Neįmanoma nusakyti žodžiais, kokia šilta atmosfera ten tvyro – visi draugiški, pasiruošę padėti vieni kitiems. Kiekvieną kartą eidama į vakcinavimo centrą žinau, kad esu laukiama ir mano skirtas laikas bei pastangos įvertintos“, – pasakojo savanorė.

Kalbėdama apie tai, kas buvo sunkiausia, ji sako, kad suderinti visas veiklas. Mergina šiemet baigė studijas, dirba ir kartu savanoriauja, bet stengiasi atrasti laiko ir bent porai valandų nuvykti į vakcinavimo centrą. „Neslėpsiu, būna dienų, kai grįžus namo nieko nesinori, tačiau tas jausmas, kai žinai, kad atlikai visuomenei naudingą darbą, ta šiluma užpildanti širdį, žmonių šypsenos, atperka visus sunkumus ir nuovargį“, – džiaugiasi Aušrinė.

Pasak merginos, daugiausia teigiamų emocijų jai suteikdavo senjorai, kurie priversdavo nusišypsoti net ir sunkiausią dieną. Atvykę jie pasakodavo, kaip gavę vakciną keliaus į svečias šalis aplankyti giminaičių ar tiesiog pailsėti, pasidžiaugdavo, kad pagaliau galės be baimės ir nerimo susitikti su seniai matyta kaimyne ar anūkais. „Po ilgos darbo dienos šie žmonės, pamatę mūsų pavargusius veidus, stengdavosi pakelti nuotaiką, jų pozityvios mintys įkvėpdavo mane nenuleisti rankų“, – kalbėjo Aušrinė.

Mergina sako, kad šios savanorystės metu supratusi, kad mes galime labai daug vieni kitiems padėti iškilus sunkumams. „Artimasis, kaimynas ar visiškai nepažįstamas žmogus – visiems kartais reikia pagalbos, patarimo ar palaikymo, todėl neatsukime vieni kitiems nugaros, gerumas gali daug daugiau, nei mes patys įsivaizduojame.“

Aušrinė ir toliau nežada atsisveikinti su savanoryste. Vasarą ji planuoja pailsėti, o nuo rudens vėl skirti dalį savo laiko savanoriavimui.

„Maloniau yra duoti, negu gauti“

Saimona Agliniškė pasakoja savanoriauti norėjusi jau seniai, bet vis pritrūkdavo laiko arba pasisiūlius pasakydavo, kad jau nebereikia. Tad darbas vakcinavimo centre – jos pirmoji savanorystė. Saimona džiaugiasi, kad turėjo galimybę tai patirti. „Ši savanorystė ypatinga, kad turėjau galimybę pamatyti, kaip vyksta visas vakcinavimo procesas, įsitikinti, kad žmonių negatyvios kalbos apie vakcinavimą su tiesa gerokai prasilenkia“, – sako moteris.
Pasak pašnekovės, savanorystė jai taip pat suteikė galimybę pažinti nuostabius vakcinavimo centre dirbančius medicinos darbuotojus. „Žavėjausi jų profesionalumu, paslaugumu, pozityvumu“, – pasakojo savanorė.

Saimona Agliniškė.

Paklausta, kas buvo sunkiausia savanoriaujant, Saimona tikina, kad nebuvo sunku. „Dirbant vakcinavimo centre įvykių, įvairiausių nutikimų būdavo kiekvieną dieną, nes tekdavo susidurti su daugybe žmonių. Kiekvienas žmogus vis kitoks. Ir su nuotaikų kaita, ir charakteriu. Įsiminė šypseną sukėlęs nutikimas. Prie mano darbo vietos priėjo vidutinio amžiaus moteris užsiregistruoti skiepui. Užpildžiusi reikiamus duomenis, atidaviau jai skiepo kortelę, paaiškindama, kada turės atvykti antram skiepui. Moteris iš savo rankinės išėmė karvytės statulėlę ir padovanojo man“, – pasakojo Saimona.

Pasak Saimonos, savanorystė ją praturtino ne tik šiltais santykiais su žmonėmis, nuoširdžiu bendravimu. Ji įgijo žinių, kaip vyksta registravimas skiepui, kaip veikia visa sveikatos sistema.
„Ši savanorystė dar labiau paskatino ir pastūmėjo mane gilintis į medicinos sritį. Planuoju įgyti specialybę, susijusią su medicina, ir tuo džiaugiuosi“, – kalbėjo moteris, neslėpdama, kad ir toliau žada savanoriauti. „Esu pasiruošusi pagelbėti, juk reikia stengtis dėl savo miesto, savo žmonių“, – sako savanorė.

Saimonai – 30 metų. Ji gimusi, augusi ir dabar gyvena Marijampolėje ir neketina keisti gyvenamosios vietos, nes Marijampolė – jai nuostabus miestas. Su vyru moteris augina septynerių metų sūnelį, greit turės ir mažylę. Šiuo metu Saimona – nėštumo ir gimdymo atostogose. „Mėgstu bendrauti su žmonėmis, padėti jiems, jei reikia pagalbos. Esu iš tų, kurie labiau mėgsta duoti, negu gauti. Mano gyvenimo moto – judėti pirmyn, niekada nesustoti, net jeigu ir nesiseka tuo metu ar prastai jaučiuosi“, – pasakoja Saimona.

„Viliuosi, kad blogiausias scenarijus jau nepasikartos“

Pasak 23 metų marijampolietės Agnės Mikelytės, daugeliui pandemija sukėlė tam tikrų sunkumų ir darbo, ir laisvalaikio srityse. Ji buvo iš norinčių kuo greičiau sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. „Atsiradus galimybei norėjau bent kiek prisidėti prie viso proceso paspartinimo, šiuo atveju vakcinacijos, todėl ir pasirinkau savanorystę“, – sakė pašnekovė. Agnė yra savanoriavusi ir anksčiau. Merginai įsiminė projektas „Atrask save“, kurio metu ji savanoriavo „Žiburėlio“ mokykloje-daugiafunkciame centre, dirbo su vaikais, turinčiais protinių ir fizinių negalių, padėjo jiems mokytis ir prisitaikyti akademinėje aplinkoje.

Agnė Mikelytė.

„Ši savanorystė ypatinga visų bendru tikslu – paskiepyti reikiamą procentą populiacijos, kad visuomenė įgytų imunitetą, kad visi galėtume pamažu grįžti prie įprasto be suvaržymų gyvenimo“, – kalbėjo Agnė.

Pasak merginos, savanoriaujant ją labiausiai žavėjo vakcinavimo centro kolektyvas, kurio kitais žodžiais, nei puikus ir nuostabus, ji negalėtų apibūdinti. „Kiekvieną dieną pradėdavome šypsenomis ir gera nuotaika“, – džiaugėsi savanorė.

Mergina pasakoja, kad su dideliais sunkumais savanoriaudama nesusidūrė, žinoma, kaip ir visur, darbas su žmonėmis nėra lengvas, pasitaikydavo pasipiktinusių, nenorinčių palaukti eilėje, kol gaus skiepą, lankytojų, bet tai mažos problemos, kurias išspręsdavo gera nuotaika ir šypsenomis.

Dirbant vakcinavimo centre teko susidurti su daugybe žmonių. „Visada prajuokindavo gyventojai, kurie atėję pasiskiepyti rimtai kalbėdavo apie visuomenėje dažnai girdimus stereotipus – „5G bokštus“, „sučipavimus“ ir kitas sąmokslo teorijas, tačiau galiausiai vis tiek pasiskiepydavo, padėkodavo ir išeidavo laimingi.

Pasak Agnės, kiekviena savanorystės patirtis yra savitai žavi, pamokanti. „Savanoriaujant vakcinacijos centre neretai pasitaikydavo adatų ar paties skiepo bijančių žmonių, todėl besiskiepijančius stengdavomės nuraminti pasitelkdami kūrybiškumą. Taip pagerinau problemų sprendimo įgūdžius, išmokau į įvairias situacijas pažvelgti kūrybiškai“, – apie savanorystės naudą kalbėjo Agnė.

Pasak pašnekovės, savanorystę jai teko nutraukti, nes sumažėjus COVID-19 ribojimams ji išvyko į užsienį ir ten dirba. „Jeigu bus poreikis ir galimybės ateityje – būtinai sugrįšiu“, – žadėjo Agnė. Prieš metus, pačiu nepalankiausiu šiai sričiai metu, Agnė įgijo turizmo bakalaurą. „Dėl uždarymų, veiklos apribojimų užsiėmiau „darbų turizmu“, pakeičiau daugiau darboviečių nei norėčiau, o savanorystę atradau būtent tuo metu, kai ieškojau kito darbo, todėl nusprendžiau nešvaistyti laiko ir nuveikti ką nors naudingo“, – pasakojo ji.

Šiuo metu Agnė dirba Kipro salos viešbutyje, mėgaujasi saule, jūra ir labai tikisi, kad blogiausia jau nebepasikartos. Mergina mėgsta visas naujas patirtis ir įspūdžius, todėl jos gyvenimo moto – atrask, patirk ir mėgaukis.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.