Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Be savanorių būtume prapuolę“

„Savanorystė yra ta jėga, kuri vienija žmones. Nuo mūsų rūpestingumo, šypsenos, galbūt paprasto pokalbio labai daug kas priklauso. Tikiu, kad savanoriai yra labai stiprūs, drąsūs ir darbštūs žmonės“, – kalbėdamas apie savanorystę „bernardinai.lt“ yra sakęs kunigas Algirdas Toliatas. Marijampolės savivaldybės mero patarėja, vakcinavimo centro koordinatorė Agnė Pavelčikienė atvira: būtume prapuolę be savanorių. „Nežinau, ką būtume vakcinavimo centre darę be savanorių. Naujų etatų įsteigti negalėjome, finansavimo nebuvo skirta. Savanoriai dirbo be atlygio. Jeigu ne jie, būtų turėję dirbti tik Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai, bet tada vakcinavimo tempai būtų buvę daug lėtesni, paskiepyta būtų gerokai mažiau žmonių. Prisimenu, kaip Kauno vakcinavimo centras džiaugėsi, kad per valandą paskiepija iki 60 pacientų, o mes savanorių dėka tuo metu jau skiepijome po 100 gyventojų per valandą“, – kalbėjo mero patarėja.

Šiandien „Suvalkietis“ kalbina aktyviausias Marijampolės vakcinavimo centro savanores: Rasą Bielkauskienę, Aušrinę Abraitytę, Saimoną Agliniškę, Agnę Mikelytę.

Loreta TUMELIENĖ

„Iš šios savanorystės gaunu daugiau nei duodu“

Rasa Bielkauskienė, paklausta, kas ją paskatino imtis savanorystės, sako visada buvusi ir esanti pilietiška asmenybė, visada ieškojusi, kuo gali padėti žmonėms, ką duoti savo šaliai. „Visi žinome, kad lietuviai ištikus rimtai bėdai, įvykus ypatingoms situacijoms gali susitelkti ir būti vieningi. Savanorystė yra laimingos šalies dalis. Norėjau būti tos laimės nelaimėje dalimi“, – savo apsisprendimą grindė savanorė.

Rasa Bielkauskienė.

Pasak Rasos, prasidėjus pandemijai, ji prisijungė prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“. Tai buvo pilietinė iniciatyva pagelbėti tiems, kam susidoroti su karantino iššūkiais vieniems per sunku. „Tuo metu buvo svarbu palaikyti vieniems kitus, vienišus senelius kankino vidinis nerimas, jiems labiau reikėjo ne maisto produktų nupirkti, bet pasikalbėti, žinoti, kad jie nėra vieni, kad nelaimėje ne kiekvienas už save, bet visi kartu“, – pasakojo Rasa.
Jai ši savanorystė ypatinga tuo, jog visa žmonija susitelkusi kovoja prieš didžiausią pasaulio priešą – virusą. Rasa, išgirdusi, kad Marijampolės savivaldybės administracija ieško savanorių dirbti vakcinavimo centre, net negalvojusi ištiesė pagalbos ranką. Norėjosi įveikti tą COVID-19 ligą.

Moteris pasakoja, kad anksčiau jai neteko dirbti su tiek daug žmonių. O ypač po ilgų karantinų buvo keista tiek daug bendrauti. „Laisvų minučių vakcinavimo centre beveik nėra, veiksmas vyksta be sustojimo. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės būdavo ir įsitempę, bet tai normalu, vakcinavimo centras – ne saldainių parduotuvė. Mačiau, kaip šiltai, gražiai su atėjusiais bendrauja centre dirbančios puikios medicinos darbuotojos. Mokiausi to šilto bendravimo iš jų“, – pasakojo Rasa.

Moteris neslepia jaučianti, kad iš šios savanorystės gauna daugiau, nei duoda. Pasak jos, aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime labai praturtina emociškai. Kartu įgaunama reikiamos patirties. „Žadu ir toliau padėti, kol būsiu reikalinga“, – neabejoja Rasa.

Moteris pasakoja, kad dabar besiskiepijantiems Marijampolės savivaldybės gyventojams surengta loterija. Tačiau ji pastebėjo, kad pakankamai nemažai žmonių atsisako dalyvauti sakydami, kad didžiausią laimėjimą gaus jau netrukus, tai – vakcina ir gyvybė. „Gera žiūrėti tokiems žmonėms į akis. Tokios akimirkos labiausiai sušildo“, – kalba Rasa.

Paprašyta papasakoti apie save, moteris sako esanti 43 metų marijampolietė, turinti nuostabią šeimą, mėgstanti skaityti, auginti gėles, kepti tortus. Mylinti gamtą, žemę ir visus jos žmones.

Savanorės darbą vakcinavimo centre prisimena su džiaugsmu.

„Žinau, kad esu laukiama“

23 metų Aušrinė Abraitytė gyvena Marijampolėje, yra kilusi iš Gižų kaimo Vilkaviškio rajone. Šiais metais mergina baigė logistikos studijas, dirba pramogų sektoriuje. „Turiu nuostabią mamą, kuri palaiko mane, kad ir ką beprotiško sugalvočiau, mylintį patėvį ir mažą broliuką, kuris pripildė mūsų namus gera nuotaika ir nesibaigiančiu juoku. Esu apdovanota nuostabia šeima, kuri įkvepia mane nesustoti ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Gyvenimo moto neturiu, tačiau stengiuosi išnaudoti savo laiką kuo prasmingiau, pamatyti ir patirti gyvenime kuo daugiau, dėl nieko nesigailėti, kad sulaukusi garbingo amžiaus savo anūkams galėčiau papasakoti, kokį įdomų gyvenimą nugyvenau. Labai žaviuosi jaunais žmonėmis, kurie investuoja savo laiką bei pastangas į geresnį rytojų, kurie nebijo laisvai reikšti mintis, skleisti įdomias idėjas ir rizikuoti“, – kalba mergina.

Aušrinė Abraitytė.

Savanoriauti Aušrinę paskatino mama, pamačiusi internete skelbimą apie tai, kad ieškomi savanoriai vakcinavimo centre. Vos tik prasidėjus pandemijai, ji kartu su mama ėmėsi siūti antbačius ir kaukes Marijampolės miesto medikams, kaimynams ir artimiesiems, stengėsi padėti, kuo galėjo. „Visada mėgau bendrauti ir dirbti su žmonėmis, tad mamos paskatinta nusprendžiau, kad tai dar viena puiki galimybė realizuoti save ir įgyti neįkainojamos patirties, investuojant savo laiką savanorystei šiuo visiems sunkiu laikotarpiu“, – sako Aušrinė.

Darbas vakcinavimo centre – jos pirmoji savanorystė. „Labai džiaugiuosi, kad išėjau iš savo „komforto“ zonos ir pasiryžau tokiam žingsniui, nes tai neišmatuojama patirtis, kuri įgyjama visam gyvenimui“, – įsitikinusi mergina.
Paklausta, kuo ypatinga jai ši savanorystė, Aušrinė nedvejodama sako, kad aplinkinių dėmesiu, geranoriškumu. „Visada prisiminsiu, kaip mane, šiek tiek nedrąsią ir pasimetusią, su šypsenomis ir gera nuotaika pasitiko vakcinavimo centre dirbančios darbuotojos. Neįmanoma nusakyti žodžiais, kokia šilta atmosfera ten tvyro – visi draugiški, pasiruošę padėti vieni kitiems. Kiekvieną kartą eidama į vakcinavimo centrą žinau, kad esu laukiama ir mano skirtas laikas bei pastangos įvertintos“, – pasakojo savanorė.

Kalbėdama apie tai, kas buvo sunkiausia, ji sako, kad suderinti visas veiklas. Mergina šiemet baigė studijas, dirba ir kartu savanoriauja, bet stengiasi atrasti laiko ir bent porai valandų nuvykti į vakcinavimo centrą. „Neslėpsiu, būna dienų, kai grįžus namo nieko nesinori, tačiau tas jausmas, kai žinai, kad atlikai visuomenei naudingą darbą, ta šiluma užpildanti širdį, žmonių šypsenos, atperka visus sunkumus ir nuovargį“, – džiaugiasi Aušrinė.

Pasak merginos, daugiausia teigiamų emocijų jai suteikdavo senjorai, kurie priversdavo nusišypsoti net ir sunkiausią dieną. Atvykę jie pasakodavo, kaip gavę vakciną keliaus į svečias šalis aplankyti giminaičių ar tiesiog pailsėti, pasidžiaugdavo, kad pagaliau galės be baimės ir nerimo susitikti su seniai matyta kaimyne ar anūkais. „Po ilgos darbo dienos šie žmonės, pamatę mūsų pavargusius veidus, stengdavosi pakelti nuotaiką, jų pozityvios mintys įkvėpdavo mane nenuleisti rankų“, – kalbėjo Aušrinė.

Mergina sako, kad šios savanorystės metu supratusi, kad mes galime labai daug vieni kitiems padėti iškilus sunkumams. „Artimasis, kaimynas ar visiškai nepažįstamas žmogus – visiems kartais reikia pagalbos, patarimo ar palaikymo, todėl neatsukime vieni kitiems nugaros, gerumas gali daug daugiau, nei mes patys įsivaizduojame.“

Aušrinė ir toliau nežada atsisveikinti su savanoryste. Vasarą ji planuoja pailsėti, o nuo rudens vėl skirti dalį savo laiko savanoriavimui.

„Maloniau yra duoti, negu gauti“

Saimona Agliniškė pasakoja savanoriauti norėjusi jau seniai, bet vis pritrūkdavo laiko arba pasisiūlius pasakydavo, kad jau nebereikia. Tad darbas vakcinavimo centre – jos pirmoji savanorystė. Saimona džiaugiasi, kad turėjo galimybę tai patirti. „Ši savanorystė ypatinga, kad turėjau galimybę pamatyti, kaip vyksta visas vakcinavimo procesas, įsitikinti, kad žmonių negatyvios kalbos apie vakcinavimą su tiesa gerokai prasilenkia“, – sako moteris.
Pasak pašnekovės, savanorystė jai taip pat suteikė galimybę pažinti nuostabius vakcinavimo centre dirbančius medicinos darbuotojus. „Žavėjausi jų profesionalumu, paslaugumu, pozityvumu“, – pasakojo savanorė.

Saimona Agliniškė.

Paklausta, kas buvo sunkiausia savanoriaujant, Saimona tikina, kad nebuvo sunku. „Dirbant vakcinavimo centre įvykių, įvairiausių nutikimų būdavo kiekvieną dieną, nes tekdavo susidurti su daugybe žmonių. Kiekvienas žmogus vis kitoks. Ir su nuotaikų kaita, ir charakteriu. Įsiminė šypseną sukėlęs nutikimas. Prie mano darbo vietos priėjo vidutinio amžiaus moteris užsiregistruoti skiepui. Užpildžiusi reikiamus duomenis, atidaviau jai skiepo kortelę, paaiškindama, kada turės atvykti antram skiepui. Moteris iš savo rankinės išėmė karvytės statulėlę ir padovanojo man“, – pasakojo Saimona.

Pasak Saimonos, savanorystė ją praturtino ne tik šiltais santykiais su žmonėmis, nuoširdžiu bendravimu. Ji įgijo žinių, kaip vyksta registravimas skiepui, kaip veikia visa sveikatos sistema.
„Ši savanorystė dar labiau paskatino ir pastūmėjo mane gilintis į medicinos sritį. Planuoju įgyti specialybę, susijusią su medicina, ir tuo džiaugiuosi“, – kalbėjo moteris, neslėpdama, kad ir toliau žada savanoriauti. „Esu pasiruošusi pagelbėti, juk reikia stengtis dėl savo miesto, savo žmonių“, – sako savanorė.

Saimonai – 30 metų. Ji gimusi, augusi ir dabar gyvena Marijampolėje ir neketina keisti gyvenamosios vietos, nes Marijampolė – jai nuostabus miestas. Su vyru moteris augina septynerių metų sūnelį, greit turės ir mažylę. Šiuo metu Saimona – nėštumo ir gimdymo atostogose. „Mėgstu bendrauti su žmonėmis, padėti jiems, jei reikia pagalbos. Esu iš tų, kurie labiau mėgsta duoti, negu gauti. Mano gyvenimo moto – judėti pirmyn, niekada nesustoti, net jeigu ir nesiseka tuo metu ar prastai jaučiuosi“, – pasakoja Saimona.

„Viliuosi, kad blogiausias scenarijus jau nepasikartos“

Pasak 23 metų marijampolietės Agnės Mikelytės, daugeliui pandemija sukėlė tam tikrų sunkumų ir darbo, ir laisvalaikio srityse. Ji buvo iš norinčių kuo greičiau sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. „Atsiradus galimybei norėjau bent kiek prisidėti prie viso proceso paspartinimo, šiuo atveju vakcinacijos, todėl ir pasirinkau savanorystę“, – sakė pašnekovė. Agnė yra savanoriavusi ir anksčiau. Merginai įsiminė projektas „Atrask save“, kurio metu ji savanoriavo „Žiburėlio“ mokykloje-daugiafunkciame centre, dirbo su vaikais, turinčiais protinių ir fizinių negalių, padėjo jiems mokytis ir prisitaikyti akademinėje aplinkoje.

Agnė Mikelytė.

„Ši savanorystė ypatinga visų bendru tikslu – paskiepyti reikiamą procentą populiacijos, kad visuomenė įgytų imunitetą, kad visi galėtume pamažu grįžti prie įprasto be suvaržymų gyvenimo“, – kalbėjo Agnė.

Pasak merginos, savanoriaujant ją labiausiai žavėjo vakcinavimo centro kolektyvas, kurio kitais žodžiais, nei puikus ir nuostabus, ji negalėtų apibūdinti. „Kiekvieną dieną pradėdavome šypsenomis ir gera nuotaika“, – džiaugėsi savanorė.

Mergina pasakoja, kad su dideliais sunkumais savanoriaudama nesusidūrė, žinoma, kaip ir visur, darbas su žmonėmis nėra lengvas, pasitaikydavo pasipiktinusių, nenorinčių palaukti eilėje, kol gaus skiepą, lankytojų, bet tai mažos problemos, kurias išspręsdavo gera nuotaika ir šypsenomis.

Dirbant vakcinavimo centre teko susidurti su daugybe žmonių. „Visada prajuokindavo gyventojai, kurie atėję pasiskiepyti rimtai kalbėdavo apie visuomenėje dažnai girdimus stereotipus – „5G bokštus“, „sučipavimus“ ir kitas sąmokslo teorijas, tačiau galiausiai vis tiek pasiskiepydavo, padėkodavo ir išeidavo laimingi.

Pasak Agnės, kiekviena savanorystės patirtis yra savitai žavi, pamokanti. „Savanoriaujant vakcinacijos centre neretai pasitaikydavo adatų ar paties skiepo bijančių žmonių, todėl besiskiepijančius stengdavomės nuraminti pasitelkdami kūrybiškumą. Taip pagerinau problemų sprendimo įgūdžius, išmokau į įvairias situacijas pažvelgti kūrybiškai“, – apie savanorystės naudą kalbėjo Agnė.

Pasak pašnekovės, savanorystę jai teko nutraukti, nes sumažėjus COVID-19 ribojimams ji išvyko į užsienį ir ten dirba. „Jeigu bus poreikis ir galimybės ateityje – būtinai sugrįšiu“, – žadėjo Agnė. Prieš metus, pačiu nepalankiausiu šiai sričiai metu, Agnė įgijo turizmo bakalaurą. „Dėl uždarymų, veiklos apribojimų užsiėmiau „darbų turizmu“, pakeičiau daugiau darboviečių nei norėčiau, o savanorystę atradau būtent tuo metu, kai ieškojau kito darbo, todėl nusprendžiau nešvaistyti laiko ir nuveikti ką nors naudingo“, – pasakojo ji.

Šiuo metu Agnė dirba Kipro salos viešbutyje, mėgaujasi saule, jūra ir labai tikisi, kad blogiausia jau nebepasikartos. Mergina mėgsta visas naujas patirtis ir įspūdžius, todėl jos gyvenimo moto – atrask, patirk ir mėgaukis.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.