Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Be savanorių būtume prapuolę“

„Savanorystė yra ta jėga, kuri vienija žmones. Nuo mūsų rūpestingumo, šypsenos, galbūt paprasto pokalbio labai daug kas priklauso. Tikiu, kad savanoriai yra labai stiprūs, drąsūs ir darbštūs žmonės“, – kalbėdamas apie savanorystę „bernardinai.lt“ yra sakęs kunigas Algirdas Toliatas. Marijampolės savivaldybės mero patarėja, vakcinavimo centro koordinatorė Agnė Pavelčikienė atvira: būtume prapuolę be savanorių. „Nežinau, ką būtume vakcinavimo centre darę be savanorių. Naujų etatų įsteigti negalėjome, finansavimo nebuvo skirta. Savanoriai dirbo be atlygio. Jeigu ne jie, būtų turėję dirbti tik Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai, bet tada vakcinavimo tempai būtų buvę daug lėtesni, paskiepyta būtų gerokai mažiau žmonių. Prisimenu, kaip Kauno vakcinavimo centras džiaugėsi, kad per valandą paskiepija iki 60 pacientų, o mes savanorių dėka tuo metu jau skiepijome po 100 gyventojų per valandą“, – kalbėjo mero patarėja.

Šiandien „Suvalkietis“ kalbina aktyviausias Marijampolės vakcinavimo centro savanores: Rasą Bielkauskienę, Aušrinę Abraitytę, Saimoną Agliniškę, Agnę Mikelytę.

Loreta TUMELIENĖ

„Iš šios savanorystės gaunu daugiau nei duodu“

Rasa Bielkauskienė, paklausta, kas ją paskatino imtis savanorystės, sako visada buvusi ir esanti pilietiška asmenybė, visada ieškojusi, kuo gali padėti žmonėms, ką duoti savo šaliai. „Visi žinome, kad lietuviai ištikus rimtai bėdai, įvykus ypatingoms situacijoms gali susitelkti ir būti vieningi. Savanorystė yra laimingos šalies dalis. Norėjau būti tos laimės nelaimėje dalimi“, – savo apsisprendimą grindė savanorė.

Rasa Bielkauskienė.

Pasak Rasos, prasidėjus pandemijai, ji prisijungė prie iniciatyvos „Stiprūs kartu“. Tai buvo pilietinė iniciatyva pagelbėti tiems, kam susidoroti su karantino iššūkiais vieniems per sunku. „Tuo metu buvo svarbu palaikyti vieniems kitus, vienišus senelius kankino vidinis nerimas, jiems labiau reikėjo ne maisto produktų nupirkti, bet pasikalbėti, žinoti, kad jie nėra vieni, kad nelaimėje ne kiekvienas už save, bet visi kartu“, – pasakojo Rasa.
Jai ši savanorystė ypatinga tuo, jog visa žmonija susitelkusi kovoja prieš didžiausią pasaulio priešą – virusą. Rasa, išgirdusi, kad Marijampolės savivaldybės administracija ieško savanorių dirbti vakcinavimo centre, net negalvojusi ištiesė pagalbos ranką. Norėjosi įveikti tą COVID-19 ligą.

Moteris pasakoja, kad anksčiau jai neteko dirbti su tiek daug žmonių. O ypač po ilgų karantinų buvo keista tiek daug bendrauti. „Laisvų minučių vakcinavimo centre beveik nėra, veiksmas vyksta be sustojimo. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės būdavo ir įsitempę, bet tai normalu, vakcinavimo centras – ne saldainių parduotuvė. Mačiau, kaip šiltai, gražiai su atėjusiais bendrauja centre dirbančios puikios medicinos darbuotojos. Mokiausi to šilto bendravimo iš jų“, – pasakojo Rasa.

Moteris neslepia jaučianti, kad iš šios savanorystės gauna daugiau, nei duoda. Pasak jos, aktyvus dalyvavimas bendruomenės gyvenime labai praturtina emociškai. Kartu įgaunama reikiamos patirties. „Žadu ir toliau padėti, kol būsiu reikalinga“, – neabejoja Rasa.

Moteris pasakoja, kad dabar besiskiepijantiems Marijampolės savivaldybės gyventojams surengta loterija. Tačiau ji pastebėjo, kad pakankamai nemažai žmonių atsisako dalyvauti sakydami, kad didžiausią laimėjimą gaus jau netrukus, tai – vakcina ir gyvybė. „Gera žiūrėti tokiems žmonėms į akis. Tokios akimirkos labiausiai sušildo“, – kalba Rasa.

Paprašyta papasakoti apie save, moteris sako esanti 43 metų marijampolietė, turinti nuostabią šeimą, mėgstanti skaityti, auginti gėles, kepti tortus. Mylinti gamtą, žemę ir visus jos žmones.

Savanorės darbą vakcinavimo centre prisimena su džiaugsmu.

„Žinau, kad esu laukiama“

23 metų Aušrinė Abraitytė gyvena Marijampolėje, yra kilusi iš Gižų kaimo Vilkaviškio rajone. Šiais metais mergina baigė logistikos studijas, dirba pramogų sektoriuje. „Turiu nuostabią mamą, kuri palaiko mane, kad ir ką beprotiško sugalvočiau, mylintį patėvį ir mažą broliuką, kuris pripildė mūsų namus gera nuotaika ir nesibaigiančiu juoku. Esu apdovanota nuostabia šeima, kuri įkvepia mane nesustoti ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Gyvenimo moto neturiu, tačiau stengiuosi išnaudoti savo laiką kuo prasmingiau, pamatyti ir patirti gyvenime kuo daugiau, dėl nieko nesigailėti, kad sulaukusi garbingo amžiaus savo anūkams galėčiau papasakoti, kokį įdomų gyvenimą nugyvenau. Labai žaviuosi jaunais žmonėmis, kurie investuoja savo laiką bei pastangas į geresnį rytojų, kurie nebijo laisvai reikšti mintis, skleisti įdomias idėjas ir rizikuoti“, – kalba mergina.

Aušrinė Abraitytė.

Savanoriauti Aušrinę paskatino mama, pamačiusi internete skelbimą apie tai, kad ieškomi savanoriai vakcinavimo centre. Vos tik prasidėjus pandemijai, ji kartu su mama ėmėsi siūti antbačius ir kaukes Marijampolės miesto medikams, kaimynams ir artimiesiems, stengėsi padėti, kuo galėjo. „Visada mėgau bendrauti ir dirbti su žmonėmis, tad mamos paskatinta nusprendžiau, kad tai dar viena puiki galimybė realizuoti save ir įgyti neįkainojamos patirties, investuojant savo laiką savanorystei šiuo visiems sunkiu laikotarpiu“, – sako Aušrinė.

Darbas vakcinavimo centre – jos pirmoji savanorystė. „Labai džiaugiuosi, kad išėjau iš savo „komforto“ zonos ir pasiryžau tokiam žingsniui, nes tai neišmatuojama patirtis, kuri įgyjama visam gyvenimui“, – įsitikinusi mergina.
Paklausta, kuo ypatinga jai ši savanorystė, Aušrinė nedvejodama sako, kad aplinkinių dėmesiu, geranoriškumu. „Visada prisiminsiu, kaip mane, šiek tiek nedrąsią ir pasimetusią, su šypsenomis ir gera nuotaika pasitiko vakcinavimo centre dirbančios darbuotojos. Neįmanoma nusakyti žodžiais, kokia šilta atmosfera ten tvyro – visi draugiški, pasiruošę padėti vieni kitiems. Kiekvieną kartą eidama į vakcinavimo centrą žinau, kad esu laukiama ir mano skirtas laikas bei pastangos įvertintos“, – pasakojo savanorė.

Kalbėdama apie tai, kas buvo sunkiausia, ji sako, kad suderinti visas veiklas. Mergina šiemet baigė studijas, dirba ir kartu savanoriauja, bet stengiasi atrasti laiko ir bent porai valandų nuvykti į vakcinavimo centrą. „Neslėpsiu, būna dienų, kai grįžus namo nieko nesinori, tačiau tas jausmas, kai žinai, kad atlikai visuomenei naudingą darbą, ta šiluma užpildanti širdį, žmonių šypsenos, atperka visus sunkumus ir nuovargį“, – džiaugiasi Aušrinė.

Pasak merginos, daugiausia teigiamų emocijų jai suteikdavo senjorai, kurie priversdavo nusišypsoti net ir sunkiausią dieną. Atvykę jie pasakodavo, kaip gavę vakciną keliaus į svečias šalis aplankyti giminaičių ar tiesiog pailsėti, pasidžiaugdavo, kad pagaliau galės be baimės ir nerimo susitikti su seniai matyta kaimyne ar anūkais. „Po ilgos darbo dienos šie žmonės, pamatę mūsų pavargusius veidus, stengdavosi pakelti nuotaiką, jų pozityvios mintys įkvėpdavo mane nenuleisti rankų“, – kalbėjo Aušrinė.

Mergina sako, kad šios savanorystės metu supratusi, kad mes galime labai daug vieni kitiems padėti iškilus sunkumams. „Artimasis, kaimynas ar visiškai nepažįstamas žmogus – visiems kartais reikia pagalbos, patarimo ar palaikymo, todėl neatsukime vieni kitiems nugaros, gerumas gali daug daugiau, nei mes patys įsivaizduojame.“

Aušrinė ir toliau nežada atsisveikinti su savanoryste. Vasarą ji planuoja pailsėti, o nuo rudens vėl skirti dalį savo laiko savanoriavimui.

„Maloniau yra duoti, negu gauti“

Saimona Agliniškė pasakoja savanoriauti norėjusi jau seniai, bet vis pritrūkdavo laiko arba pasisiūlius pasakydavo, kad jau nebereikia. Tad darbas vakcinavimo centre – jos pirmoji savanorystė. Saimona džiaugiasi, kad turėjo galimybę tai patirti. „Ši savanorystė ypatinga, kad turėjau galimybę pamatyti, kaip vyksta visas vakcinavimo procesas, įsitikinti, kad žmonių negatyvios kalbos apie vakcinavimą su tiesa gerokai prasilenkia“, – sako moteris.
Pasak pašnekovės, savanorystė jai taip pat suteikė galimybę pažinti nuostabius vakcinavimo centre dirbančius medicinos darbuotojus. „Žavėjausi jų profesionalumu, paslaugumu, pozityvumu“, – pasakojo savanorė.

Saimona Agliniškė.

Paklausta, kas buvo sunkiausia savanoriaujant, Saimona tikina, kad nebuvo sunku. „Dirbant vakcinavimo centre įvykių, įvairiausių nutikimų būdavo kiekvieną dieną, nes tekdavo susidurti su daugybe žmonių. Kiekvienas žmogus vis kitoks. Ir su nuotaikų kaita, ir charakteriu. Įsiminė šypseną sukėlęs nutikimas. Prie mano darbo vietos priėjo vidutinio amžiaus moteris užsiregistruoti skiepui. Užpildžiusi reikiamus duomenis, atidaviau jai skiepo kortelę, paaiškindama, kada turės atvykti antram skiepui. Moteris iš savo rankinės išėmė karvytės statulėlę ir padovanojo man“, – pasakojo Saimona.

Pasak Saimonos, savanorystė ją praturtino ne tik šiltais santykiais su žmonėmis, nuoširdžiu bendravimu. Ji įgijo žinių, kaip vyksta registravimas skiepui, kaip veikia visa sveikatos sistema.
„Ši savanorystė dar labiau paskatino ir pastūmėjo mane gilintis į medicinos sritį. Planuoju įgyti specialybę, susijusią su medicina, ir tuo džiaugiuosi“, – kalbėjo moteris, neslėpdama, kad ir toliau žada savanoriauti. „Esu pasiruošusi pagelbėti, juk reikia stengtis dėl savo miesto, savo žmonių“, – sako savanorė.

Saimonai – 30 metų. Ji gimusi, augusi ir dabar gyvena Marijampolėje ir neketina keisti gyvenamosios vietos, nes Marijampolė – jai nuostabus miestas. Su vyru moteris augina septynerių metų sūnelį, greit turės ir mažylę. Šiuo metu Saimona – nėštumo ir gimdymo atostogose. „Mėgstu bendrauti su žmonėmis, padėti jiems, jei reikia pagalbos. Esu iš tų, kurie labiau mėgsta duoti, negu gauti. Mano gyvenimo moto – judėti pirmyn, niekada nesustoti, net jeigu ir nesiseka tuo metu ar prastai jaučiuosi“, – pasakoja Saimona.

„Viliuosi, kad blogiausias scenarijus jau nepasikartos“

Pasak 23 metų marijampolietės Agnės Mikelytės, daugeliui pandemija sukėlė tam tikrų sunkumų ir darbo, ir laisvalaikio srityse. Ji buvo iš norinčių kuo greičiau sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. „Atsiradus galimybei norėjau bent kiek prisidėti prie viso proceso paspartinimo, šiuo atveju vakcinacijos, todėl ir pasirinkau savanorystę“, – sakė pašnekovė. Agnė yra savanoriavusi ir anksčiau. Merginai įsiminė projektas „Atrask save“, kurio metu ji savanoriavo „Žiburėlio“ mokykloje-daugiafunkciame centre, dirbo su vaikais, turinčiais protinių ir fizinių negalių, padėjo jiems mokytis ir prisitaikyti akademinėje aplinkoje.

Agnė Mikelytė.

„Ši savanorystė ypatinga visų bendru tikslu – paskiepyti reikiamą procentą populiacijos, kad visuomenė įgytų imunitetą, kad visi galėtume pamažu grįžti prie įprasto be suvaržymų gyvenimo“, – kalbėjo Agnė.

Pasak merginos, savanoriaujant ją labiausiai žavėjo vakcinavimo centro kolektyvas, kurio kitais žodžiais, nei puikus ir nuostabus, ji negalėtų apibūdinti. „Kiekvieną dieną pradėdavome šypsenomis ir gera nuotaika“, – džiaugėsi savanorė.

Mergina pasakoja, kad su dideliais sunkumais savanoriaudama nesusidūrė, žinoma, kaip ir visur, darbas su žmonėmis nėra lengvas, pasitaikydavo pasipiktinusių, nenorinčių palaukti eilėje, kol gaus skiepą, lankytojų, bet tai mažos problemos, kurias išspręsdavo gera nuotaika ir šypsenomis.

Dirbant vakcinavimo centre teko susidurti su daugybe žmonių. „Visada prajuokindavo gyventojai, kurie atėję pasiskiepyti rimtai kalbėdavo apie visuomenėje dažnai girdimus stereotipus – „5G bokštus“, „sučipavimus“ ir kitas sąmokslo teorijas, tačiau galiausiai vis tiek pasiskiepydavo, padėkodavo ir išeidavo laimingi.

Pasak Agnės, kiekviena savanorystės patirtis yra savitai žavi, pamokanti. „Savanoriaujant vakcinacijos centre neretai pasitaikydavo adatų ar paties skiepo bijančių žmonių, todėl besiskiepijančius stengdavomės nuraminti pasitelkdami kūrybiškumą. Taip pagerinau problemų sprendimo įgūdžius, išmokau į įvairias situacijas pažvelgti kūrybiškai“, – apie savanorystės naudą kalbėjo Agnė.

Pasak pašnekovės, savanorystę jai teko nutraukti, nes sumažėjus COVID-19 ribojimams ji išvyko į užsienį ir ten dirba. „Jeigu bus poreikis ir galimybės ateityje – būtinai sugrįšiu“, – žadėjo Agnė. Prieš metus, pačiu nepalankiausiu šiai sričiai metu, Agnė įgijo turizmo bakalaurą. „Dėl uždarymų, veiklos apribojimų užsiėmiau „darbų turizmu“, pakeičiau daugiau darboviečių nei norėčiau, o savanorystę atradau būtent tuo metu, kai ieškojau kito darbo, todėl nusprendžiau nešvaistyti laiko ir nuveikti ką nors naudingo“, – pasakojo ji.

Šiuo metu Agnė dirba Kipro salos viešbutyje, mėgaujasi saule, jūra ir labai tikisi, kad blogiausia jau nebepasikartos. Mergina mėgsta visas naujas patirtis ir įspūdžius, todėl jos gyvenimo moto – atrask, patirk ir mėgaukis.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...