Vertinant bitėms kenksmingų veiklų sąrašą, daugiausia kritikos tenka žemės ūkiui. Mat ūkininkų naudojami pesticidai, dėl žemės ūkio veiklos mažėjantys natūralių pievų plotai labiausiai lemia bičių populiacijos nykimą pasaulyje.

Padovinio žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) žemės ūkio sektoriui nepalankios statistikos neneigia ir sutinka, kad žemės ūkis neigiamai veikia bites, tačiau sako, kad sektorius kartu ir palaiko sparnuotųjų gyvybingumą. Padovinio ŽŪB tai įrodo savo pavyzdžiu – bendrovė daugybę metų puoselėja bityną, kuris ekonomiškai nėra pelningas, tačiau teikia socialinę ir moralinę naudą.

Birutė Montvilienė

Svarbios geriems derliaus rezultatams

Trisdešimt metų Padovinio ŽŪB vadovaujantis Gintautas Gumauskas pasakojo, kad kiekviename sovietinės valdžios sukurtame kolūkyje veikė bitynai. Kolūkis, kurio pagrindais prieš trisdešimt­metį susikūrė Padovinio ŽŪB, taip pat turėjo ne vieną dešimtį avilių ir net šiek tiek daugiau nei šimtą bičių šeimų. Pasak G. Gumausko, dauguma bendrovėmis tapusių kolūkių bitynų nusprendė atsisakyti kaip neva nepelningos veiklos, tuo metu Padovinio ŽŪB priėmė kitokį sprendimą.

Girmantas Gumauskas šiuo metu yra atsakingas už 35 Padovinio ŽŪB bičių avilius. Darbo to jis nevadina – vien malonumu.

– Norinčiųjų privatizuoti bendrovės bityną buvo ne vienas, tačiau tuomečiai bendrovės nariai prieštaravo tokiam žingsniui. Motyvas buvo labai aiškus ir paprastas – turėti nuosavo medaus. Kita vertus, visiems buvo aišku, kad bitės yra naudingos žemės ūkio veiklai. Pavyzdžiui, rapsų žydėjimo trukmė tiesiogiai susijusi su lauką lankančių bičių skaičiumi. Kuo daugiau bičių darbuojasi lauke, tuo greičiau rapsai apdulkinami ir subrandina sėklas. Priešingu atveju augalai sėklas nokina vangiai, vietoje to leidžia vis naujus žiedus, – paaiškino Padovinio ŽŪB vadovas G. Gumauskas.
Beje, pasak bendrovės pirmininko, bitės be galo reikalingos ir žolinių augalų laukuose. Pasirodo, skraidančios darbininkės dobilų, liucernų, kitų ankštinių žolių sėklų derlių padidina 50–60 proc. Anot G. Gumausko, žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, sektoriui tai aktualu siekiant užauginti kokybišką žolinių augalų derlių, kuris lemia ir gero pašaro rodiklius.

Meilę įplieskė dėdės bitės

Šiuo metu Padovinio ŽŪB bites prižiūri Gintauto Gumausko sūnus Girmantas Gumauskas. Bendrovėje jis geriau žinomas kaip veterinarijos gydytojas, tačiau šiemet vyrui teko priimti ir bitininko pareigas. Tiesa, to pareiga jis nevadina, greičiau laisvalaikio malonumu.

Už gyvybę aviliuose nėra atsakingas vien tik žemės ūkis. Atsakomybė už bičių sveikatą tenka ir jas prižiūrintiems bitininkams.

Girmantas pasakojo, kad jo draugystė su bitėmis užsimezgė dar vaikystėje, svečiuojantis pas dėdę kaime.

– Jis turėjo keletą senovinių avilių – visada į juos žvelgdavau su dideliu smalsumu. Dar įdomesni jie tapdavo, kai dėdė juos atidarydavo, parodydavo bites ir duodavo paragauti medaus pilnų korių. Kartais jis paprašydavo mano pagalbos, kai imdavo medų. Tuomet taip susižavėjau bitėmis, kad užsimaniau turėti nuosavą avilį. Tėtis, norėdamas įsitikinti, kad tai nėra tik dar viena vaikiška užgaida, prieš parūpindamas jį pasiūlė patalkinti Padovinio bendrovės bitininkui. Per porą vasarų užsidegimas ir noras turėti nuosavų bičių nedingo – tuomet gavau leidimą namo parsivežti porą bičių šeimų, – prisiminė Girmantas Gumauskas.

Trumpam nutrūkusi, bitininko karjera tęsiasi

Laikui bėgant Girmanto bičių ūkis plėtėsi net iki trylikos bičių šeimų. Deja, pradėjęs studijuoti veterinarijos mokslus ir išvykęs gyventi į kitą miestą, laiko skraidančioms darbštuolėms jis negalėjo skirti tiek, kiek anksčiau. Girmanto tėtis Gintautas sakė kažkiek bandė vaduoti sūnų, tačiau jam trūko laiko, o ir pašaukimo tokio, kokį turėjo sūnus, nebuvo. Tuomet Girmantas sutiko su tėčio siūlymu padovanoti bites Padovinio bendrovei.

Pievų, miško, grikių ar rapsų – visai nesvarbu. Visoks medus yra vienodai geras, jei nėra papildomai apdorotas ir neturi kitų priemaišų.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Tuo bitininko Girmanto karjera nesibaigė, tik kuriam laikui buvo pristabdyta. Atnaujinta ji buvo pernai, kuomet Padovinio bendrovės bites prižiūrėjusi bitininkė išėjo į nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogas.

– Nebuvo didelių diskusijų, kas galėtų perimti šias pareigas. Man tai – didelis malonumas, todėl nedvejodamas sutikau prižiūrėti bityną. Jis, palyginti, nedidelis, todėl nereikėjo atsisakyti veterinarijos gydytojo pareigų. Bitynui tereikia skirti šiek tiek meilės ir laiko – visa kita atlieka bitės, – paaiškina G. Gumauskas.

Vis dėlto, vasaros ir rudens pradžioje, kuomet vyksta medaus iš avilių rinkimas, Girmantui net po keletą valandų per parą tenka praleisti Padovinio ŽŪB bityne. Šiųmetis pavasarinis medus jau išimtas – iš vieno avilio apie 15 kilogramų. Girmantas sako, jog tai – geras rezultatas, tačiau medus šiemet – vėlyvas.

– Kaltas šaltas pavasaris. Palyginti su pernai, šiemet šviežią medų pradėjome skanauti maždaug dviem savaitėmis vėliau, antrąją birželio savaitę. Bendrovės bitės gyvena greta Dovinės upelio, todėl jų surinktą medų vadiname paupio medumi. Aišku, jame galima aptikti ir kiaulpienių, rapsų nektaro, tačiau medaus kokybei tai nekenkia. Visų augalų medus yra vienodai geras, sveikas ir kokybiškas, nes tai – natūralus produktas, – atkreipia dėmesį bitininkystės žinovas.

Bičių pragaištimi netiki

Paklaustas, ar jis nemano, kad bitės ir bitininkystė vieną dieną Lietuvoje išnyks, G. Gumauskas su tokiomis prognozėmis nesutiko. Nors pramoninių bitynų Lietuvoje nedaug, mėgėjų bitininkų – daugybė. Anot jo, į šią veiklą vis dažniau įsijungia jauni, pavieniai žmonės. Pasak Girmanto, tapo madinga sodyboje kaime ar šalia namo užmiestyje pasistatyti vieną ar du avilius – jų visiškai pakanka, kad bitės medumi aprūpintų šeimą ar giminę.

Padovinio ŽŪB sutinka, kad žemės ūkis prisideda prie natūralių pievų nykimo, kuriose bitės yra pratusios rinkti nektarą. Prisiimdama atsakomybę bendrovė net kelis kartus per metus sėja medinguosius augalus, mėlynai žydinčią bitinę faceliją, kad pritrūkusios natūralių ganyklų, bitės turėtų kur darbuotis.

Nesutiko Girmantas Gumauskas ir su nuomone, kad žemės ūkis sunaikins bites. Anot jo, didesnį pavojų bitėms kelia tarp jų plintančios ligos, kurias lemia bičių nepriežiūra.

– Bites reikia atidžiai stebėti, jomis rūpintis. Svarbu avilius tinkamai paruošti žiemai, kad neįsiveistų puvinys, kitokios ligos. Pastebėjus menkiausius pakitimus bites reikia gydyti. Taip pat reikia atnaujinti bičių motinėles. Atsakomybės dėl bičių sveikatos negalima tiesiog numesti žemės ūkiui. Taip, ūkininkai privalo ant žydinčių augalų apsaugos produktus laukuose skleisti tinkamai, tai yra, naktį, kuomet bitės ilsisi. Dauguma žemdirbių šios taisyklės atsakingai laikosi, o jei ne, apie tai išduoda pačios bitės. Pasidarbavusios dieną chemija apdorotuose žydinčiuose laukuose jos, deja, miršta. Padovinio ŽŪB bičių tokia lemtis dar niekada neištiko, nes bendrovė, kurios laukuose bitės ir darbuojasi, sąžiningai ir atsakingai laikosi purškimo taisyklių. Bitės yra tarsi žemės ūkio veiklos lakmuso popierėlis, – mintimis dalijosi G. Gumauskas.