Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ekonominė bityno nauda nėra svarbiausia

Vertinant bitėms kenksmingų veiklų sąrašą, daugiausia kritikos tenka žemės ūkiui. Mat ūkininkų naudojami pesticidai, dėl žemės ūkio veiklos mažėjantys natūralių pievų plotai labiausiai lemia bičių populiacijos nykimą pasaulyje.

Padovinio žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) žemės ūkio sektoriui nepalankios statistikos neneigia ir sutinka, kad žemės ūkis neigiamai veikia bites, tačiau sako, kad sektorius kartu ir palaiko sparnuotųjų gyvybingumą. Padovinio ŽŪB tai įrodo savo pavyzdžiu – bendrovė daugybę metų puoselėja bityną, kuris ekonomiškai nėra pelningas, tačiau teikia socialinę ir moralinę naudą.

Birutė Montvilienė

Svarbios geriems derliaus rezultatams

Trisdešimt metų Padovinio ŽŪB vadovaujantis Gintautas Gumauskas pasakojo, kad kiekviename sovietinės valdžios sukurtame kolūkyje veikė bitynai. Kolūkis, kurio pagrindais prieš trisdešimt­metį susikūrė Padovinio ŽŪB, taip pat turėjo ne vieną dešimtį avilių ir net šiek tiek daugiau nei šimtą bičių šeimų. Pasak G. Gumausko, dauguma bendrovėmis tapusių kolūkių bitynų nusprendė atsisakyti kaip neva nepelningos veiklos, tuo metu Padovinio ŽŪB priėmė kitokį sprendimą.

Girmantas Gumauskas šiuo metu yra atsakingas už 35 Padovinio ŽŪB bičių avilius. Darbo to jis nevadina – vien malonumu.

Girmantas Gumauskas šiuo metu yra atsakingas už 35 Padovinio ŽŪB bičių avilius. Darbo to jis nevadina – vien malonumu.

– Norinčiųjų privatizuoti bendrovės bityną buvo ne vienas, tačiau tuomečiai bendrovės nariai prieštaravo tokiam žingsniui. Motyvas buvo labai aiškus ir paprastas – turėti nuosavo medaus. Kita vertus, visiems buvo aišku, kad bitės yra naudingos žemės ūkio veiklai. Pavyzdžiui, rapsų žydėjimo trukmė tiesiogiai susijusi su lauką lankančių bičių skaičiumi. Kuo daugiau bičių darbuojasi lauke, tuo greičiau rapsai apdulkinami ir subrandina sėklas. Priešingu atveju augalai sėklas nokina vangiai, vietoje to leidžia vis naujus žiedus, – paaiškino Padovinio ŽŪB vadovas G. Gumauskas.
Beje, pasak bendrovės pirmininko, bitės be galo reikalingos ir žolinių augalų laukuose. Pasirodo, skraidančios darbininkės dobilų, liucernų, kitų ankštinių žolių sėklų derlių padidina 50–60 proc. Anot G. Gumausko, žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, sektoriui tai aktualu siekiant užauginti kokybišką žolinių augalų derlių, kuris lemia ir gero pašaro rodiklius.

Meilę įplieskė dėdės bitės

Šiuo metu Padovinio ŽŪB bites prižiūri Gintauto Gumausko sūnus Girmantas Gumauskas. Bendrovėje jis geriau žinomas kaip veterinarijos gydytojas, tačiau šiemet vyrui teko priimti ir bitininko pareigas. Tiesa, to pareiga jis nevadina, greičiau laisvalaikio malonumu.

Už gyvybę aviliuose nėra atsakingas vien tik žemės ūkis. Atsakomybė už bičių sveikatą tenka ir jas prižiūrintiems bitininkams.

Už gyvybę aviliuose nėra atsakingas vien tik žemės ūkis. Atsakomybė už bičių sveikatą tenka ir jas prižiūrintiems bitininkams.

Girmantas pasakojo, kad jo draugystė su bitėmis užsimezgė dar vaikystėje, svečiuojantis pas dėdę kaime.

– Jis turėjo keletą senovinių avilių – visada į juos žvelgdavau su dideliu smalsumu. Dar įdomesni jie tapdavo, kai dėdė juos atidarydavo, parodydavo bites ir duodavo paragauti medaus pilnų korių. Kartais jis paprašydavo mano pagalbos, kai imdavo medų. Tuomet taip susižavėjau bitėmis, kad užsimaniau turėti nuosavą avilį. Tėtis, norėdamas įsitikinti, kad tai nėra tik dar viena vaikiška užgaida, prieš parūpindamas jį pasiūlė patalkinti Padovinio bendrovės bitininkui. Per porą vasarų užsidegimas ir noras turėti nuosavų bičių nedingo – tuomet gavau leidimą namo parsivežti porą bičių šeimų, – prisiminė Girmantas Gumauskas.

Trumpam nutrūkusi, bitininko karjera tęsiasi

Laikui bėgant Girmanto bičių ūkis plėtėsi net iki trylikos bičių šeimų. Deja, pradėjęs studijuoti veterinarijos mokslus ir išvykęs gyventi į kitą miestą, laiko skraidančioms darbštuolėms jis negalėjo skirti tiek, kiek anksčiau. Girmanto tėtis Gintautas sakė kažkiek bandė vaduoti sūnų, tačiau jam trūko laiko, o ir pašaukimo tokio, kokį turėjo sūnus, nebuvo. Tuomet Girmantas sutiko su tėčio siūlymu padovanoti bites Padovinio bendrovei.

Pievų, miško, grikių ar rapsų – visai nesvarbu. Visoks medus yra vienodai geras, jei nėra papildomai apdorotas ir neturi kitų priemaišų.

Pievų, miško, grikių ar rapsų – visai nesvarbu. Visoks medus yra vienodai geras, jei nėra papildomai apdorotas ir neturi kitų priemaišų.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Tuo bitininko Girmanto karjera nesibaigė, tik kuriam laikui buvo pristabdyta. Atnaujinta ji buvo pernai, kuomet Padovinio bendrovės bites prižiūrėjusi bitininkė išėjo į nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogas.

– Nebuvo didelių diskusijų, kas galėtų perimti šias pareigas. Man tai – didelis malonumas, todėl nedvejodamas sutikau prižiūrėti bityną. Jis, palyginti, nedidelis, todėl nereikėjo atsisakyti veterinarijos gydytojo pareigų. Bitynui tereikia skirti šiek tiek meilės ir laiko – visa kita atlieka bitės, – paaiškina G. Gumauskas.

Vis dėlto, vasaros ir rudens pradžioje, kuomet vyksta medaus iš avilių rinkimas, Girmantui net po keletą valandų per parą tenka praleisti Padovinio ŽŪB bityne. Šiųmetis pavasarinis medus jau išimtas – iš vieno avilio apie 15 kilogramų. Girmantas sako, jog tai – geras rezultatas, tačiau medus šiemet – vėlyvas.

– Kaltas šaltas pavasaris. Palyginti su pernai, šiemet šviežią medų pradėjome skanauti maždaug dviem savaitėmis vėliau, antrąją birželio savaitę. Bendrovės bitės gyvena greta Dovinės upelio, todėl jų surinktą medų vadiname paupio medumi. Aišku, jame galima aptikti ir kiaulpienių, rapsų nektaro, tačiau medaus kokybei tai nekenkia. Visų augalų medus yra vienodai geras, sveikas ir kokybiškas, nes tai – natūralus produktas, – atkreipia dėmesį bitininkystės žinovas.

Bičių pragaištimi netiki

Paklaustas, ar jis nemano, kad bitės ir bitininkystė vieną dieną Lietuvoje išnyks, G. Gumauskas su tokiomis prognozėmis nesutiko. Nors pramoninių bitynų Lietuvoje nedaug, mėgėjų bitininkų – daugybė. Anot jo, į šią veiklą vis dažniau įsijungia jauni, pavieniai žmonės. Pasak Girmanto, tapo madinga sodyboje kaime ar šalia namo užmiestyje pasistatyti vieną ar du avilius – jų visiškai pakanka, kad bitės medumi aprūpintų šeimą ar giminę.

Padovinio ŽŪB sutinka, kad žemės ūkis prisideda prie natūralių pievų nykimo, kuriose bitės yra pratusios rinkti nektarą. Prisiimdama atsakomybę bendrovė net kelis kartus per metus sėja medinguosius augalus, mėlynai žydinčią bitinę faceliją, kad pritrūkusios natūralių ganyklų, bitės turėtų kur darbuotis.

Padovinio ŽŪB sutinka, kad žemės ūkis prisideda prie natūralių pievų nykimo, kuriose bitės yra pratusios rinkti nektarą. Prisiimdama atsakomybę bendrovė net kelis kartus per metus sėja medinguosius augalus, mėlynai žydinčią bitinę faceliją, kad pritrūkusios natūralių ganyklų, bitės turėtų kur darbuotis.

Nesutiko Girmantas Gumauskas ir su nuomone, kad žemės ūkis sunaikins bites. Anot jo, didesnį pavojų bitėms kelia tarp jų plintančios ligos, kurias lemia bičių nepriežiūra.

– Bites reikia atidžiai stebėti, jomis rūpintis. Svarbu avilius tinkamai paruošti žiemai, kad neįsiveistų puvinys, kitokios ligos. Pastebėjus menkiausius pakitimus bites reikia gydyti. Taip pat reikia atnaujinti bičių motinėles. Atsakomybės dėl bičių sveikatos negalima tiesiog numesti žemės ūkiui. Taip, ūkininkai privalo ant žydinčių augalų apsaugos produktus laukuose skleisti tinkamai, tai yra, naktį, kuomet bitės ilsisi. Dauguma žemdirbių šios taisyklės atsakingai laikosi, o jei ne, apie tai išduoda pačios bitės. Pasidarbavusios dieną chemija apdorotuose žydinčiuose laukuose jos, deja, miršta. Padovinio ŽŪB bičių tokia lemtis dar niekada neištiko, nes bendrovė, kurios laukuose bitės ir darbuojasi, sąžiningai ir atsakingai laikosi purškimo taisyklių. Bitės yra tarsi žemės ūkio veiklos lakmuso popierėlis, – mintimis dalijosi G. Gumauskas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-09Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.