Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Ekonominė bityno nauda nėra svarbiausia

Vertinant bitėms kenksmingų veiklų sąrašą, daugiausia kritikos tenka žemės ūkiui. Mat ūkininkų naudojami pesticidai, dėl žemės ūkio veiklos mažėjantys natūralių pievų plotai labiausiai lemia bičių populiacijos nykimą pasaulyje.

Padovinio žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) žemės ūkio sektoriui nepalankios statistikos neneigia ir sutinka, kad žemės ūkis neigiamai veikia bites, tačiau sako, kad sektorius kartu ir palaiko sparnuotųjų gyvybingumą. Padovinio ŽŪB tai įrodo savo pavyzdžiu – bendrovė daugybę metų puoselėja bityną, kuris ekonomiškai nėra pelningas, tačiau teikia socialinę ir moralinę naudą.

Birutė Montvilienė

Svarbios geriems derliaus rezultatams

Trisdešimt metų Padovinio ŽŪB vadovaujantis Gintautas Gumauskas pasakojo, kad kiekviename sovietinės valdžios sukurtame kolūkyje veikė bitynai. Kolūkis, kurio pagrindais prieš trisdešimt­metį susikūrė Padovinio ŽŪB, taip pat turėjo ne vieną dešimtį avilių ir net šiek tiek daugiau nei šimtą bičių šeimų. Pasak G. Gumausko, dauguma bendrovėmis tapusių kolūkių bitynų nusprendė atsisakyti kaip neva nepelningos veiklos, tuo metu Padovinio ŽŪB priėmė kitokį sprendimą.

Girmantas Gumauskas šiuo metu yra atsakingas už 35 Padovinio ŽŪB bičių avilius. Darbo to jis nevadina – vien malonumu.

Girmantas Gumauskas šiuo metu yra atsakingas už 35 Padovinio ŽŪB bičių avilius. Darbo to jis nevadina – vien malonumu.

– Norinčiųjų privatizuoti bendrovės bityną buvo ne vienas, tačiau tuomečiai bendrovės nariai prieštaravo tokiam žingsniui. Motyvas buvo labai aiškus ir paprastas – turėti nuosavo medaus. Kita vertus, visiems buvo aišku, kad bitės yra naudingos žemės ūkio veiklai. Pavyzdžiui, rapsų žydėjimo trukmė tiesiogiai susijusi su lauką lankančių bičių skaičiumi. Kuo daugiau bičių darbuojasi lauke, tuo greičiau rapsai apdulkinami ir subrandina sėklas. Priešingu atveju augalai sėklas nokina vangiai, vietoje to leidžia vis naujus žiedus, – paaiškino Padovinio ŽŪB vadovas G. Gumauskas.
Beje, pasak bendrovės pirmininko, bitės be galo reikalingos ir žolinių augalų laukuose. Pasirodo, skraidančios darbininkės dobilų, liucernų, kitų ankštinių žolių sėklų derlių padidina 50–60 proc. Anot G. Gumausko, žemės ūkio, ypač gyvulininkystės, sektoriui tai aktualu siekiant užauginti kokybišką žolinių augalų derlių, kuris lemia ir gero pašaro rodiklius.

Meilę įplieskė dėdės bitės

Šiuo metu Padovinio ŽŪB bites prižiūri Gintauto Gumausko sūnus Girmantas Gumauskas. Bendrovėje jis geriau žinomas kaip veterinarijos gydytojas, tačiau šiemet vyrui teko priimti ir bitininko pareigas. Tiesa, to pareiga jis nevadina, greičiau laisvalaikio malonumu.

Už gyvybę aviliuose nėra atsakingas vien tik žemės ūkis. Atsakomybė už bičių sveikatą tenka ir jas prižiūrintiems bitininkams.

Už gyvybę aviliuose nėra atsakingas vien tik žemės ūkis. Atsakomybė už bičių sveikatą tenka ir jas prižiūrintiems bitininkams.

Girmantas pasakojo, kad jo draugystė su bitėmis užsimezgė dar vaikystėje, svečiuojantis pas dėdę kaime.

– Jis turėjo keletą senovinių avilių – visada į juos žvelgdavau su dideliu smalsumu. Dar įdomesni jie tapdavo, kai dėdė juos atidarydavo, parodydavo bites ir duodavo paragauti medaus pilnų korių. Kartais jis paprašydavo mano pagalbos, kai imdavo medų. Tuomet taip susižavėjau bitėmis, kad užsimaniau turėti nuosavą avilį. Tėtis, norėdamas įsitikinti, kad tai nėra tik dar viena vaikiška užgaida, prieš parūpindamas jį pasiūlė patalkinti Padovinio bendrovės bitininkui. Per porą vasarų užsidegimas ir noras turėti nuosavų bičių nedingo – tuomet gavau leidimą namo parsivežti porą bičių šeimų, – prisiminė Girmantas Gumauskas.

Trumpam nutrūkusi, bitininko karjera tęsiasi

Laikui bėgant Girmanto bičių ūkis plėtėsi net iki trylikos bičių šeimų. Deja, pradėjęs studijuoti veterinarijos mokslus ir išvykęs gyventi į kitą miestą, laiko skraidančioms darbštuolėms jis negalėjo skirti tiek, kiek anksčiau. Girmanto tėtis Gintautas sakė kažkiek bandė vaduoti sūnų, tačiau jam trūko laiko, o ir pašaukimo tokio, kokį turėjo sūnus, nebuvo. Tuomet Girmantas sutiko su tėčio siūlymu padovanoti bites Padovinio bendrovei.

Pievų, miško, grikių ar rapsų – visai nesvarbu. Visoks medus yra vienodai geras, jei nėra papildomai apdorotas ir neturi kitų priemaišų.

Pievų, miško, grikių ar rapsų – visai nesvarbu. Visoks medus yra vienodai geras, jei nėra papildomai apdorotas ir neturi kitų priemaišų.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Tuo bitininko Girmanto karjera nesibaigė, tik kuriam laikui buvo pristabdyta. Atnaujinta ji buvo pernai, kuomet Padovinio bendrovės bites prižiūrėjusi bitininkė išėjo į nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogas.

– Nebuvo didelių diskusijų, kas galėtų perimti šias pareigas. Man tai – didelis malonumas, todėl nedvejodamas sutikau prižiūrėti bityną. Jis, palyginti, nedidelis, todėl nereikėjo atsisakyti veterinarijos gydytojo pareigų. Bitynui tereikia skirti šiek tiek meilės ir laiko – visa kita atlieka bitės, – paaiškina G. Gumauskas.

Vis dėlto, vasaros ir rudens pradžioje, kuomet vyksta medaus iš avilių rinkimas, Girmantui net po keletą valandų per parą tenka praleisti Padovinio ŽŪB bityne. Šiųmetis pavasarinis medus jau išimtas – iš vieno avilio apie 15 kilogramų. Girmantas sako, jog tai – geras rezultatas, tačiau medus šiemet – vėlyvas.

– Kaltas šaltas pavasaris. Palyginti su pernai, šiemet šviežią medų pradėjome skanauti maždaug dviem savaitėmis vėliau, antrąją birželio savaitę. Bendrovės bitės gyvena greta Dovinės upelio, todėl jų surinktą medų vadiname paupio medumi. Aišku, jame galima aptikti ir kiaulpienių, rapsų nektaro, tačiau medaus kokybei tai nekenkia. Visų augalų medus yra vienodai geras, sveikas ir kokybiškas, nes tai – natūralus produktas, – atkreipia dėmesį bitininkystės žinovas.

Bičių pragaištimi netiki

Paklaustas, ar jis nemano, kad bitės ir bitininkystė vieną dieną Lietuvoje išnyks, G. Gumauskas su tokiomis prognozėmis nesutiko. Nors pramoninių bitynų Lietuvoje nedaug, mėgėjų bitininkų – daugybė. Anot jo, į šią veiklą vis dažniau įsijungia jauni, pavieniai žmonės. Pasak Girmanto, tapo madinga sodyboje kaime ar šalia namo užmiestyje pasistatyti vieną ar du avilius – jų visiškai pakanka, kad bitės medumi aprūpintų šeimą ar giminę.

Padovinio ŽŪB sutinka, kad žemės ūkis prisideda prie natūralių pievų nykimo, kuriose bitės yra pratusios rinkti nektarą. Prisiimdama atsakomybę bendrovė net kelis kartus per metus sėja medinguosius augalus, mėlynai žydinčią bitinę faceliją, kad pritrūkusios natūralių ganyklų, bitės turėtų kur darbuotis.

Padovinio ŽŪB sutinka, kad žemės ūkis prisideda prie natūralių pievų nykimo, kuriose bitės yra pratusios rinkti nektarą. Prisiimdama atsakomybę bendrovė net kelis kartus per metus sėja medinguosius augalus, mėlynai žydinčią bitinę faceliją, kad pritrūkusios natūralių ganyklų, bitės turėtų kur darbuotis.

Nesutiko Girmantas Gumauskas ir su nuomone, kad žemės ūkis sunaikins bites. Anot jo, didesnį pavojų bitėms kelia tarp jų plintančios ligos, kurias lemia bičių nepriežiūra.

– Bites reikia atidžiai stebėti, jomis rūpintis. Svarbu avilius tinkamai paruošti žiemai, kad neįsiveistų puvinys, kitokios ligos. Pastebėjus menkiausius pakitimus bites reikia gydyti. Taip pat reikia atnaujinti bičių motinėles. Atsakomybės dėl bičių sveikatos negalima tiesiog numesti žemės ūkiui. Taip, ūkininkai privalo ant žydinčių augalų apsaugos produktus laukuose skleisti tinkamai, tai yra, naktį, kuomet bitės ilsisi. Dauguma žemdirbių šios taisyklės atsakingai laikosi, o jei ne, apie tai išduoda pačios bitės. Pasidarbavusios dieną chemija apdorotuose žydinčiuose laukuose jos, deja, miršta. Padovinio ŽŪB bičių tokia lemtis dar niekada neištiko, nes bendrovė, kurios laukuose bitės ir darbuojasi, sąžiningai ir atsakingai laikosi purškimo taisyklių. Bitės yra tarsi žemės ūkio veiklos lakmuso popierėlis, – mintimis dalijosi G. Gumauskas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip solo atlikėjas mėgėjas yra pelnęs net prizinių vietų konkursuose). Vyrų choro „Garsas“ vadovas. Kūrėjas, intensyviai rašęs dainas bei didesnės apimties kūrinius, taip pat ir sakralinius. ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje pasiekė nemenkų laimėjimų. Puikiai atsiskleidė ir kaip solistas – yra tapęs netgi respublikinio solistų-vokalistų konkurso laureatu (1961 m.). K. Knoras buvo ne tik puikus pedagogas bei ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš kurio kildinamas ir Sūduvos vardas. Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą, per saviraišką yra labai paveikus, nelieka vien sauso informacijos perteikimo, ji pateikiama su jausmu, su nuotaika. ...
  • Pedagoginės mokyklos patriotai

    2016-09-26Pedagoginės mokyklos patriotai
    Tai Stasė ir Vytautas Alenskai, dabar gyvenantys Klaipėdoje. Stasė Alenskienė – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė, o Vytautas Alenskas – Klaipėdos universiteto Menų akademijos docentas. Abu susiję su buvusia Kapsuko pedagogine mokykla. Vytautas Alenskas 1966–1977 metais Kapsuko pedagoginėje mokykloje dirbo muzikos dėstytoju. Dėstė instrumentinę muziką (fortepijoną ir akordeoną), grojo mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblyje. Tuo laiku ansambliui vadovavo Algis Vitlipas, vėliau apie 30 metų – Frida Lokomina. Repertuaras buvo daugiausia lietuviškas, tik viena kita tarybinė daina įsiterpdavo. V. Alenskas prisimena, kad kolektyvas mokykloje buvo labai stip­rus, siejamas draugiškų, kolegiškų ryšių. Turėta nemažai tradicinių renginių, būdavo pagerbiami ir jubiliatai. Apskritai ...
  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti problemos sprendimą liks atmintyje ir širdyje visam gyvenimui. Dėstytojai ugdė savo pavyzdžiu. Manau, kad svarbu kalbėti apie tuos žmones, kurie mus ugdė ir kūrė. Klasės auklėtoja ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus mintis. A. Šepkienė prisimena: „Kai čia pradėjau dirbti, buvo bendra dvasia, aš tik įsiliejau. Nejutau jokios įtampos, tvyrojo draugiškumas, meilė mokiniams, ryšys su jais, bendras rūpestis. ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti šie nominantai: Vaidas Karpavičius, Aldona Rauluševičienė, Viktorija Burinskaitė, Vaida Kelerytė-Burokienė, Neringa Lesetė, Austėja Kuršvietytė, Vilma Grinevičienė, Akvelina Paškauskienė, kurių darbai išsiskyrė iš kitų savo kokybe ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ir šiais mokslo metais. Pernai krepšeliu naudojosi 58 tūkst. šalies mokinių, buvo finansuojama per 2000 būrelių. „Krepšelis ypač pateisino lūkesčius regionuose, kur iki tol nebuvo didelės ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė Gintautas Deksnys. Iš tiesų Marijampolėje aviacijos tradicijos gilios, pasekėjų ir šiandien daug. Lakūno bandytojo, kosmonauto tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą šiandien žino daugelis marijampoliečių. Jis – vienintelis ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, Antanas Gustaitis Lietuvos–Vokietijos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.