Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

15 metų Amerikoje. Kas toliau?

Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Renata ir Linas Natkevičiai: „Per 15 metų ryšiai su Lietuva tik sustiprėjo“.

Renata ir Linas Natkevičiai: „Per 15 metų ryšiai su Lietuva tik sustiprėjo“.

– Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje…

– Taip, pirma stotelė buvo Floridoje, kur mus, tik atvykusius ir visai „žalius“ priglaudė buvusios kaimynės Loretos giminaičiai. Kadangi turėjome žaliąją kortelę, tai iš karto galėjome ieškotis legalaus darbo. Tačiau gerai nemokantiems anglų kalbos niekas nepasiūlys darbo pagal išsilavinimą. Taigi, kaip ir daugelis, pradėjome nuo sunkių darbų ir mažo atlygio – gavome tai, ką gauna visi, nemokantys angliškai. Metus dirbome tikrai sunkiai, ne kartą kilo klausimas – ką mes čia veikiame?!

– Jums užsienius jau patyrę žmonės pirmiausia siūlė į Ameriką vykti be vaikų – kol susirasite namus, turėsite geriau apmokamus darbus. Bet…

– …net nesvarstėme tokio varianto – be vaikų! O jie, žinoma, pirmieji išmoko angliškai ir „prisiadaptavo“. Vaikai yra vaikai. Jei ne jie, būtume greitai – gal po kokių trijų mėnesių ar pusmečio – susipakavę ir pardūmę atgal. Žinoma, kad nelengva buvo.

– Kai po metų atvykote gyventi į Naująjį Džersį, gyvenimas stojo ant tvirtesnio pamato?

– Linas gavo darbą reklamos įmonėje, aš įsidarbinau logistikos vadybininke automobilių pervežimo įmonėje.

– Turbūt lengviau atsikvėpėte ir pradėjote ne „būti“, bet iš tiesų gyventi?

– Taip, čia jau radome lietuvių, su kuriais užsimezgė graži draugystė. Nekilnojamojo turto agentas lietuvis Ąžuolas padėjo mums nusipirkti namą. Kažkaip atsitiko, kad mūsų namai pasidarė neoficiali lietuvių bendruomenės būstinė,– šypsosi sutuoktiniai. – Kadangi namas buvo miške, netoli ežeras, tai savaitgaliais pas mus nuolat atkeliaudavo kokios trys ar keturios šeimos, apie 15 žmonių. Visi tilpdavome, būdavo labai smagu. O per šventes sulėkdavo ir iš toliau – iš Niujorko ir aplink jį gyvenantys lietuviai, apie 30 žmonių. Kol moterys virdavo cepelinus, vyrai sunešdavo malkas ar nudirbdavo kitokius vyriškus darbus. Tapome tokia didelė ir draugiška šeima. Būdavo smagu girdėti, kad besirengiantys pas mus sakydavo: „Važiuojam į Lietuvą“. O vienas už 10 minučių kelio gyvenantis lietuvis Rimas kas rytą važiuodavo pas mus „į Lietuvą“ kavos atsigerti.

– O kada įsijungėte į oficialią lietuvių bendruomenę?

– Iki artimiausios lietuvių bendruomenės – dvi su puse valandos kelio, važiuodavome tik per Kalėdas, Jonines ir kitas lietuviškas šventes. Tai didelė bendruomenė, labai stipriai dirbanti ir Lietuvai. Įsijungėme į jos veiklą – per Kalėdas Linas tapo Kalėdų seneliu, aš filmavau renginį, – prisimena Renata. – Ši bendruomenė turėjo ir lietuvišką mokyklėlę. Į čia rengiamus koncertus visada nuvažiuodavome, prieš Kalėdas ruošdavome dovanėles ir siųsdavome Lietuvoje esantiems vaikų namams, – pasakoja Renata.

– Ir kas nutiko, kad vėl pakėlėte sparnus į Floridą?

– Tuomet dirbau visai gerame darbe, iki jo reikėdavo važiuoti pusantros valandos arba net dvi, jei nepavykdavo išvengti spūsčių, – pasakoja Linas. – Keturios valandos kasdien vien kelionei man atrodė per daug. Visai netikėtai radau skelbimą, kad Floridoje ieško tokio darbuotojo, kaip aš. Iš karto parašiau ir po minutės sulaukiau skambučio. Floridoje esančios įmonės vadovė griebė jautį už ragų – pasiūlė ir geras darbo sąlygas, ir atlyginimą, ir šeimos nepamiršo – žadėjo finansuoti persikraustymą. Jai žmogaus reikėjo iš karto! Dar bandžiau atitolinti visą šią situaciją, nes gi va, už keleto dienų Renatos gimtadienis. Bet ji nupirko lėktuvo bilietą ir… išskridau. Vienas. Renata su vaikais liko, – pasakoja Linas.

– Savo gimtadienio rytą prie durų pamatau vaikiną su glėbiu gėlių. Nesupratau, kas nutiko. Pasirodo, naujoji Lino vadovė Anita gimtadienio proga nusprendė mane pasveikinti. Neslėpsiu – buvo malonu, – šypsosi Renata, pajutusi, kad įmonės vadovei išties rūpi jos šeima. – Pradėjome ruoštis gyvenimui Floridoje.

– Namus teko parduoti?

– Taip, ir kaip gerai, kad turėjome tą patį Nekilnojamojo turto agentą Ąžuolą – žinojome, kad tikrai viską padarys nuo–iki, viską lietuviškai suprantamai išaiškino, žinojome, kad neliksime apgauti ar ko nors nesupratę. Kokia laimė, kai tokiose situacijose atsiranda geranoriškai padedančių lietuvių, – neatsidžiaugia pora.

– Taigi – vėl Floridoje, įsikūrėte Sunrise mieste.

Nuotrauka iš socialinių tinklų: Vasario 16-osios šventė lietuviškoje mokyklėlėje, Urtė – antra iš dešinės.

Nuotrauka iš socialinių tinklų: Vasario 16-osios šventė lietuviškoje mokyklėlėje, Urtė – antra iš dešinės.

– Ir čia pradedame Urtelę leisti į lietuvišką savaitgalinę mokyklėlę „Saulėtas krantas“, esančią 50 min. kelio nuo namų. Ten ji mokėsi lietuvių kalbos, skaitymo, istorijos, muzikos. O kasdien lankė valstybinę amerikiečių mokyklą.

– Įsijungėte į lietuvių bendruomenę?

– Be abejo! Visada važiuodavome į koncertus, kai atvykdavo koncertuoti lietuviai. Yra tokia praktika: atsiskaitoma su atlikėjais, sumokama už salės nuomą, o kas lieka – skiriama lietuviškai mokyk­lėlei. Tai tokia savotiška parama lietuvybei puoselėti. Žinoma, už mokyklą mokame ir kasmetinį 300 dolerių mokestį. Ir Lietuva skiria lėšų mokyklos išlaikymui, taip pat ir Kazickų šeimos fondas.

– Stengiatės kasmet grįžti į Lietuvą. Galite lyginti tuos pačius dalykus ir čia, ir Amerikoje?

– Mano srityje (reklamos įmonėse, – red.), – pasakoja Linas, – nėra ką lyginti: tie patys galingi spausdintuvai, su kokiais dirbu rek­lamos kompanijoje Amerikoje, net neabejoju, yra ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Jei stočiau prie jų dirbti, tereikėtų išmokti lietuviškus operacijų pavadinimus.

– Ar nepabamba vadovai, kad esate perfekcionistai, kad per brangias medžiagas naudojate, per ilgai dirbate?

– Pabamba, – juokiasi Linas, – bet mes turbūt taip išmokyti dirbti: ką darai, daryk gerai ir iki galo. Gal todėl mus gerbia, turime nuolatinius klientus, kuriems reikia kokybės. O mes ją padarome, ypač gerai sekasi, kai su Renata dirbame kartu.

– Ar galite ką patarti lietuviams?

– Reikėtų į gyvenimą žiūrėti paprasčiau, nekelti tokių aukštų reikalavimų, pvz., namų sienai ir streso sau, jei iki „ledo“ trūksta milimetro. Tai iš tiesų nėra tiek svarbu. Ir dar vienas dalykas, įstrigęs Amerikoje: geriau netikra šypsena nei susiraukęs veidas, – pasakoja Renata. – Ne vieną kartą sulaukiau visiškai nepažįstamų žmonių komplimentų dėl parduotuvėje išsirinktų batų, rankinės ar… mėlynų akių. O kai Amerikoje apsirengiau Lietuvoje pirktą paprastą suknutę, amerikiečiai tiesiog žado neteko: „Kokia suknelė!“. Štai ir nuotaika pakelta!

– Dar vienas dalykas, kuo mums reikėtų džiaugtis ir dėl ko sveikinti užsienyje gyvenančius tautiečius, – priduria Linas, – tai jų pastanga puoselėti lietuviškus simbolius. Kartais atrodo, kad Amerikoje tai daroma stipriau nei pačioje Lietuvoje. Visi ten turime Trispalves, herbus, daugelio namuose yra rūpintojėliai, jau nekalbant apie tai, kad lietuviai mėgsta rengtis vėliavos spalvomis puoštais šortais, palaidinėmis, šalikais, net kojinėmis. Yra gera tradicija keistis lietuviškomis knygomis. Ir visai nenuostabu, kad per visas šventes, kuomet renkasi lietuviai, ant stalo visada bus šakotis (net Amerikoje lietuviai jį kepa!). Mokykla, kurioje mokosi mūsų Urtė, turi tautinius drabužius, kuriais per šventes vaikai puošiasi, visi gieda „Tautišką giesmę“, bendrauja su konsulu, atvažiavusiu pasveikinti. O kiek dviračių žygių, koncertų būta!

– Ar jūsų pažįstami lietuviai, jų vaikai dar tebekalba lietuviškai?

– Girdėtumėt, kaip gerai lietuviškai kalba naujoji emigrantų karta ir jų vaikai! Žinoma, mažieji mokyklėlėse greitai ima kalbėti angliškai, tačiau namuose skamba gimtoji kalba. Nežinome, gal yra ir kitokių situacijų, gal yra lietuvių, kurie nedalyvauja bendruomenėje, nes jiems tai nesvarbu, ir jau nekalba lietuviškai, bet mes tokių nepažįstame, – sako sutuoktiniai.
Jie džiaugsmingai pasakoja, kad lietuviškoje mokyklėlėje sutiko Neringą – mokytoją iš Marijampolės. Muzikos moko taip pat lietuvė, dainininkė Violeta Leškytė-Cucciara. O Urtė džiaugėsi, vaikiškame spektaklyje gavusi pagrindinį – Buratino vaidmenį, kadangi geriausiai kalba lietuviškai.

– Ar per 15 metų nepradėjo trūkinėti ryšiai su Lietuva?

– Niekada! Dabar jie ypač sustiprėję – technologijos padeda,– džiaugiasi Linas. – Kiekvieną rytą, gerdami kavą, kalbamės su tėvais, gyvenančiais Marijampolėje. Dabar, kai grįžome, sakome: „Grįžome namo!“.

– Jūsų planas Lietuvai?

– Dabar – kaip tik sprendimo metas: likti Lietuvoje ar grįžti į Floridą, ir tai – dėl dukros: svarstome, kaip jai pavyktų adaptuotis lietuviškoje mokykloje ir ar pavyks surasti gimnastikos trenerį, kadangi Urtė daug dirba ir jau yra nemažai pasiekusi šiame sporte.

* * *

Natkevičiai turi bičiulių, kurie jau grįžo į Lietuvą – vieni į Vilnių, kiti į Alytų. Kai kurie neplanuoja grįžti – ten gimė, užaugo, studijuoja vaikai, taigi namai yra ten, kur šeima. Ir kur širdis. Linkime Renatai ir Linui paties geriausio sprendimo!

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...