Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

15 metų Amerikoje. Kas toliau?

Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Renata ir Linas Natkevičiai: „Per 15 metų ryšiai su Lietuva tik sustiprėjo“.

Renata ir Linas Natkevičiai: „Per 15 metų ryšiai su Lietuva tik sustiprėjo“.

– Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje…

– Taip, pirma stotelė buvo Floridoje, kur mus, tik atvykusius ir visai „žalius“ priglaudė buvusios kaimynės Loretos giminaičiai. Kadangi turėjome žaliąją kortelę, tai iš karto galėjome ieškotis legalaus darbo. Tačiau gerai nemokantiems anglų kalbos niekas nepasiūlys darbo pagal išsilavinimą. Taigi, kaip ir daugelis, pradėjome nuo sunkių darbų ir mažo atlygio – gavome tai, ką gauna visi, nemokantys angliškai. Metus dirbome tikrai sunkiai, ne kartą kilo klausimas – ką mes čia veikiame?!

– Jums užsienius jau patyrę žmonės pirmiausia siūlė į Ameriką vykti be vaikų – kol susirasite namus, turėsite geriau apmokamus darbus. Bet…

– …net nesvarstėme tokio varianto – be vaikų! O jie, žinoma, pirmieji išmoko angliškai ir „prisiadaptavo“. Vaikai yra vaikai. Jei ne jie, būtume greitai – gal po kokių trijų mėnesių ar pusmečio – susipakavę ir pardūmę atgal. Žinoma, kad nelengva buvo.

– Kai po metų atvykote gyventi į Naująjį Džersį, gyvenimas stojo ant tvirtesnio pamato?

– Linas gavo darbą reklamos įmonėje, aš įsidarbinau logistikos vadybininke automobilių pervežimo įmonėje.

– Turbūt lengviau atsikvėpėte ir pradėjote ne „būti“, bet iš tiesų gyventi?

– Taip, čia jau radome lietuvių, su kuriais užsimezgė graži draugystė. Nekilnojamojo turto agentas lietuvis Ąžuolas padėjo mums nusipirkti namą. Kažkaip atsitiko, kad mūsų namai pasidarė neoficiali lietuvių bendruomenės būstinė,– šypsosi sutuoktiniai. – Kadangi namas buvo miške, netoli ežeras, tai savaitgaliais pas mus nuolat atkeliaudavo kokios trys ar keturios šeimos, apie 15 žmonių. Visi tilpdavome, būdavo labai smagu. O per šventes sulėkdavo ir iš toliau – iš Niujorko ir aplink jį gyvenantys lietuviai, apie 30 žmonių. Kol moterys virdavo cepelinus, vyrai sunešdavo malkas ar nudirbdavo kitokius vyriškus darbus. Tapome tokia didelė ir draugiška šeima. Būdavo smagu girdėti, kad besirengiantys pas mus sakydavo: „Važiuojam į Lietuvą“. O vienas už 10 minučių kelio gyvenantis lietuvis Rimas kas rytą važiuodavo pas mus „į Lietuvą“ kavos atsigerti.

– O kada įsijungėte į oficialią lietuvių bendruomenę?

– Iki artimiausios lietuvių bendruomenės – dvi su puse valandos kelio, važiuodavome tik per Kalėdas, Jonines ir kitas lietuviškas šventes. Tai didelė bendruomenė, labai stipriai dirbanti ir Lietuvai. Įsijungėme į jos veiklą – per Kalėdas Linas tapo Kalėdų seneliu, aš filmavau renginį, – prisimena Renata. – Ši bendruomenė turėjo ir lietuvišką mokyklėlę. Į čia rengiamus koncertus visada nuvažiuodavome, prieš Kalėdas ruošdavome dovanėles ir siųsdavome Lietuvoje esantiems vaikų namams, – pasakoja Renata.

– Ir kas nutiko, kad vėl pakėlėte sparnus į Floridą?

– Tuomet dirbau visai gerame darbe, iki jo reikėdavo važiuoti pusantros valandos arba net dvi, jei nepavykdavo išvengti spūsčių, – pasakoja Linas. – Keturios valandos kasdien vien kelionei man atrodė per daug. Visai netikėtai radau skelbimą, kad Floridoje ieško tokio darbuotojo, kaip aš. Iš karto parašiau ir po minutės sulaukiau skambučio. Floridoje esančios įmonės vadovė griebė jautį už ragų – pasiūlė ir geras darbo sąlygas, ir atlyginimą, ir šeimos nepamiršo – žadėjo finansuoti persikraustymą. Jai žmogaus reikėjo iš karto! Dar bandžiau atitolinti visą šią situaciją, nes gi va, už keleto dienų Renatos gimtadienis. Bet ji nupirko lėktuvo bilietą ir… išskridau. Vienas. Renata su vaikais liko, – pasakoja Linas.

– Savo gimtadienio rytą prie durų pamatau vaikiną su glėbiu gėlių. Nesupratau, kas nutiko. Pasirodo, naujoji Lino vadovė Anita gimtadienio proga nusprendė mane pasveikinti. Neslėpsiu – buvo malonu, – šypsosi Renata, pajutusi, kad įmonės vadovei išties rūpi jos šeima. – Pradėjome ruoštis gyvenimui Floridoje.

– Namus teko parduoti?

– Taip, ir kaip gerai, kad turėjome tą patį Nekilnojamojo turto agentą Ąžuolą – žinojome, kad tikrai viską padarys nuo–iki, viską lietuviškai suprantamai išaiškino, žinojome, kad neliksime apgauti ar ko nors nesupratę. Kokia laimė, kai tokiose situacijose atsiranda geranoriškai padedančių lietuvių, – neatsidžiaugia pora.

– Taigi – vėl Floridoje, įsikūrėte Sunrise mieste.

Nuotrauka iš socialinių tinklų: Vasario 16-osios šventė lietuviškoje mokyklėlėje, Urtė – antra iš dešinės.

Nuotrauka iš socialinių tinklų: Vasario 16-osios šventė lietuviškoje mokyklėlėje, Urtė – antra iš dešinės.

– Ir čia pradedame Urtelę leisti į lietuvišką savaitgalinę mokyklėlę „Saulėtas krantas“, esančią 50 min. kelio nuo namų. Ten ji mokėsi lietuvių kalbos, skaitymo, istorijos, muzikos. O kasdien lankė valstybinę amerikiečių mokyklą.

– Įsijungėte į lietuvių bendruomenę?

– Be abejo! Visada važiuodavome į koncertus, kai atvykdavo koncertuoti lietuviai. Yra tokia praktika: atsiskaitoma su atlikėjais, sumokama už salės nuomą, o kas lieka – skiriama lietuviškai mokyk­lėlei. Tai tokia savotiška parama lietuvybei puoselėti. Žinoma, už mokyklą mokame ir kasmetinį 300 dolerių mokestį. Ir Lietuva skiria lėšų mokyklos išlaikymui, taip pat ir Kazickų šeimos fondas.

– Stengiatės kasmet grįžti į Lietuvą. Galite lyginti tuos pačius dalykus ir čia, ir Amerikoje?

– Mano srityje (reklamos įmonėse, – red.), – pasakoja Linas, – nėra ką lyginti: tie patys galingi spausdintuvai, su kokiais dirbu rek­lamos kompanijoje Amerikoje, net neabejoju, yra ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Jei stočiau prie jų dirbti, tereikėtų išmokti lietuviškus operacijų pavadinimus.

– Ar nepabamba vadovai, kad esate perfekcionistai, kad per brangias medžiagas naudojate, per ilgai dirbate?

– Pabamba, – juokiasi Linas, – bet mes turbūt taip išmokyti dirbti: ką darai, daryk gerai ir iki galo. Gal todėl mus gerbia, turime nuolatinius klientus, kuriems reikia kokybės. O mes ją padarome, ypač gerai sekasi, kai su Renata dirbame kartu.

– Ar galite ką patarti lietuviams?

– Reikėtų į gyvenimą žiūrėti paprasčiau, nekelti tokių aukštų reikalavimų, pvz., namų sienai ir streso sau, jei iki „ledo“ trūksta milimetro. Tai iš tiesų nėra tiek svarbu. Ir dar vienas dalykas, įstrigęs Amerikoje: geriau netikra šypsena nei susiraukęs veidas, – pasakoja Renata. – Ne vieną kartą sulaukiau visiškai nepažįstamų žmonių komplimentų dėl parduotuvėje išsirinktų batų, rankinės ar… mėlynų akių. O kai Amerikoje apsirengiau Lietuvoje pirktą paprastą suknutę, amerikiečiai tiesiog žado neteko: „Kokia suknelė!“. Štai ir nuotaika pakelta!

– Dar vienas dalykas, kuo mums reikėtų džiaugtis ir dėl ko sveikinti užsienyje gyvenančius tautiečius, – priduria Linas, – tai jų pastanga puoselėti lietuviškus simbolius. Kartais atrodo, kad Amerikoje tai daroma stipriau nei pačioje Lietuvoje. Visi ten turime Trispalves, herbus, daugelio namuose yra rūpintojėliai, jau nekalbant apie tai, kad lietuviai mėgsta rengtis vėliavos spalvomis puoštais šortais, palaidinėmis, šalikais, net kojinėmis. Yra gera tradicija keistis lietuviškomis knygomis. Ir visai nenuostabu, kad per visas šventes, kuomet renkasi lietuviai, ant stalo visada bus šakotis (net Amerikoje lietuviai jį kepa!). Mokykla, kurioje mokosi mūsų Urtė, turi tautinius drabužius, kuriais per šventes vaikai puošiasi, visi gieda „Tautišką giesmę“, bendrauja su konsulu, atvažiavusiu pasveikinti. O kiek dviračių žygių, koncertų būta!

– Ar jūsų pažįstami lietuviai, jų vaikai dar tebekalba lietuviškai?

– Girdėtumėt, kaip gerai lietuviškai kalba naujoji emigrantų karta ir jų vaikai! Žinoma, mažieji mokyklėlėse greitai ima kalbėti angliškai, tačiau namuose skamba gimtoji kalba. Nežinome, gal yra ir kitokių situacijų, gal yra lietuvių, kurie nedalyvauja bendruomenėje, nes jiems tai nesvarbu, ir jau nekalba lietuviškai, bet mes tokių nepažįstame, – sako sutuoktiniai.
Jie džiaugsmingai pasakoja, kad lietuviškoje mokyklėlėje sutiko Neringą – mokytoją iš Marijampolės. Muzikos moko taip pat lietuvė, dainininkė Violeta Leškytė-Cucciara. O Urtė džiaugėsi, vaikiškame spektaklyje gavusi pagrindinį – Buratino vaidmenį, kadangi geriausiai kalba lietuviškai.

– Ar per 15 metų nepradėjo trūkinėti ryšiai su Lietuva?

– Niekada! Dabar jie ypač sustiprėję – technologijos padeda,– džiaugiasi Linas. – Kiekvieną rytą, gerdami kavą, kalbamės su tėvais, gyvenančiais Marijampolėje. Dabar, kai grįžome, sakome: „Grįžome namo!“.

– Jūsų planas Lietuvai?

– Dabar – kaip tik sprendimo metas: likti Lietuvoje ar grįžti į Floridą, ir tai – dėl dukros: svarstome, kaip jai pavyktų adaptuotis lietuviškoje mokykloje ir ar pavyks surasti gimnastikos trenerį, kadangi Urtė daug dirba ir jau yra nemažai pasiekusi šiame sporte.

* * *

Natkevičiai turi bičiulių, kurie jau grįžo į Lietuvą – vieni į Vilnių, kiti į Alytų. Kai kurie neplanuoja grįžti – ten gimė, užaugo, studijuoja vaikai, taigi namai yra ten, kur šeima. Ir kur širdis. Linkime Renatai ir Linui paties geriausio sprendimo!

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas

    2021-12-08Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas
    Šiais laikais labai dažnai juosmens skausmais skundžiasi tie, kurie ne tik gyvena aktyviai, tačiau ir tie, kurie dienas leidžia prie kompiuterio. Gana dažnai tokie skausmai tampa lėtiniai, tad apsunkina gyvenimą. Ką daryti tokiu atveju? Kuo skubiau kreiptis į medikus, kurie po tyrimų gali patirti dėl labiausiai tinkamo gydymo būdo. Dažniausiai siūloma kompiuterinė tomografija, kuri gali padėti susitvarkyti ne tik su problemos židiniu. Tiksliau, ji padeda jį rasti, o kai žinoma problema – gydymas dažniausiai paskiriamas labai greitai. Ar reikalingas pasiruošimas? Daugelis žmonių bijo, kad tyrimas gali turėti kokių nors neigiamų pasekmių. Tačiau taip tikrai nebus. Pirmiausia atsiminkite, kad kompiuterinė tomografija yra ne tas ...
  • Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu

    2021-12-07Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu
    Svarbiose Niujorko, Tokijo, Buenos Airių, Europos sostinių salėse grojęs, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų Andrius ŽLABYS visada su džiaugsmu grįžta koncertuoti gimtinėje. Ne tik Filharmonijoje ar kitose svarbiose erdvėse – mažesnių miestų ir miestelių publika „Grammy“ nominuotam muzikantui lygiai tiek pat svarbi kiek didmiesčių. Tai gruodžio 8-ąją pajus jo paklausyti Marijampolės kultūros centre atėję muzikos mėgėjai. – Visada laukiu susitikimų su Lietuvos klausytojais. Jau daug kartų įsitikinau, kad muzika Lietuvoje turi tokias gilias genetines šaknis, kad ši per amžius sukaupta kultūrinė atmintis yra dar nesugadinta skaitmeninio pertekliaus infliacijos“, – sako pianistas, visuomet su džiaugsmu grįžtantis koncertuoti į ...
  • Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje

    2021-12-04Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje
    Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma. Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti. Sveikas maistas – arčiau vartotojų Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ...
  • Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!

    2021-12-03Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!
    Marijampolietę Neilą Danilevičiūtę pokalbiui pakviečiau tik ką grįžusią iš Europos kiokušin karatė jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionato, vykusio Rumunijoje. 18-metė Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, karatė klubo „Kariai“ sportininkė iš čempionato parsivežė du bronzos medalius ir mėlynę paakyje. Bet dėl mėlynės visai nesuko sau galvos – ji tik jos, Neilos. O va štai medaliai – Lietuvai, garbė – Marijampolei. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dalyvavo dvejose varžybose Neila turėjo du kartus patekti į finalą Lietuvoje, kad galėtų vykti į varžybas Europoje. Kiokušin karatė katos varžybose Lietuvoje mergina yra daugkartinė čempionė, nugalėjusi varžoves šešis kartus ir tik šiemet pirmą kartą likusi antra. – Nedaug yra sportininkių, kurios dalyvauja abiejose ...
  • Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą

    2021-12-03Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą
    49-erių Leta Trajanauskaitė-Viggiani, buvusi marijampolietė, jau 15 metų gyvena Italijoje. Su vyru gydytoju Bruno Viggiani prieš dvejus metus nusipirko namus Manziana miestelyje Romos provincijoje. Dukra Jovita, kuriai 27-eri, baigė industrinio dizaino magistro studijas ir gyvena Romoje. Leta su kitomis bendramintėmis aktyviai dalyvauja miestelio moterų sambūrio veikloje – kuria rankdarbius ir juos parduoda, o už surinktas lėšas organizuoja renginius ir akcijas. „Dabar ruošiamės labai rimtam renginiui, skirtam smurto prieš moteris prevencijai“, – sakė mūsų pakalbinta Italijos lietuvė. O kalbinome Letą Viggiani apie Kalėdas (nes jos artėja nenumaldomai) – ką italai deda ant šventinio stalo ir ką jiems apskritai reiškia maistas. Na, žinoma, ...
  • 5 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI

    2021-12-015 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI
    Parduotuvių lentynos, besipildančios kalėdiniais papuošimais, skambanti kalėdinė muzika, mandarinių ir cinamono kvapas, pirmos krintančios snaigės primena, jog artėja gražiausios metų šventės. Tam, kad kalėdinių dovanų paieška nevirstų galvos skausmu, mes turime net 5 originalias idėjas, kurios nustebins ir pačius išrankiausius! Beliks tik išsirinkti pramogos pobūdį, o tai padaryti internetu tinklalapyje Beta.lt dabar itin paprasta. Vos keliais paspaudimais dovanų kuponas bus jūsų, todėl dovaną įsigysite ne tik greičiau, bet ir pigiau! POILSIS GAMTOJE Norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio idealiai tiks gamtos apsuptyje įsikūrusios mini vilos ERDVĖS, o čia – šlamantys medžiai, tyvuoliuojantys vandens telkiniai, jaukumu ir ramybe kvepiantis kiemas. Skandinaviško stiliaus jaukumas, apgalvotos detalės, žvakių šviesa, ...
  • Palaidinė – kas ji tokia?

    2021-12-01Palaidinė - kas ji tokia?
    Palaidinės tai moteriški viršutiniai drabužiai, kurie dažniausiai būna panašūs į marškinius. Jos atsirado dar XIX a. pabaigoje, apie 1890 metus. Ypač išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tad šio stiliaus drabužis skaičiuoja daugiau nei šimtmetį ir vis dar yra labai populiarus, todėl tikėtina, kad iš mados pasaulio taip pat ilgai ir nesitrauks. Pasirinkimo gausa kiekvienam skoniui Moterų apranga visais laikais žavėjo savo išradingumu bei subtilumu. Pasirinkimas labai platus, o kalbant apie kiekvieną drabužį atskirai galima juos klasifikuoti į dar kelis tipus. Palaidinės taip pat būna kelių tipų. Jos būna vienspalvės arba įvairių atspalvių, su raštais ar kitokiais piešiniais, dažniausiai su plastikinėmis ar metalinėmis ...
  • Kataraktą galime įveikti

    2021-12-01Kataraktą galime įveikti
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Katarakta (lęšiuko sudrumstėjimas) – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje, kurią šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia sėkmingai gydyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ar ...
  • Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui

    2021-12-01Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui
    Verslas šiais laikais tikrai dirba dažniausiai kompiuterio pagalba, sistemomis, o ne rankomis, kadangi pagaminti didelius kiekius gaminių, natūralu, kad rankomis būtų ne tik per brangu, tačiau ir tai reikalautų labai daug laiko. Lygiai taip pat ir maisto pramonei galima rasti labai daug sistemų, kurios skirtos našiam darbui ir galiausiai geriausia rezultatui. Kad ir koks maistas yra gaminamas – geriausia įranga siūloma linchema.lt. Tik reikia tartis su pardavėjais, kurie pagal Jūsų poreikius pasiūlys sistemas, kurios labiausiai atitinka Jūsų veiklos tipą. Našumas ir energija Pirmiausia siūlome daugiau dėmesio skirti energijai bei jos koeficientui, kuris dažniausiai reiškia naudingumą. Žinoma, kad visi verslai nori kuo galingesnės įrangos, ...
  • Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga

    2021-12-01Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga
    Nauji baldai namuose visada atrodo estetiškai, tačiau laikui bėgant atsiranda įvairios nusidėvėjimo žymės. Tam, kad namai ir toliau atrodytų gražiai, o baldai džiugintų ilgai, reikia detales tinkamai prižiūrėti nuo pat jų įsigijimo pradžios. Tinkama priežiūra reikalauja laiko bei žinių, todėl straipsnyje pateikiame patarimus, kaip tinkamai valyti skirtingų medžiagų baldus. Oda Tiek natūralios, tiek dirbtinės odos baldams reikalingos specialios valymo priemonės. Stilingus odinius baldus, kuriuos galite rasti internetinėje baldų parduotuvėje Magrės baldai, patariama reguliariai nusiurbti dulkių siurbliu, o nusiurbus nuvalyti šluoste. Jei pateko purvo, išteptą vietą nušluostykite sukamaisiais judesiais sausu skudurėliu. Vis tiek lieka dėmė? Tuomet naudokite specialias odos priežiūros priemones. Odinių baldų nestatykite ...
  • Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana

    2021-11-27Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana
    Šią savaitę Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija sulaukė ypatingos dovanos – joje apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, gyvenantis gydytojas ir menininkas Audrius Plioplys padovanojo savo kūrinį „Simfonija“, kuris papuošė vieną iš gimnazijos sienų. „Suvalkietyje“ jau rašėme, kad dailininkas A. Plioplys šiemet rugsėjo mėnesį lankėsi Lietuvoje, o Marijampolėje surengė jubiliejinę darbų parodą ir paminėjo savo 70-metį. Jo iniciatyva prie Varnupių piliakalnio pradėta kurti akmenų instaliacija, skirta šiemet minimoms garsios lietuvių mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms. Dailininkas yra gimęs Kanadoje, Toronte, jau daug metų gyvena Amerikoje, o jo tėvų gimtinė yra netoli Marijampolės. Įspūdingo dydžio meno kūrinį „Simfonija“ pristatydamas Rygiškių Jono gimnazijos salėje susirinkusiems ...
  • „Tegul jo asmenybė įkvepia“

    2021-11-27„Tegul jo asmenybė įkvepia“
    Marijampolėje paminėtos kraštiečio – ateitininko, karininko, vieno jauniausių Steigiamojo Seimo narių – Antano Matulaičio, kritusio kovose už Lietuvos laisvę, 101-osios mirties metinės. Senosiose miesto kapinėse prie Antano Matulaičio kapo jam nusilenkė marijampoliečiai, Lietuvos Seimo nariai bei kiti svečiai, nuaidėjo karių pagarbos salvės. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus Bulotų namuose surengta A. Matulaičio vardo konferencija „Pilietinis pasipriešinimas: vakar, šiandien, rytoj“. Šio renginio iniciatorius, Seimo narys Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad Antanas Matulaitis buvo išskirtinė asmenybė, dažnai minėta kaip pavyzdys jaunajai kartai ir deramai gerbta tarpukariu, deja, užmiršta… Tikimasi, kad ši konferencija nebus paskutinė – prisimenant ir pagerbiant, mokantis iš praeities ...
  • „Turiu kelionių geną“

    2021-11-26„Turiu kelionių geną“
    Judita Leišytė – marijampolietė, buvusi geografijos mokytoja. Iki šiol mėgaujasi pažintinėmis kelionėmis, pėsčiųjų žygiais, įsimylėjusi kalnus, aplankiusi 52 šalis. Paklausta, ar teko kada nors keliauti su programa „viskas įskaičiuota“, iš karto pradėjo linksėti galva: „Taip taip, visos mano kelionės yra „viskas įskaičiuota“: nuovargis, košės, net uodai įskaičiuoti, ir pokalbiai prie laužo, gražūs vaizdai, nepalankios oro sąlygos, bemiegės naktys“ (sąrašą galėtų tęsti ir tęsti). Daiva KLIMAVIČIENĖ „Neįsivaizdavau, kad galima keliauti be mokinių“ Judita yra aukštaitė, gyvenimo atviliota į Suvalkiją. Mokykliniais metais jos mokytojai įžiebė meilę gamtai ir kelionėms. Puikios Aukštaitijos vietos, Tauragno ežeras, baidarės, dviračiai, lygumų slidės – viskas išbandyta, prisijaukinta. Šią kelionių ugnelę ...
  • Marijampolės kolegija minėjo 20-metį

    2021-11-26Marijampolės kolegija minėjo 20-metį
    Jubiliejus – tai proga prisiminti, padėkoti, nusilenkti. Trečiadienį tokią progą turėjo Marijampolės kolegijos bendruomenė, minėdama kolegijos 20-metį. Tradiciškai pasigirdo svarstymų, ar tai daug, ar mažai – 20 metų. Kaip institucijai tai nėra didelis amžius. Visgi tuos metus dar prisimena daugelis, daug yra žmonių, kurie gali pasidalinti atsiminimais, įspūdžiais apie tai, kaip kolegija kūrėsi ir vystėsi. Kolegija visais šiais metais įgyvendino įvairias šventines iniciatyvas, skirtas jubiliejui. Marijampolės kultūros centre trečiadienį buvo atidaryta fotografijų, įamžinusių kolegijos dešimtmečius, paroda „20-mečio istorija atminty ir vilty“. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje aukotos šv. Mišios, skirtos pagerbti ir prisiminti kolegijos bendruomenės narius. Iškilmingą renginį „Praeitis atvira ateičiai“ kultūros centro ...
  • Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?

    2021-11-26Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?
    Norite sutaupyti pinigų perkant vaikiškus drabužius? Vaikiškiems drabužiams galite išleisti netgi daugiau nei perkant suaugusiųjų drabužius. Ką daryti ir kaip sutaupyti? Štai keletas patarimų praktiškoms mamoms! 1. Pirkite klasikinius drabužius Pirkite klasikinius pagrindus – tai patarimas, kurį perskaitysite kiekviename mados žurnale nuo „Vogue“, „Elle“ iki „Grazia“. Ir šią taisyklę lygiai taip pat galime pritaikyti vaikų drabužiams. Džinsai, chinos, pagrindiniai marškinėliai ir megztiniai taps pagrindiniais jūsų vaiko drabužių deriniais. Taip vaikas visada turės universalų drabužį, kurį galės derinti su naujais „negaliu gyventi be jo “ marškinėliais, kelnėmis ar sijonu. 2. Priimkite visas dovanas, ypač kūdikių rūbelius Neišvengiama, kad nuo tos dienos, kai pranešite apie nėštumą, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.