Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

15 metų Amerikoje. Kas toliau?

Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Renata ir Linas Natkevičiai: „Per 15 metų ryšiai su Lietuva tik sustiprėjo“.

Renata ir Linas Natkevičiai: „Per 15 metų ryšiai su Lietuva tik sustiprėjo“.

– Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje…

– Taip, pirma stotelė buvo Floridoje, kur mus, tik atvykusius ir visai „žalius“ priglaudė buvusios kaimynės Loretos giminaičiai. Kadangi turėjome žaliąją kortelę, tai iš karto galėjome ieškotis legalaus darbo. Tačiau gerai nemokantiems anglų kalbos niekas nepasiūlys darbo pagal išsilavinimą. Taigi, kaip ir daugelis, pradėjome nuo sunkių darbų ir mažo atlygio – gavome tai, ką gauna visi, nemokantys angliškai. Metus dirbome tikrai sunkiai, ne kartą kilo klausimas – ką mes čia veikiame?!

– Jums užsienius jau patyrę žmonės pirmiausia siūlė į Ameriką vykti be vaikų – kol susirasite namus, turėsite geriau apmokamus darbus. Bet…

– …net nesvarstėme tokio varianto – be vaikų! O jie, žinoma, pirmieji išmoko angliškai ir „prisiadaptavo“. Vaikai yra vaikai. Jei ne jie, būtume greitai – gal po kokių trijų mėnesių ar pusmečio – susipakavę ir pardūmę atgal. Žinoma, kad nelengva buvo.

– Kai po metų atvykote gyventi į Naująjį Džersį, gyvenimas stojo ant tvirtesnio pamato?

– Linas gavo darbą reklamos įmonėje, aš įsidarbinau logistikos vadybininke automobilių pervežimo įmonėje.

– Turbūt lengviau atsikvėpėte ir pradėjote ne „būti“, bet iš tiesų gyventi?

– Taip, čia jau radome lietuvių, su kuriais užsimezgė graži draugystė. Nekilnojamojo turto agentas lietuvis Ąžuolas padėjo mums nusipirkti namą. Kažkaip atsitiko, kad mūsų namai pasidarė neoficiali lietuvių bendruomenės būstinė,– šypsosi sutuoktiniai. – Kadangi namas buvo miške, netoli ežeras, tai savaitgaliais pas mus nuolat atkeliaudavo kokios trys ar keturios šeimos, apie 15 žmonių. Visi tilpdavome, būdavo labai smagu. O per šventes sulėkdavo ir iš toliau – iš Niujorko ir aplink jį gyvenantys lietuviai, apie 30 žmonių. Kol moterys virdavo cepelinus, vyrai sunešdavo malkas ar nudirbdavo kitokius vyriškus darbus. Tapome tokia didelė ir draugiška šeima. Būdavo smagu girdėti, kad besirengiantys pas mus sakydavo: „Važiuojam į Lietuvą“. O vienas už 10 minučių kelio gyvenantis lietuvis Rimas kas rytą važiuodavo pas mus „į Lietuvą“ kavos atsigerti.

– O kada įsijungėte į oficialią lietuvių bendruomenę?

– Iki artimiausios lietuvių bendruomenės – dvi su puse valandos kelio, važiuodavome tik per Kalėdas, Jonines ir kitas lietuviškas šventes. Tai didelė bendruomenė, labai stipriai dirbanti ir Lietuvai. Įsijungėme į jos veiklą – per Kalėdas Linas tapo Kalėdų seneliu, aš filmavau renginį, – prisimena Renata. – Ši bendruomenė turėjo ir lietuvišką mokyklėlę. Į čia rengiamus koncertus visada nuvažiuodavome, prieš Kalėdas ruošdavome dovanėles ir siųsdavome Lietuvoje esantiems vaikų namams, – pasakoja Renata.

– Ir kas nutiko, kad vėl pakėlėte sparnus į Floridą?

– Tuomet dirbau visai gerame darbe, iki jo reikėdavo važiuoti pusantros valandos arba net dvi, jei nepavykdavo išvengti spūsčių, – pasakoja Linas. – Keturios valandos kasdien vien kelionei man atrodė per daug. Visai netikėtai radau skelbimą, kad Floridoje ieško tokio darbuotojo, kaip aš. Iš karto parašiau ir po minutės sulaukiau skambučio. Floridoje esančios įmonės vadovė griebė jautį už ragų – pasiūlė ir geras darbo sąlygas, ir atlyginimą, ir šeimos nepamiršo – žadėjo finansuoti persikraustymą. Jai žmogaus reikėjo iš karto! Dar bandžiau atitolinti visą šią situaciją, nes gi va, už keleto dienų Renatos gimtadienis. Bet ji nupirko lėktuvo bilietą ir… išskridau. Vienas. Renata su vaikais liko, – pasakoja Linas.

– Savo gimtadienio rytą prie durų pamatau vaikiną su glėbiu gėlių. Nesupratau, kas nutiko. Pasirodo, naujoji Lino vadovė Anita gimtadienio proga nusprendė mane pasveikinti. Neslėpsiu – buvo malonu, – šypsosi Renata, pajutusi, kad įmonės vadovei išties rūpi jos šeima. – Pradėjome ruoštis gyvenimui Floridoje.

– Namus teko parduoti?

– Taip, ir kaip gerai, kad turėjome tą patį Nekilnojamojo turto agentą Ąžuolą – žinojome, kad tikrai viską padarys nuo–iki, viską lietuviškai suprantamai išaiškino, žinojome, kad neliksime apgauti ar ko nors nesupratę. Kokia laimė, kai tokiose situacijose atsiranda geranoriškai padedančių lietuvių, – neatsidžiaugia pora.

– Taigi – vėl Floridoje, įsikūrėte Sunrise mieste.

Nuotrauka iš socialinių tinklų: Vasario 16-osios šventė lietuviškoje mokyklėlėje, Urtė – antra iš dešinės.

Nuotrauka iš socialinių tinklų: Vasario 16-osios šventė lietuviškoje mokyklėlėje, Urtė – antra iš dešinės.

– Ir čia pradedame Urtelę leisti į lietuvišką savaitgalinę mokyklėlę „Saulėtas krantas“, esančią 50 min. kelio nuo namų. Ten ji mokėsi lietuvių kalbos, skaitymo, istorijos, muzikos. O kasdien lankė valstybinę amerikiečių mokyklą.

– Įsijungėte į lietuvių bendruomenę?

– Be abejo! Visada važiuodavome į koncertus, kai atvykdavo koncertuoti lietuviai. Yra tokia praktika: atsiskaitoma su atlikėjais, sumokama už salės nuomą, o kas lieka – skiriama lietuviškai mokyk­lėlei. Tai tokia savotiška parama lietuvybei puoselėti. Žinoma, už mokyklą mokame ir kasmetinį 300 dolerių mokestį. Ir Lietuva skiria lėšų mokyklos išlaikymui, taip pat ir Kazickų šeimos fondas.

– Stengiatės kasmet grįžti į Lietuvą. Galite lyginti tuos pačius dalykus ir čia, ir Amerikoje?

– Mano srityje (reklamos įmonėse, – red.), – pasakoja Linas, – nėra ką lyginti: tie patys galingi spausdintuvai, su kokiais dirbu rek­lamos kompanijoje Amerikoje, net neabejoju, yra ir Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Jei stočiau prie jų dirbti, tereikėtų išmokti lietuviškus operacijų pavadinimus.

– Ar nepabamba vadovai, kad esate perfekcionistai, kad per brangias medžiagas naudojate, per ilgai dirbate?

– Pabamba, – juokiasi Linas, – bet mes turbūt taip išmokyti dirbti: ką darai, daryk gerai ir iki galo. Gal todėl mus gerbia, turime nuolatinius klientus, kuriems reikia kokybės. O mes ją padarome, ypač gerai sekasi, kai su Renata dirbame kartu.

– Ar galite ką patarti lietuviams?

– Reikėtų į gyvenimą žiūrėti paprasčiau, nekelti tokių aukštų reikalavimų, pvz., namų sienai ir streso sau, jei iki „ledo“ trūksta milimetro. Tai iš tiesų nėra tiek svarbu. Ir dar vienas dalykas, įstrigęs Amerikoje: geriau netikra šypsena nei susiraukęs veidas, – pasakoja Renata. – Ne vieną kartą sulaukiau visiškai nepažįstamų žmonių komplimentų dėl parduotuvėje išsirinktų batų, rankinės ar… mėlynų akių. O kai Amerikoje apsirengiau Lietuvoje pirktą paprastą suknutę, amerikiečiai tiesiog žado neteko: „Kokia suknelė!“. Štai ir nuotaika pakelta!

– Dar vienas dalykas, kuo mums reikėtų džiaugtis ir dėl ko sveikinti užsienyje gyvenančius tautiečius, – priduria Linas, – tai jų pastanga puoselėti lietuviškus simbolius. Kartais atrodo, kad Amerikoje tai daroma stipriau nei pačioje Lietuvoje. Visi ten turime Trispalves, herbus, daugelio namuose yra rūpintojėliai, jau nekalbant apie tai, kad lietuviai mėgsta rengtis vėliavos spalvomis puoštais šortais, palaidinėmis, šalikais, net kojinėmis. Yra gera tradicija keistis lietuviškomis knygomis. Ir visai nenuostabu, kad per visas šventes, kuomet renkasi lietuviai, ant stalo visada bus šakotis (net Amerikoje lietuviai jį kepa!). Mokykla, kurioje mokosi mūsų Urtė, turi tautinius drabužius, kuriais per šventes vaikai puošiasi, visi gieda „Tautišką giesmę“, bendrauja su konsulu, atvažiavusiu pasveikinti. O kiek dviračių žygių, koncertų būta!

– Ar jūsų pažįstami lietuviai, jų vaikai dar tebekalba lietuviškai?

– Girdėtumėt, kaip gerai lietuviškai kalba naujoji emigrantų karta ir jų vaikai! Žinoma, mažieji mokyklėlėse greitai ima kalbėti angliškai, tačiau namuose skamba gimtoji kalba. Nežinome, gal yra ir kitokių situacijų, gal yra lietuvių, kurie nedalyvauja bendruomenėje, nes jiems tai nesvarbu, ir jau nekalba lietuviškai, bet mes tokių nepažįstame, – sako sutuoktiniai.
Jie džiaugsmingai pasakoja, kad lietuviškoje mokyklėlėje sutiko Neringą – mokytoją iš Marijampolės. Muzikos moko taip pat lietuvė, dainininkė Violeta Leškytė-Cucciara. O Urtė džiaugėsi, vaikiškame spektaklyje gavusi pagrindinį – Buratino vaidmenį, kadangi geriausiai kalba lietuviškai.

– Ar per 15 metų nepradėjo trūkinėti ryšiai su Lietuva?

– Niekada! Dabar jie ypač sustiprėję – technologijos padeda,– džiaugiasi Linas. – Kiekvieną rytą, gerdami kavą, kalbamės su tėvais, gyvenančiais Marijampolėje. Dabar, kai grįžome, sakome: „Grįžome namo!“.

– Jūsų planas Lietuvai?

– Dabar – kaip tik sprendimo metas: likti Lietuvoje ar grįžti į Floridą, ir tai – dėl dukros: svarstome, kaip jai pavyktų adaptuotis lietuviškoje mokykloje ir ar pavyks surasti gimnastikos trenerį, kadangi Urtė daug dirba ir jau yra nemažai pasiekusi šiame sporte.

* * *

Natkevičiai turi bičiulių, kurie jau grįžo į Lietuvą – vieni į Vilnių, kiti į Alytų. Kai kurie neplanuoja grįžti – ten gimė, užaugo, studijuoja vaikai, taigi namai yra ten, kur šeima. Ir kur širdis. Linkime Renatai ir Linui paties geriausio sprendimo!

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-09Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.