Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Apie Bonos Sforcos atsivežtus prieskonius ir kada į Lietuvą atkeliavo daržovės

Kaip teigia dr. Danguolė Juškevičienė, literatūros šaltiniuose pateikiama informacija rodo, kad pagal Dubingių mikroregiono tyrinėjimus matyti, jog XI–XIII a. Rytų Lietuvoje išplitus rugiams, vyravo grūdinis maistas. Grūdai ir mėsa buvo pagrindiniai Lietuvos gyventojų maisto produktai ir XIII–XIV amžiuje. Grūdinių kultūrų racioną papildydavo daržo augalai. Vieni iš anksčiausiai paplitusių augalų – ropės. Archeologų rastos ropių sėklos, kapliai, viena kita kastuvo liekana informuoja apie daržų augalus Lietuvoje nuo XIII–XIV a. Upytės teismo dokumentuose ropės minimos nuo 1586 m. Jos gausiai augintos iki XVIII a., kol jas išstūmė bulvės.

Vertinant bendriniu požiūriu – nė viena daržovė, auganti šiomis dienomis Lietuvoje, nėra tradicinė. Šių daržovių laukiniai protėviai mūsų šalyje neauga. Pavyzdžiui, Lietuvoje augančios laukinės morkos yra atmaina, bet ne laukinė rūšis. Vienintelis augalas, kuris buvo naudojamas maistui XVI–XIX amžiuje ir kuris savo kilme yra tikrai lietuviškas, tai yra laukinis barštis. Kitos daržovės yra atvežtinės.

Daržovės buvo atvežtos iš įvairių kraštų ir skirtingu laikotarpiu. Galima išskirti keletą daržovių plitimo Lietuvoje etapų ir teritorijų. Viena daržo augalų plitimo viduramžiais teritorija buvo Bizantijos imperija, tiksliau sakant, rytinės Viduržemio jūros pakrantės apylinkės. Kitas srautas buvo vokiškos teritorijos – kaimynystėje įsikūręs Vokiečių ordinas. Iš vokiškų regio­nų XIII–XIV a. atsivežta ropių, griežčių, krienų. Tuo metu taip pat plito žirniai, pupos, pupelės, lęšiai, aguonos, rabarbarai. Kopūstai nuo XIV a. pradžios buvo Vokiečių ordino brolių atsivežta daržovė.
Trečias etapas – XVI–XVII a. Italija. Daug įvairių pasikeitimų Lietuvoje XVI a. pirmojoje pusėje įvyko, kai Žygimantas Senasis vedė italę kunigaikštytę Boną Sforcą, kuri prezentavo savo tradicišką virtuvę ir itališko dvaro kultūrą. Tuo metu žymiai pagausėjo daržo augalų rūšinė įvairovė. Gausiai pradėtos auginti petražolės, krapai. Lietuvoje morkos auginamos soduose, daržuose nuo XVI amžiaus.

Nemažai daržo augalų XIV–XV a. su savimi atsivežė ir totoriai bei karaimai, kai pakankamai didelė šių žmonių grupė buvo perkelta į Lietuvą. Jie pas mus pradėjo auginti ir išplatino agurkus, česnakinių šeimos daržo augalus. Pavadinimas „svogūnas“ yra totoriškos ar karaimų kilmės žodis.

Savo gyvenimo būdą ir augalus į Lietuvą atvežė ir Vytauto bei Jogailos dvare dirbę dailininkai ir meistrai iš Balkanų, kurie tapė Trakų bažnyčią, Aleksandro dvare tarnavę žmonės, tarp kurių buvo ir vengrų, serbų ir rusėnų. Taip pat daržo augalų įvairovės plitimui įtakos turėjo ispaniškos kilmės Vilniaus universiteto profesūra. Prieskoniniai daržo augalai – kalendros, saulėgrąžos minimos sodų ir daržų augynuose nuo XVI a.

Bulvės į Lietuvą pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III (1696–1763) laikais, spėjama, per Rietavą. Iš pradžių bulvių plotai išplito dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė auginti visi žemdirbiai. XVIII a. kai kurie mūsų didikai ir botanikai mėgėjai bulves veisdavo oranžerijose kaip dekoratyvinius augalus – dėl gražių žiedų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

     

    Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

    Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.