Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Ar verta keliauti per pandemiją?

Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti.

Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų.

Jautė psichologinį nuovargį

Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies.

Vytautas: „Po kelionės mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“

Vytautas: „Po kelionės mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“

„Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau išvykti į Egiptą, paatostogauti, pailsėti nuo darbų ir pandemijos situacijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti vertino neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dauguma į tai žiūrėjo pavydžiai“, – pasakoja alytiškis.

Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į šalį jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto ne vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras teigia nebijojęs užsikrėsti.

Vytautas džiugiai dalijasi prisiminimais ir sako, kad „po kelionės niekas nepasikeitė – viskas taip, kaip buvę, tačiau mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Jis priduria, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, keliauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.

Renkasi savą šalį

Radviliškio rajone esančio Liutkiškių kaimo gyventoja Irena pasakoja, kad pandemijos metu keliauti į užsienį ji nepasiryžo dėl saugumo: „Jau kovo mėnesio pradžioje buvau pilnai vakcinuota, paskiepyta dviem vakcinos dozėmis, tačiau ir toliau bandžiau apsaugoti savo artimuosius ir visus aplinkinius nuo viruso, laikydamasi Vyriausybės nurodymų, nekeliavau iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės ir vengiau nebūtinų susitikimų su žmonėmis.“

Irenos nuomone, jeigu žmonės būtų atsakingesni, būtų galima laisviau keliauti. 		Nuotraukos iš asmeninių archyvų

Irenos nuomone, jeigu žmonės būtų atsakingesni, būtų galima laisviau keliauti. Nuotraukos iš asmeninių archyvų

„Esu pasiskiepijusi, todėl kontaktuoti su iš užsienio grįžusiais asmenimis man nėra baisu, jeigu tiksliai žinau, iš kurios šalies jie sugrįžo ir kad tinkamai laikėsi visų saviizoliacijos reikalavimų, tačiau pačiai keliauti man atrodo nesaugu.“

Irenos nuomone, šioje vietoje itin svarbų vaidmenį atlieka žmonių atsakomybė – jei žmonių požiūris į virusą būtų rimtesnis, tai sergamumo rodikliai ir mirčių skaičius būtų mažesni, tuomet būtų galima laisviau ir saugiau keliauti.

Moteris džiaugiasi kitų žmonių kelionių akimirkomis ir įspūdžiais, tačiau šiuo pandemijos laikotarpiu, nepaisant pomėgio keliauti, vietoj tolimų kelionių į užsienio šalis moteris verčiau renkasi artimųjų lankymą savoje šalyje.

„Išsijungia“ savisaugos instinktas

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vidaus ligų gydytojos Boženos Markevič teigimu, ne visi žmonės suvokia, jog koronavirusinė infekcija nėra lytiškai plintanti infekcija, kurios plitimą mes galima sustabdyti, – tai yra oro lašeliniu būdu plintantis virusas, dėl šios priežasties kartais būna itin sudėtinga nustatyti, kur, kada ir kokiu būdu buvo užsikrėsta.
„Oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, kaip šiuo atveju koronavirusas, yra pavojingesnės, nes jomis užsikrėsti yra labai lengva – jeigu pro mus einantis žmogus giliau pakvėpavo, nusikosėjo ar nusičiaudėjo ir vėjas atpūtė tą virusą, tai tas žmogus užsikrėtė.“

Keliaudami po platų pasaulį rizikuojame galimybe parvežti naujas infekcijų atmainas, kaip antai braziliška ir indiška koronaviruso atmainos buvo parvežtos turistų iš Brazilijos ir Indijos.
„Kai išvykstame į kelionę, viskas atrodo labai gražu, tikimės, jog imunitetą sustiprins saulės spinduliai, kartais visai nesukdami galvos labai nesaugiai ragaujame maistą gatvėse, bendraujame lėktuve, parduotuvėje, viešbutyje pamiršdami viruso grėsmę. Kelionės pavojingos tuo, jog bendraujame su potencialiai sveikais žmonėmis, nežinodami, ar jie yra infekcijos nešiotojai.“
Tačiau didžiausią pavojų kelia tie žmonės, kurie nejaučia ligos simptomų, yra grįžę iš užsienio ir nesilaiko saviizoliacijos ir koronaviruso infekcija užkrečia šeimos narius, bendradarbius bei aplinkinius žmones.

„Saviizoliacija nėra sugalvota veltui – tai yra būdas užsitikrinti, jog nesusirgai tu pats ir jog neužkrėsi kitų žmonių“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Jos nuomone, kol „pandemija yra nesuvaldyta, mirtingumas yra pakankamai didelis, keliavimas, viruso „parvežimas“ šeimos nariams bei aplinkiniams, kurie neturi imuniteto koronavirusinei infekcijai, yra neapdairus žingsnis.“

Užs. 805.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Būkime kartu: prasideda 2023 metų Suvalkiečio“ prenumeratos akcija

    2022-11-07Būkime kartu: prasideda 2023 metų  Suvalkiečio“ prenumeratos akcija
    Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Kai prieš dvejus metus Kovo 11-ąją šventėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, o pernai minėjome „Suvalkiečio“ 80-metį, nė į galvą neatėjo mintis, kad jau šį rudenį spręsime sudėtingus ne tik „Suvalkiečio“, bet visos popierinės spaudos išlikimo klausimus. Kaip ir kitoms šalies įmonėms, laikraščius bei žurnalus leidžiančioms redakcijoms nerealiai – kartais – pabrango energetiniai ištekliai ir spaustuvių paslaugos. Tiesa, spaustuvės, motyvuodamos kylančiomis popieriaus, spaudos plokščių bei kitų žaliavų kainomis, savo paslaugas ėmė branginti jau prieš metus, dar neprasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą. Vis dėlto skaudžiausią smūgį popierinei spaudai sudavė ne verslas, o, sako, irgi ne pačius geriausius laikus gyvenanti ...
  • „Aš/mano teptukai ir emocija“

    2022-11-05„Aš/mano teptukai ir emocija“
    Taip savo pirmąją kūrybos parodą pavadino Nelija Būdžiuvienė – iš Marijampolės kilusi, jau pustrečio dešimtmečio Londone gyvenanti moteris, atvežusi tai, kas iki šiol buvo žinoma tik toli nuo Lietuvos – tenykščiams draugams, aplinkai, kurioje jau tiek laiko ji su šeima gyvena. Ten, sakė, buvusi ramesnė – o čia atvykusi su savo paveikslais jautėsi labai nedrąsiai. „Visada esu nedrąsi, vis bijojau plačiai rodyti darbus, nežinojau, kaip bus. O dabar išėjau iš savo komforto zonos…“ Keletą mėnesių intensyviai tapiusi Nelija sako pajutusi, kad turi tai parodyti. Marijampolėje. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbėjomės likus dar dienai kitai iki parodos atidarymo: nebuvau mačiusi jos paveikslų – nė ...
  • Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė

    2022-11-05Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė
    Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko poezijos šventė „Rudens spalvos“. Tradicinį renginį organizavo Kalvarijos literatų klubas „Rasa“ (vadovė Vilija Vilkelienė). Šiemet klubas švenčia savo veiklos 25-metį – jis įkurtas 1997 metais, pirmoji poezijos šventė „Rudens spalvos“ įvyko 1998-aisiais. Kiek per tuos metus buvo švenčių, kiek literatų skaitė savo kūrybą, kiek skambėjo dainuojamosios poezijos posmų… Neskaičiavome, nes svarbiausia buvo ir yra – būti kartu bendraminčių būryje bei dalintis savo kūryba. Pasidžiaugti „Rudens spalvomis“ susirinko ir kalvarijiečiai, ir nemažas svečių būrelis. Autorės nuotraukos Šių metų šventė į Kalvariją sukvietė rašančius žmones iš įvairių Lietuvos vietovių ir ne tik: Vilniaus, Elektrėnų, Kauno, Garliavos, Marijampolės, Šakių, ...
  • Mena laukai ir žmonės…

    2022-11-05Mena laukai ir žmonės...
    Nuotrauka šiai dienai prisiminti. Autorės nuotrauka 2022-ieji – žymaus Lietuvos tapytojo, pedagogo Vytauto Cip­lijausko jubiliejiniai metai: sausio 2-ąją jam būtų sukakę 95-eri… Tai akcentuota Marijampolės kultūros centro dailės galerijoje visus metus veikiančioje žymių menininkų kraštiečių darbų ekspozicijoje. Vytautui Ciplijauskui skirtas renginys vasarą buvo surengtas jo gimtinėje Šunskuose – čia veikė jo darbų bei Romo Linionio fotografijų, įamžinusių dailininką viešnagių metu, parodos. Tąsyk ir buvo prisiminta, kad visai netoli – ne tik dailininką, bet ir visą gausią bei talentingą jo giminę, daug kentėjusią istorijos vėtrose, menantys laukai. Tiesa, gimtoji sodyba neišlikusi, bet yra žmonių, dar ją menančių… Tada kalbėta, kad reikėtų šią ...
  • Ir visada – gyvenimo šviesa…

    2022-11-05Ir visada – gyvenimo šviesa...
    Taip galėtume apibūdinti paskutinį spalio sekmadienį Marijampolės kultūros centro Igliškėlių skyriuje vykusį renginį, kuriame pynėsi spalvos (šviesios ir dramatiškos), nostalgiškos eilės ir muzika, smagių gyvenimo akimirkų nuotrupos… Renginys prasidėjo eilėmis ir lyriška daina… Autorės nuotraukos. „Nuo potėpio link spektaklio“ – originaliai pavadinta popietė sukvietė keleto menų mūzas. Svarbus akcentas – ukrainiečių dailininko, jau pažįstamo ir marijampoliečiams, Sergejaus Ra tapybos darbų paroda. Jau aštuonetą mėnesių Lietuvoje gyvenantis kūrėjas čia ir intensyviai dirba, ir rengia parodas, ir aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose. Ši paroda – nebe pirmoji Igliškėliuose, bet kaip sakė kultūrinių renginių organizatorius Dovydas Stralkus, ypatinga ir išskirtinė. Lyriškomis eilėmis ir daina, gitarai pritariant, ...
  • Negalime numoti ranka į šią ligą

    2022-11-05Negalime numoti ranka į šią ligą
    Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei.Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. Rūta pasiskiepijo nuo koronaviruso būdama šešioliktą savaitę nėščia: „Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijus susirgčiau koronavirusu.“ Nuotr. iš asmeninio archyvo Užsikrėtė visa ...
  • Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose

    2022-10-29Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose
    „Tornado“ karatistai – Pasaulio kiokušin karatė kata taurės nuotolinių varžybų dalyviai. Dar pandemijos metu pradėtos vykdyti kiokušin karatė kata rungties nuotolinės varžybos surengtos ir šiemet. Per tokias online varžybas teisėjai sportininkų pasirodymus stebi ir vertina tiesioginės vaizdo transliacijos metu. Šiais metais pasaulio kiokušin karatė kata taurės varžybose dalyvavo net 56 klubai ir apie 400 dalyvių. Lietuvai ir mūsų miestui atstovavo Marijampolės klubo „Tornadas“ nariai, treniruojami Valiaus Rudžio: Raminta Makackaitė, Arnas Juodėnas, Kajus Stralkus, Urtė Mikučiauskaitė, Vytaras Pivoras, Justas Nemanius. Geriausiai pasirodė jaunieji sportininkai. J. Nemanius savo trofėjų lentyną papildė dar vienu pirmosios vietos laimėjimu, o perspektyvusis V. Pivoras sėkmingai užsitikrino trečiąją vietą. Bendroje įskaitoje ...
  • Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai

    2022-10-28Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai
    Moderniųjų technologijų bendrovė „Huawei“ skelbia kasmetinio išmaniųjų telefonų fotografijos ir vaizdo įrašų konkurso „Next Image“ pradžią. Šių metų tema – „Įkvėpk pasaulį“ (angl. Inspire the World). Konkursas jau keletą metų pritraukia talentingiausius fotografus, vaizdo operatorius ir turinio kūrėjus iš viso pasaulio. Iki lapkričio 14 d. bet kuris „Huawei“ įrenginių vartotojas gali pateikti savo telefonu darytas nuotraukas ar vaizdo įrašus ir laimėti vieną iš vertingų dovanų, įskaitant pagrindinį 10 tūkst. JAV dolerių prizą. „Jau penkis metus iš eilės vykstančiame konkurse dalyvavo daugiau nei 170 valstybių gyventojai iš viso pasaulio, o jo metu buvo gauta virš trijų milijonų paraiškų. Kviečiame visus „Huawei“ įrenginių ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2022-10-26Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo spalvos, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius užsidėtų – matymas nepagerėja. Kartais daiktai dvigubinasi ar būna matomi gelsvame fone. Ligai progresuojant rūkas akyse didėja, ...
  • Lenkijos žurnalistas įsitikinęs: „Reikia ne tik gesinti gaisrus“

    2022-10-26Lenkijos žurnalistas įsitikinęs:  „Reikia ne tik gesinti gaisrus“
    Stanislavas Strasburgeris (Stanislaw Strasburger) – laisvai samdomas žurnalistas, rašytojas, kultūros vadybininkas. Gimė Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir dabar gyvena tarp Berlyno, Varšuvos ir Viduržemio jūros miestų. Jis rašo grožinę ir negrožinę prozą, komentarus ir esė lenkų bei vokiečių kalbomis. Pagrindinės Stanislavo temos – globalus judumas, daugiakultūriškumas, kolektyvinė atmintis ir #Eutopia – naujoji Europos Sąjungos vizija. Žurnalisto straipsniai ne kartą buvo spausdinami Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“, Vokietijos laikraščiuose „Berliner Zeitung“, „Die Welt“ ir kituose, taip pat skelbti vokiečių radijuje. Straipsniai spausdinami ir leidiniuose arabų kalba, taip pat nuolat verčiami į kitas kalbas. S. Strasburgeris ne kartą buvo įvairių knygų mugių, festivalių, kitų renginių svečias, taip pat ...
  • Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?

    2022-10-26Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?
    2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“ Nuotraukos iš SAM archyvo Pamažu gerėjanti situacija – Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais ...
  • Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

    2022-10-24Archeologas doc. Algimantas Merkevičius:  „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“
    Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas. Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos – Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje? – Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau ...
  • Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės

    2022-10-21Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės
    2022 m. spalio 19 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ pristatymas. Leidinio sudarytoja Ramunė Sakalauskaitė, o išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bendradarbiaudamas su VšĮ „Porta artis“. Albumas pasakoja apie monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922 – 2001) kelionę į tremties vietas, jo pašventintus filosofo Levo Karsavino (1882-1952) ir generolo Jono Juodišiaus (1892-1950) kapus bei paminklą ten palaidotiems represuotiems žmonėms. Fotografinį V. Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis apie ekspedicijų į tremties vietas konkrečias realijas. Nuotraukos, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos. 1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas ...
  • Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė

    2022-10-20Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė
    Oranzerijos Kijeve fragmentas Ukrainos M. M. Hryshko nacionalinis botanikos sodas Kijeve prašo pagalbos: didžiausiai šalies oranžerijai ir jos nacionaline vertybe pripažintai augalų kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė – visus šiuos metus ypač sunkiomis sąlygomis Kijeve laikęsis sodas neturi lėšų įsigyti kurui, reikalingam bent minimalios augalams būtinos šilumos palaikymui. „Maksimaliai apkarpėme ir sumažinome sodo išlaidas, atsisakėme visko, be ko įmanoma išgyventi šį sunkų laikotarpį, tačiau nešildyti oranžerijų, kuriose auga tropiniai ir subtropiniai augalai, paprasčiausiai negalime – nes tai reikštų visišką jų sunaikinimą,“ – skėsčioja rankomis botanikos sodo Kijeve vadovė, dr. Natalia Zaimenko. Iš viso Ukrainos nacionalinės tropinių ir subtropinių augalų kolekcijos plotas ...
  • Suvalkų koridoriaus kūrimosi ir formavimosi istoriniai momentai

    2022-10-19Suvalkų koridoriaus kūrimosi  ir formavimosi istoriniai momentai
    Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose. Ypač šis klausimas paaštrėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. NATO dėmesys Baltijos šalims stipriai išaugo. NATO šalys rengė tarptautines pratybas, kaip ginti Suvalkų koridorių, kurio okupaciją, anot Lietuvos pareigūnų, Rusija repetuoja jau ne vienerius metus. Suvalkų koridorių dažnai mini Jungtinių Valstijų kariškiai, apie jo gynybą kalba ir Briuselyje posėdžiaujantys NATO diplomatai bei ministrai. Galimas ...
  • Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio…

    2022-10-19Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio...
    Parodos, skirtos Jurgiui Dovydaičiui, kampelis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, perfrazuojant jo paties žodžius, prabilta apie Jurgį Dovydaitį, kilusį iš Runkių kaimo (Kazlų Rūdos sav.), daugiau nei septynis dešimtmečius keliavusį po Lietuvą ir rinkusį trapiuosius lobius: užrašinėjusį liaudies dainas ir jas įrašinėjusį, pasakas, smulkiąją tautosaką. 350 sąsiuvinių, per 1200 magnetinių juostų, 800 fotojuostų – per 140 tūkstančių vienetų fondas yra gausiausias vieno žmogaus kada nors sukauptas Lietuvoje… Artėjant 115-osioms tautosakininko gimimo metinėms Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka surengė konferenciją „Legendinis XX amžiaus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis“. Ja užbaigtas ir dvejus metus trukęs projektas „Jurgio Dovydaičio pamokos“. Įdomų pranešimą padarė tautosakininko archyvus tyrinėjanti Asta ...
  • Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui

    2022-10-17Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui
    Šalies bibliotekos jau seniai yra tapusios ne tik ta vieta, kur galima pasiskolinti knygų ar paskaityti periodinius leidinius. Šių dienų biblioteka atlieka ir įvairias socialines funkcijas, vykdo kultūrinę, šviečiamąją, pačią įvairiausią edukacinę veiklą, buria bendruomenę, tampa patrauklia vieta ir senjorų susibūrimams, ir jaunimo bendravimui. Išmokė kompiuterinio raštingumo J. Dudkienė teigia, kad bibliotekos funkcijų nuolat daugėja. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jūratė Dudkienė sako, kad tos permainos bibliotekose vyksta nuolat ir jos akivaizdžios. Biblioteka padeda jos lankytojams tobulėti, skatina mokytis naujovių. Būtent bibliotekose nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių išmoko kompiuterinio raštingumo, taip pat lavino savo užsienio kalbos įgūdžius įvairiuose ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.