Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Ar verta keliauti per pandemiją?

Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti.

Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų.

Jautė psichologinį nuovargį

Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies.

Vytautas: „Po kelionės mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“

Vytautas: „Po kelionės mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“

„Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau išvykti į Egiptą, paatostogauti, pailsėti nuo darbų ir pandemijos situacijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti vertino neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dauguma į tai žiūrėjo pavydžiai“, – pasakoja alytiškis.

Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į šalį jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto ne vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras teigia nebijojęs užsikrėsti.

Vytautas džiugiai dalijasi prisiminimais ir sako, kad „po kelionės niekas nepasikeitė – viskas taip, kaip buvę, tačiau mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Jis priduria, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, keliauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.

Renkasi savą šalį

Radviliškio rajone esančio Liutkiškių kaimo gyventoja Irena pasakoja, kad pandemijos metu keliauti į užsienį ji nepasiryžo dėl saugumo: „Jau kovo mėnesio pradžioje buvau pilnai vakcinuota, paskiepyta dviem vakcinos dozėmis, tačiau ir toliau bandžiau apsaugoti savo artimuosius ir visus aplinkinius nuo viruso, laikydamasi Vyriausybės nurodymų, nekeliavau iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės ir vengiau nebūtinų susitikimų su žmonėmis.“

Irenos nuomone, jeigu žmonės būtų atsakingesni, būtų galima laisviau keliauti. 		Nuotraukos iš asmeninių archyvų

Irenos nuomone, jeigu žmonės būtų atsakingesni, būtų galima laisviau keliauti. Nuotraukos iš asmeninių archyvų

„Esu pasiskiepijusi, todėl kontaktuoti su iš užsienio grįžusiais asmenimis man nėra baisu, jeigu tiksliai žinau, iš kurios šalies jie sugrįžo ir kad tinkamai laikėsi visų saviizoliacijos reikalavimų, tačiau pačiai keliauti man atrodo nesaugu.“

Irenos nuomone, šioje vietoje itin svarbų vaidmenį atlieka žmonių atsakomybė – jei žmonių požiūris į virusą būtų rimtesnis, tai sergamumo rodikliai ir mirčių skaičius būtų mažesni, tuomet būtų galima laisviau ir saugiau keliauti.

Moteris džiaugiasi kitų žmonių kelionių akimirkomis ir įspūdžiais, tačiau šiuo pandemijos laikotarpiu, nepaisant pomėgio keliauti, vietoj tolimų kelionių į užsienio šalis moteris verčiau renkasi artimųjų lankymą savoje šalyje.

„Išsijungia“ savisaugos instinktas

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vidaus ligų gydytojos Boženos Markevič teigimu, ne visi žmonės suvokia, jog koronavirusinė infekcija nėra lytiškai plintanti infekcija, kurios plitimą mes galima sustabdyti, – tai yra oro lašeliniu būdu plintantis virusas, dėl šios priežasties kartais būna itin sudėtinga nustatyti, kur, kada ir kokiu būdu buvo užsikrėsta.
„Oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, kaip šiuo atveju koronavirusas, yra pavojingesnės, nes jomis užsikrėsti yra labai lengva – jeigu pro mus einantis žmogus giliau pakvėpavo, nusikosėjo ar nusičiaudėjo ir vėjas atpūtė tą virusą, tai tas žmogus užsikrėtė.“

Keliaudami po platų pasaulį rizikuojame galimybe parvežti naujas infekcijų atmainas, kaip antai braziliška ir indiška koronaviruso atmainos buvo parvežtos turistų iš Brazilijos ir Indijos.
„Kai išvykstame į kelionę, viskas atrodo labai gražu, tikimės, jog imunitetą sustiprins saulės spinduliai, kartais visai nesukdami galvos labai nesaugiai ragaujame maistą gatvėse, bendraujame lėktuve, parduotuvėje, viešbutyje pamiršdami viruso grėsmę. Kelionės pavojingos tuo, jog bendraujame su potencialiai sveikais žmonėmis, nežinodami, ar jie yra infekcijos nešiotojai.“
Tačiau didžiausią pavojų kelia tie žmonės, kurie nejaučia ligos simptomų, yra grįžę iš užsienio ir nesilaiko saviizoliacijos ir koronaviruso infekcija užkrečia šeimos narius, bendradarbius bei aplinkinius žmones.

„Saviizoliacija nėra sugalvota veltui – tai yra būdas užsitikrinti, jog nesusirgai tu pats ir jog neužkrėsi kitų žmonių“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Jos nuomone, kol „pandemija yra nesuvaldyta, mirtingumas yra pakankamai didelis, keliavimas, viruso „parvežimas“ šeimos nariams bei aplinkiniams, kurie neturi imuniteto koronavirusinei infekcijai, yra neapdairus žingsnis.“

Užs. 805.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru

    2022-04-25Lietuvoje apstu neišnaudotų galimybių apsirūpinant biokuru
    Nors šildymo sezonas ką tik pasibaigė, susiklosčiusi situacija skatina galvoti apie būsimąjį. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija būgštauja, kad „nieko nedarant, kitas šildymo sezonas gali būti dar skausmingesnis šilumos vartotojams, o gal ir nepilnavertis“, bei siūlo valdžiai ieškoti variantų, kaip užsitikrinti patikimą biokuro prieinamumą kitą žiemą. Biokuro birža ramina, kad žaliavos Lietuvoje netrūksta, tik reikėtų perorientuoti šalies šilumos gamybą iš geresnės biokuro kokybės į prastesnę. Įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius įsitikinęs: panaudojant tam tikras priemones, net ir nedidinant kirtimų apimčių, įmanoma surinkti dvigubai daugiau kirtimo liekanų. „Jei dabar Valstybinių miškų urėdija rinkai pateikia 240 tūkst. kub. ...
  • Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų

    2022-04-25Lietuvos Valstybės Konstitucija gyvuoja jau šimtą metų
    Prof. dr. Dainius Žalimas daugiau kaip septynerius metus vadovavo Konstituciniam Teismui. Nuotrauka iš Konstitucinio teismo tinklalapio Lietuvos Respublikos Seimas, vertindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisines konstitucines tradicijas, atsižvelgdamas į tai, kad šiemet sukanka 100 metų, kai 1922 metais buvo priimta Lietuvos Valstybės Konstitucija – pirmoji moderni, nuolatinė, demokratinio turinio Lietuvos Respub-likos Konstitucija, nutarė paskelbti 2022 metus Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui. Lietuvos Valstybės ...
  • Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus

    2022-04-25Konstitucinis Teismas: pernai daugiausia bylų – pagal fizinių asmenų pateiktus skundus
    Kovo 31-ąją Konstitucinio Teismo svetainėje buvo paskelbtas aštuntasis metinis veiklos pranešimas, kuriame apžvelgta šio Teismo veikla 2021 metais. Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė. Nuotrauka iš Konstitucinio Teismo internetinio puslapio. Pasak 2021 m. birželio mėn. pradėjusios eiti Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Danutės Jočienės, vienas svarbiausių Konstitucinio Teismo veiklos tikslų – Lietuvos teisinėje sistemoje 2019 metais įdiegtą individualaus konstitucinio skundo institutą matyti kaip efektyvią teisinės gynybos priemonę, padedančią veiksmingai ginti pažeistas konstitucines asmens teises ir laisves. Vadovaujantis šiuo prioritetu, praėjusiais metais buvo stengiamasi bylas pagal individualius konstitucinius skundus nagrinėti kuo sparčiau. – Šios pastangos davė konkrečių rezultatų – 2021 metais pirmą kartą Konstitucinio Teismo veiklos ...
  • Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?

    2022-04-21Krovinių gabenimas jūra, ką reikia žinoti?
    Jūrų transportas buvo naudojamas labai ilgą laiką kroviniams ir žmonėms gabenti dideliais atstumais. Jūrų transportas sudaro apie 60% viso pasaulio krovinių pervežimo. Tai reiškia, kad nepaisant šimtmečių gyvavimo šio prekių gabenimo būdo, jis neprarado savo populiarumo, nes turi nemažai privalumų. Dauguma pasaulio šalių turi priėjimą prie jūros, todėl daugeliui jų prekių pristatymas jūra yra labai patogus. Taigi, kokie yra prekių gabenimo jūra pranašumai? Jei palygintume krovinio pervežimo sausuma, oru ir jūra kainą, pastebimai laimi pastarasis. Krovinių gabenimas jūra yra gana nebrangus būdas pristatyti krovinį. Šiuolaikiniame pasaulyje jūrų laivai turi įspūdingą keliamąją galią ir talpą. Kuo daugiau laive yra krovinių, tuo pigiau jį išeina pristatyti. Nei sausumos, ...
  • Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?

    2022-04-21Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų?
    Kaip pasirinkti tinkamą sporto programą turint sveikatos problemų? Svarbiausias kūno rengybos tikslas yra jaustis gerai. Suvokti savo sugebėjimus, nuolat tobulinti save, jaustis saugiai ir pasitikėti savimi visose gyvenimo srityse. Esant tokiam įtemptam gyvenimo būdui, neabejotinai svarbų vaidmenį atlieka sąmoninga ir sisteminga fizinė veikla, kuri gali būti atliekama įvairiais pratimais, visapusiškai veikiančiais mūsų psichosomatinę asmenybę. Jie – tarsi „įrankiai“ siekiant sveikos ir aktyvios gyvensenos tikslų. Ir kaip darbo efektyvumas priklauso nuo tinkamai parinktų ir naudojamų priemonių, taip mūsų veiklos efektyvumas rūpinantis sveikata ir fiziniu pasirengimu didele dalimi priklauso nuo tinkamai parinktų fizinio aktyvumo formų. Todėl verta susipažinti su gausiu klubų ir sveikatingumo ...
  • Žmonių nuomonė taip pat yra labai svarbi

    2022-04-20Žmonių nuomonė taip pat yra  labai svarbi
    Lietuvos istorikas, profesorius, televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas savo mintimis šiuo klausimu pasidalijo neseniai viešėdamas Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje biblio­tekoje, kur buvo surengtas susitikimas „Kur ieškoti lietuviškos tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“. – Neslėpsiu, kad aš asmeniškai esu Suvalkijos pavadinimo šalininkas. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į žmonių nuomonę – jei jiems labiau patinka Sūduvos pavadinimas, tai gali būti Sūduva, juolab kad ir Sūduvos metus šiemet minime. Nieko per prievartą daryti nereikia ir tos nuomonės keisti. Mano nuomone, nereikėtų ginčytis dėl tų vardų. Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas dar 1420 metais mini „sūduvių arba jotvingių žemę“. Šios teritorijos vakarinė dalis vadinama Sūduva, pietinė ...
  • Profesorius Alfredas Bumblauskas Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę

    2022-04-20Profesorius Alfredas Bumblauskas  Marijampolėje išgirdo ir kitą nuomonę
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje neseniai apsilankęs ir susitikime „Kur ieškoti Užnemunės tapatybės pagrindų: Suvalkijoj, Sūduvoj ar..?“ dalyvavęs žinomas Lietuvos istorikas, profesorius, ilgametis televizijos laidų vedėjas Alfredas Bumblauskas sulaukė didelio žiūrovų būrio. Į anksčiau dėl jo ligos atidėtą susitikimą šįsyk susirinko tikrai daug žmonių, ir pats svečias jautėsi ir elgėsi šiek tiek kaip šoumenas, mėgavosi dėmesiu ir džiaugėsi jam skirtais plojimais. Viso susitikimo metu istorikas negailėjo pagyrų šiam kraštui, kuriam jis mieliau naudoja Suvalkijos pavadinimą, nors pastaruoju metu girdisi vis daugiau balsų įteisinti Sūduvos pavadinimą. Pasak A. Bumblausko, jei su pačia Marijampole viskas paprasčiau ir aišku, tai su Sūduva yra sudėtingiau, ...
  • Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?

    2022-04-20Ar bus įstatymu įtvirtintas Sūduvos pavadinimas?
    Atsiliepdama į Sūduvos regiono tarybos siūlymą įstatyminiu lygmeniu keisti Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono pavadinimą ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros kvietimą šiuo klausimu pareikšti nuomonę, Etninės kultūros globos taryba balandžio pradžioje surengė Regionų kultūros politikos grupės posėdį. Šiame posėdyje buvo pritarta Sūduvos regiono tarybos siūlymui. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos Prezidentūrai išsiųstas raštas, kuriame siūloma „keisti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintą etnografinio regiono pavadinimą Suvalkija (Sūduva) į pavadinimą Sūduva, arba bent Sūduva (Suvalkija)“. Teikdama šį siūlymą EKGT pastebėjo, kad jau prieš 20 metų kuriant EKGT padalinius etnografiniuose regionuose aptariamo regiono atstovai siekė, kad būtų įtvirtintas Sūduvos pavadinimas. ...
  • Galima siūlyti ir kitą variantą

    2022-04-20Galima siūlyti  ir kitą variantą
    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pakalbintas „Suvalkiečio“, išsakė tokią nuomonę:– Dar 2005 metais Kalbos komisijos išsamiai nagrinėta ir nutarta, kad pagrindinis etnografinio regiono pavadinimas vis dėlto Suvalkija, o vietovardis Sūduva vartotinas daugiausia istoriniame kontekste. Pagrindinis tokio nutarimo motyvas buvo tas, kad Suvalkija ir Sūduva nesutampa nei chronologiškai, nei geografiškai. Tačiau jei keliama tokia iniciatyva, manau, kad visuomenė ir jai atstovaujančios institucijos galėtų pasiūlyti ir kitą variantą. O kalbiniu požiūriu abu pavadinimai taisyklingi.
  • Akcija „Darom‘22“ kviečia šviesti, burti, kurti ir atkurti gamtai padarytą žalą

    2022-04-20Akcija „Darom‘22“ kviečia šviesti, burti, kurti ir atkurti gamtai padarytą žalą
    Kasmetinė viešųjų erdvių tvarkymo akcija šiemet vyks balandžio 23 d. ir skatins gyventojus visoje Lietuvoje ne tik rinkti atliekas, tačiau ir jas rūšiuoti bei pristatyti į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Akcijoje gali dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, miestų ir miestelių bendruomenės, organizacijos, verslo įmonės ir visi, kam rūpi aplinkosauga. Dalyvių registracija šiemet nebus vykdoma, o surinktas ir išrūšiuotas atliekas į regioninius ir apskričių aplinkos tvarkymo centrus (RATC) arba stambiagabaričių atliekų tvarkymo centrus (ATC) pristatys patys akcijos dalyviai.VŠĮ „Mes darom“ vadovė Toma Buivydaitė, komentuodama akcijos formato pasikeitimus, teigė, kad tokia tvarka siekiama didesnio žmonių sąmoningumo ne tik surenkant, rūšiuojant, bet ir sutvarkant atliekas ...
  • Kas nugalėjo Metų renovacijos projekto rinkimuose?

    2022-04-20Kas nugalėjo Metų renovacijos projekto rinkimuose?
    Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informuoja apie Metų renovacijos projekto rinkimų rezultatus. Daugiausia visuomenės balsų pelnė du daugiabučiai iš Klaipėdos – Vingio g. 35 ir Veterinarijos g. 29 bei daugiabutis iš Telšių, Vilniaus g. 24. Rinkimuose dalyvavo 15 daugiabučių iš įvairių Lietuvos miestų. Po renovacijos – lyg naujos statybos namas Klaipėdoje, Vingio g. 35, daugiabučio butų savininkai norėjo būti pirmieji, kurie savo rajone gyvens atnaujintame daugiabutyje. To rezultatas – patogus, gražus ir gerokai energiškai efektyvesnis daugiabutis, kuris traukia ne tik klaipėdiečių, bet ir miesto svečių žvilgsnius. Namo sienos nudažytos Klaipėdai būdingomis spalvomis, įrengti modernūs balkonai. Nors po atnaujinimo namas atrodo lyg naujai ...
  • Pasėlių deklaravimas – naujovės, apie kurias verta žinoti ūkininkams

    2022-04-16Pasėlių deklaravimas – naujovės, apie kurias verta žinoti ūkininkams
    Artėjant pasėlių deklaravimo pradžiai ūkininkams verta žinoti apie svarbiausius šių metų pasikeitimus. Anot Žemės ūkio ministerijos, palyginti su praėjusių metų deklaravimu naujovių nėra daug, tačiau pokyčiai dėl valstybinės žemės deklaravimo, dėl leidimo nuimti derlių žaliajame pūdyme, palengvinimų deklaruojantiems pievas ir ganyklas, bet nelaikantiems gyvulių – svarbūs. Taigi, ką reikėtų žinoti? 1. Žemės ūkio ministerija primena, jog pasėlių deklaravimas prasideda balandžio 19 dieną ir jis truks iki birželio 14 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki liepos 8 d., tačiau vėluojantiems ūkininkams bus taikoma nuoskaita po 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. 2. Šiemet valstybinę žemę deklaruoti galės tik tie pareiškėjai, ...
  • Duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika suteiks didesnes galimybes gyventojams

    2022-04-15Duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika suteiks didesnes galimybes gyventojams
    Kovo pirmosiomis dienomis Marijampolės savivaldybės Mokolų kaime duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika Marijampolės regiono ir aplinkinių vietovių gyventojams žada naujas galimybes sveikatos priežiūros srityje. Klinika turi naują modernų magnetinio rezonanso aparatą, gyventojams nebereikės dėl šių tyrimų vykti į Druskininkus, Kauną ar Vilnių. Taip pat klinikoje įrengti gydytojų konsultaciniai kabinetai, aprūpinti šiuolaikine medicinos diagnostikos įranga. Nuo kitos savaitės darbą čia turėtų pradėti dr. gyd. kardiologė, turinti aukštą kompetencijos lygį ir naujausią diagnostikos aparatūrą. Modernioje klinikoje – pažangiausia gydymo įranga Suvalkijos medicinos klinika – tai naujas diagnostikos centras Marijampolėje, kuriame kiekvieną mėnesį daugiau kaip penkiems šimtams pacientų galės būti atliekami pažangiausi magnetinio rezonanso tomografijos ...
  • Karo ekonomika: tikroji rusiškos naftos ir dujų kaina

    2022-04-15Karo ekonomika: tikroji rusiškos naftos ir dujų kaina
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys „Ar iš tikrųjų vertybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo tapo Europos pagrindu, dar yra gyvos? Ar jos jau atgyveno ir tegali būti muziejaus eksponatas turistams?“, – dėkodamas Lietuvai už paramą ir jau suteiktą pagalbą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šią savaitę Seimui priminė apie problemas, kurių ignoruoti karo sąlygomis tiesiog neįmanoma. V. Zelenskis paaiškino, ką turi galvoje: kremlius tikisi, kad Europa, Vakarų šalys netrukus pamirš agresoriaus nusikaltimus, tebevykdomus Ukrainoje. „Jie (rusai) yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta, ...
  • Jubiliejiniai Rygiškių Jono gimnazijos metai gimnazistų akimis

    2022-04-13Jubiliejiniai  Rygiškių Jono gimnazijos metai gimnazistų akimis
      Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija mini 155 metų jubiliejų. Per šitiek metų būta visokių mokinių – ir gabių, ir aktyvių, ir kuklių bei energingų. Visais jais gimnazija didžiuojasi kaip motina vaikais. Šiandien supažindiname su dviem ją garsinančiais gimnazistais – Agne Žitkauskaite ir Gustu Mickumi.   Rinkosi geriausią regiono gimnaziją Iš Vilkaviškio kilusiai Agnei Žitkauskaitei ši gimnazija atrodė kaip geriausias pasirinkimas baigus aštuntą klasę. Ji sakė ieškojusi geros bendruomenės, kuri motyvuotų tobulėti, siekti žinių. „Čia ją radau, labai tuo džiaugiuosi. Klasė draugiška, palaiko vieni kitus. Tiesą sakant, pati sau išsikeliu didžiausius lūkesčius, o ne su kitais varžausi. Kol kas nenuviliu savęs“, – sako mergina.Abiturientė ...
  • Žmogus vis dairėsi į paukštį…

    2022-04-13Žmogus vis dairėsi į paukštį...
    Nuo senų senovės. Ar todėl, kad pavydėjo laisvo skrydžio? Nes galvojo, kad gyvena paukštis be jokio rūpesčio, lėkdamas, kur nori, ir sustodamas, kada jam pačiam norisi: nutūpdamas ant žydinčios ar rudenio uogų pilnos šakos, ant prašmatnaus namo kraigo ar net pačios pilies bokštelio – o gal ant pasvirusio koplytstulpio atbrailos šalia jau užžėlusio kelio… Žmogus vis dairėsi į paukštį, lydėjo jį akimis, nors vėliau suprato: ne toks jau paprastas ir be rūpesčių jo gyvenimas, nes lizdą reikia sukti, maisto ieškoti, nuo pikta linkinčių saugotis. Kaip ir visiems po šia saule… Tad pakvietė jį pas save. Tikrai ne vien paukščiai gyvena tik ...
  • Kalbėti suvalkiečių tarme – ne gėda, o privalumas

    2022-04-13Kalbėti suvalkiečių tarme – ne gėda, o privalumas
    Šiemet minime Sūduvos metus ir tai puiki proga pakalbėti apie kalbą bei suvalkiečių tarmę. 2006 m. buvo išleista akademiko Zigmo Zinkevičiaus knyga „Lietuvių tarmių kilmė“, kurioje jis teigia, kad dabartinės lietuvių kalbos tarmės pradėjo formuotis dar IX-X amžiuose. Jau tuomet lietuvių kalbos klodas buvo suskilęs į du protodialektus: rytinį ir vakarinį. Knygoje „Lietuvių bendrinė kalba, jos kilmė ir raida“ akademikas rašo ir apie dažnai minimą faktą, jog lietuvių bendrinė kalba atsirado iš suvalkiečių tarmės XIX a. pabaigoje, nors, pasak jo, jau pačiuose pirmuose XVI a. rankraščiuose pastebime tam tikrus norminimo reiškinius. „Žmonės stengėsi prisiderinti prie kitų tarmių. Man rūpėjo ištirti ir ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.