Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ar verta keliauti per pandemiją?

Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti.

Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų.

Jautė psichologinį nuovargį

Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies.

Vytautas: „Po kelionės mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“

Vytautas: „Po kelionės mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“

„Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, šių metų kovo mėnesį nusprendžiau išvykti į Egiptą, paatostogauti, pailsėti nuo darbų ir pandemijos situacijos. Jaučiau, jog mano organizmui reikėjo psichologinio poilsio nuo visų neigiamų emocijų šalyje. Dalis aplinkinių mano pasiryžimą išvykti vertino neigiamai, tačiau vis dėlto didžioji dauguma į tai žiūrėjo pavydžiai“, – pasakoja alytiškis.

Kelionės metu Vytautas atsakingai laikėsi rekomendacijų ir dėl to jautėsi pakankamai saugiai, o norėdamas išvykti iš Lietuvos ir sugrįžti į šalį jis privalėjo turėti neigiamą COVID-19 testo, atlikto ne vėliau nei 72 valandos iki atvykimo į šalį, atsakymą. Dėl to vyras teigia nebijojęs užsikrėsti.

Vytautas džiugiai dalijasi prisiminimais ir sako, kad „po kelionės niekas nepasikeitė – viskas taip, kaip buvę, tačiau mano psichologinė savijauta pasikeitė 180 laipsnių.“ Jis priduria, jog, laikantis visų taisyklių, atlikus COVID-19 testą ar pasiskiepijus nuo koronaviruso, keliauti yra taip pat saugu ir smagu, kaip ir prieš pandemiją.

Renkasi savą šalį

Radviliškio rajone esančio Liutkiškių kaimo gyventoja Irena pasakoja, kad pandemijos metu keliauti į užsienį ji nepasiryžo dėl saugumo: „Jau kovo mėnesio pradžioje buvau pilnai vakcinuota, paskiepyta dviem vakcinos dozėmis, tačiau ir toliau bandžiau apsaugoti savo artimuosius ir visus aplinkinius nuo viruso, laikydamasi Vyriausybės nurodymų, nekeliavau iš savo gyvenamosios vietos savivaldybės ir vengiau nebūtinų susitikimų su žmonėmis.“

Irenos nuomone, jeigu žmonės būtų atsakingesni, būtų galima laisviau keliauti. 		Nuotraukos iš asmeninių archyvų

Irenos nuomone, jeigu žmonės būtų atsakingesni, būtų galima laisviau keliauti. Nuotraukos iš asmeninių archyvų

„Esu pasiskiepijusi, todėl kontaktuoti su iš užsienio grįžusiais asmenimis man nėra baisu, jeigu tiksliai žinau, iš kurios šalies jie sugrįžo ir kad tinkamai laikėsi visų saviizoliacijos reikalavimų, tačiau pačiai keliauti man atrodo nesaugu.“

Irenos nuomone, šioje vietoje itin svarbų vaidmenį atlieka žmonių atsakomybė – jei žmonių požiūris į virusą būtų rimtesnis, tai sergamumo rodikliai ir mirčių skaičius būtų mažesni, tuomet būtų galima laisviau ir saugiau keliauti.

Moteris džiaugiasi kitų žmonių kelionių akimirkomis ir įspūdžiais, tačiau šiuo pandemijos laikotarpiu, nepaisant pomėgio keliauti, vietoj tolimų kelionių į užsienio šalis moteris verčiau renkasi artimųjų lankymą savoje šalyje.

„Išsijungia“ savisaugos instinktas

Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vidaus ligų gydytojos Boženos Markevič teigimu, ne visi žmonės suvokia, jog koronavirusinė infekcija nėra lytiškai plintanti infekcija, kurios plitimą mes galima sustabdyti, – tai yra oro lašeliniu būdu plintantis virusas, dėl šios priežasties kartais būna itin sudėtinga nustatyti, kur, kada ir kokiu būdu buvo užsikrėsta.
„Oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, kaip šiuo atveju koronavirusas, yra pavojingesnės, nes jomis užsikrėsti yra labai lengva – jeigu pro mus einantis žmogus giliau pakvėpavo, nusikosėjo ar nusičiaudėjo ir vėjas atpūtė tą virusą, tai tas žmogus užsikrėtė.“

Keliaudami po platų pasaulį rizikuojame galimybe parvežti naujas infekcijų atmainas, kaip antai braziliška ir indiška koronaviruso atmainos buvo parvežtos turistų iš Brazilijos ir Indijos.
„Kai išvykstame į kelionę, viskas atrodo labai gražu, tikimės, jog imunitetą sustiprins saulės spinduliai, kartais visai nesukdami galvos labai nesaugiai ragaujame maistą gatvėse, bendraujame lėktuve, parduotuvėje, viešbutyje pamiršdami viruso grėsmę. Kelionės pavojingos tuo, jog bendraujame su potencialiai sveikais žmonėmis, nežinodami, ar jie yra infekcijos nešiotojai.“
Tačiau didžiausią pavojų kelia tie žmonės, kurie nejaučia ligos simptomų, yra grįžę iš užsienio ir nesilaiko saviizoliacijos ir koronaviruso infekcija užkrečia šeimos narius, bendradarbius bei aplinkinius žmones.

„Saviizoliacija nėra sugalvota veltui – tai yra būdas užsitikrinti, jog nesusirgai tu pats ir jog neužkrėsi kitų žmonių“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Jos nuomone, kol „pandemija yra nesuvaldyta, mirtingumas yra pakankamai didelis, keliavimas, viruso „parvežimas“ šeimos nariams bei aplinkiniams, kurie neturi imuniteto koronavirusinei infekcijai, yra neapdairus žingsnis.“

Užs. 805.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Menas – visada terapija“

    2021-08-28„Menas – visada terapija“
    Taip į grafikos ir tapybos parodos „Įžūlus apsinuoginimas“ atidarymą susirinkusiems marijampoliečiams sakė jos autorė Laimutė Širvydienė, akcentuodama, kad net mažiausiai pastangų reikalaujantis kūrybos procesas veikia pozityviai. Tarkime, tai gali būti kad ir koliažai, dėliojami iš karpomų žurnalų… Nijolė LINIONIENĖ Atėjusieji į Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją gal ir buvo nustebinti, pamatę daugybę mažo formato piešinių, pirmiausia kritusių į akis (esame įpratę prie didokų formatų) – kiekvienas dar ir su tekstu. Tai – įspūdžio ar konkretaus vyksmo apibūdinimas. Ką atskleidė pirma pažintis? Kad autorė daug keliauja – ir labai dažnai būna išskirtiniuose koncertuose… Kai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė ją pristatė, ...
  • Literatūriniai pietūs su kraštiečiu

    2021-08-28Literatūriniai pietūs su kraštiečiu
    Rugpjūtį užplūdusi vasariška šiluma, saulė, dangaus žydrynė dar labiau skatino norą ištrūkti iš karantino ir virtualios erdvės į tikrą, visais pojūčiais patiriamą pasaulį. Daukšiečiai buvo pakviesti į bibliotekos kiemelį pasimėgauti literatūriniais pietumis su kraštiečiu, dvylikos knygų autoriumi, aistringu gamtininku, kolekcininku, medžiotoju, ichtiologu ir gausybės titulų savininku Algimantu Zubavičiumi, šiuo metu gyvenančiu Dauguose. Kraštietis visus pradžiugino ne tik „desertu“ – unikalia trofėjų ir daiktų iš tolimosios Afrikos kolekcija, bet ir nuoširdžiu, atviru bendravimu, kuris pakylėjo ir užliejo šviesiausiomis, gražiausiomis emocijomis! Kalbėdamas dažnai pabrėždavo, kad gyvenimas ir kūryba nėra du skirtingi pasauliai, jų santykis labai glaudus – kūryba kyla iš gyvenimo ir yra ...
  • Želsva kvietė į širdis vasaros žydėjimą

    2021-08-28Želsva kvietė į širdis  vasaros žydėjimą
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka šiais metais švenčia bibliotekos šimtmetį. Vienas iš renginių, skirtų šiam jubiliejui, „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ vyko Želsvos bibliotekoje. Jis skirtas lietuvių poetui Vytautui Mačerniui paminėti. Šiais metais sukanka 100 metų nuo kūrėjo gimimo (1921–1944). Jaunas poetas paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijos kloduose. Apie jo talentą ir poeziją kalbėjo aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, pristačiusi poezijos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą Vytautui Mačerniui. Poetui savo eiles skyrė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poetai atvykę iš Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Jų pirmininkė, poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė, dėkojo už galimybę supažindinti poezijos mėgėjus su Rašytojų sąjungos poetais ir ...
  • Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

    2021-08-27Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime
    Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų. Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką – Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį ...
  • Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?

    2021-08-26Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?
    Jeigu bet kuriame kitame kambaryje mes galime gyventi be veidrodžio, tai vonios veidrodžiai – neatsiejama vonios kambario detalė. Jie gali būti įvairių dydžių, montuojami atskirai arba integruoti kartu su pakabinama vonios spintele. Taip pat gali būti įrėminti arba be rėmų – viskas priklauso tiek nuo jūsų pasirinkimo, tiek ir nuo vyraujančio vonios kambario interjero. Kaip pasirinkti tinkamą veidrodį vonios kambariui? Net jeigu ir atrodo labai paprasta, išsirinkti veidrodį voniai gali pasirodyti nelengva. Renkantis vonios veidrodį reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus ir laikytis keleto taisyklių. Labai svarbu išlaikyti proporcijas atsižvelgiant į vonioje esančius baldus bei keramiką, todėl reikėtų vengti pernelyg didelių ar ...
  • Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką

    2021-08-25Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką
    Rugpjūčio 19-ąją Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta šio miesto metraštininku vadinamo fotografo Romo Linionio fotografijų paroda „Mano miesto žmonės“, kurioje – 1976–2021 metais užfiksuoti Sūduvos sostinės daugiau ar mažiau žinomi, daugeliui pažįstami žmonės. Algis VAŠKEVIČIUS Parodą lydi nemažai sutapimų – ji ir jubiliejinė, nes šį pirmadienį fotografui R. Linioniui sukako 70 metų, ji buvo surengta tą dieną, kai minima Pasaulinė fotografijos diena ir tą pačią dieną savo 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas žinomiausių ir R. Linionio labai vertinamų Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas. Be to, jau penkiasdešimt metų, kai Romas dirba šį darbą. Pasaulinė fotografijos diena pasirinkta neatsitiktinai – 1837 metais prancūzai Lui Dageras (Louis ...
  • Kurti grožį ir dalintis juo su kitais

    2021-08-25Kurti grožį ir dalintis juo su kitais
    Netoli Marijampolės esančioje rezidencijoje „Grįžulo ratai“ veikia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje gyvenančios dailininkės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės dailės darbų paroda. Jos atidarymas į šią rezidenciją priviliojo gausų būrį menininkės talento gerbėjų. Didelė jo dalis atvyko iš Zanavykų krašto. Algis VAŠKEVIČIUS B.Jakštienė-Šniaukštienė – gerai žinoma šio krašto menininkė, o jos spalvingi, šviesūs, optimizmu alsuojantys darbai eksponuoti jau daugelyje parodų, ji ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Menininkės karjeroje buvo labai kūrybingas laikotarpis, buvo ir pauzių, o šiuo metu ji vėl liejasi puikiose drobėse, kur kiekviena detalė, kiekvienas paukštelis rūpestingai ir širdingai ištapyti ir turi savo vietą. Būtent dėl tų paukštelių menininkė ...
  • Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų

    2021-08-25Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų
    Praėjusią savaitę Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje savo kurtus originalius paveikslus, „nutapytus“ su vinimis ir siūlais, pristatė marijampolietė Jovita Dabašinskienė. Marija BURBIENĖ „Styginių menu“ vadinamais paveikslais J. Dabašinskienė susidomėjo tik prieš metus, pernai pavasarį užklupus pirmajam koronaviruso pandemijos karantinui. – Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Benaršydama internete aptikau nematyta technika sukurtus paveikslus ir pabandžiau pati tokius padaryti. Pirmi paveikslėliai – kavos puodelis ir gėlių vaza – patiko močiutei ir anytai, o mane „užkabino“ kūrybai, – susirinkusiems į parodos pristatymą gerbėjams pasakojo Jovita. Begalinė Jovitos kantrybė ir kūrybinė fantazija, pasak pristatyme dalyvavusios pirmosios mokytojos, ją lydėjo visą ...
  • Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)

    2021-08-25Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)
    Tik netingėkime pavaikščioti mūsų miestelio gatvėmis ir pasigėrėti gražiai tvarkomomis sodybomis. Visos jos turi vieną bruožą: rūpestingai, išmaniai tvarkomos, įdedant ne tik daug laiko, darbo, pastangų, bet ir lėšų. Nors visos ir labai skirtingos… Miestelio pradžioje esanti nedidelė, jauki Miško gatvelė pagaliau išasfaltuota, nutiesti šaligatviai, tačiau pirmieji jos gyventojai naujakuriai to jau nesulaukė… Šioje gatvėje beveik prieš 30 metų įsikūrė darbšti ir draugiška Nijolės ir Sauliaus Dagių šeima. Nijolė labai mėgsta gėles, įvairius augalus, krūmus, gyvūnus, o turėdama dailininko talentą juos realistiškai atvaizduoja. Šiemet žiemą aliejumi tapyti nuostabūs paveikslai – natiurmortai kabo svetainėje. Nijolė turi gabumų ne tik tapyti, bet ir ...
  • Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?

    2021-08-25Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?
    Artėjantis šildymo sezonas kainomis nebeprimins prieš tai buvusių – biokuro ir dujų kainų šuolis lems didesnius mokesčius už šildymą. Deja, bet tai labiausiai pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai – šiuose pastatuose didžioji dalis brangstančios energijos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintą stogą bei sienas. Tai gali lemti išaugusį visuomenės susidomėjimą daugiabučių modernizacija. Svarbu paminėti, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su pernai metų šildymo sezonu, biokuro kainos išaugo net 30–40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą. Prognozuojamas nuoseklus šildymo kainų augimas Prieš kelerius ...
  • „Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)

    2021-08-21„Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)
    Taip kažkada įvardintą būseną (nuostatą) vėl patvirtino Gintarė Baltuškaitė. Muzikė – atlikėja ir pedagogė – jau seniai gyvenanti Italijoje, šio sugrįžimo metu kartu su Arnoldu Jasevičiumi padovanojusi marijampoliečiams puikų fortepijoninį koncertą, dalyvavusi ir akcijos „Atrakink kultūrą“ koncerte Kalvarijoje. Nesijaučia nutolusi nuo Lietuvos ar susvetimėjusi, nes nuolat bendrauja su Liudvinave gyvenančiais tėvais, sese Jurga Jasevičiene, palaiko ryšius su buvusiais bendramoksliais, kai tik gali, atvyksta. Kuo per devynetą metų po praėjusio pokalbio gyveno, kuo šiandien džiaugiasi mūsų kraštietė Gintarė iš Florencijos? Nijolė LINIONIENĖ Apie koncertą Kai praėjusį kartą kalbėjome, pašnekovė sakė nesanti tikra, kada išgirsime ją Lietuvoje, Marijampolėje, nes atvažiuoti ir „pagroti tik šiaip sau“, ...
  • Festivalyje „Marijampolė Music Park“ – „Jauni ir talentingi“

    2021-08-21
    Rugpjūčio 25–29 dienomis tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, nepaisant pandemijos iššūkių, vėl džiugins ir stebins muzikos mylėtojus koncertais ypatinga, smalsumą žadinančia tema „Jauni ir talentingi“. Jau aštuntą kartą įvairiais muzikiniais akordais skambėsiantis festivalis, tapęs neatsiejama vasaros kultūrinio gyvenimo dalimi Marijampolėje, vėl kviečia patirti nepamirštamų įspūdžių. Festivalio sumanytoja ir organizatorė Eglė Kasteckaitė, pristatydama programą akcentavo, kad išskirtiniai koncertai vyks ne tik tradicinėse vietose – miesto parkuose, skambančiose muzikos erdvėse po atviru dangumi, bet ir netikėtose, naujai atrastose vietose, tokiose, kaip „Spindulio“ kino teatro stogo terasa. Savivaldybė prisideda prie miestelėnus ir svečius džiuginančio festivalio renginių, tad klausytojai kaip ...
  • Saugokime save ir kitus!

    2021-08-21Saugokime save ir kitus!
    Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija. Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis. „Nenoriu jausti suvaržymų ir apribojimų“ Santa, kilusi iš Daugų, sako, kad koronavirusu užsikrėtusi nebuvo, tačiau iš jos artimiausiųjų rato sirgo keturių asmenų brolio šeima. „Gerai, kad jie prasirgo gan lengvai ir jokių didesnių nesklandumų nebuvo“, – komentuoja moteris. Santa, nuo mažens skiepijama visais rekomenduojamais skiepais, teigia, kad kasmet skiepijasi ir nuo gripo, o sprendimą ...
  • Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą

    2021-08-20Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą
    „Apkartusi“ vasara – štai toks galėtų būti K. Donelaičio gatvės, Kazlų Rūdoje, gyventojų patirtų nemalonumų reziumė. Nuo ryto iki vakaro važiuojančios sunkiasvorės mašinos, be atvangos kylančios dulkės ir sunkiai pakeliamas triukšmas – su visu tuo Kazlų Rūdos žmonėms teko taikytis beveik visą karščiausią šių metų mėnesį – liepą. Jų pagalbos prašymai liko neišgirsti, o kai kam netgi sukėlė juoką. Eglė BURBAITĖ Apie darbų pradžią niekas neinformavo Nors nuo nemalonių įvykių kulminacijos spėjo prabėgti kelios savaitės, Regina ir Jaronimas Sazanskiai, sako vis dar negalintys atsigauti. Vieną, atrodytų, niekuo neįprastą vasaros rytą visai prie pat jų kiemo esančiu keliu, vedančiu link didmeninės ir mažmeninės prekybos ...
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...