LAMMC SDI mokslo darbuotoja dr. Danguolė Juškevičienė: „Daržo augalų selekcija Lietuvoje turi labai senas ir gražias tradicijas. Viso daržovių selekcijos mokslo rezultatas – daugiau kaip 70 daržo augalų veislių“.

Antramečiai svogūnų augalai – sėklojai, iš kurių žiedynstiebių gaunamos sėklos.
Redos BRAZYTĖS nuotraukos

Augalų pritaikymas žmonių poreikiams gali būti sėkmingas tik tada, kai naudojamos šių augalų konkurencingos veislės ir populiacijos. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, kultūrinių augalų rūšių yra daug ir įvairių, todėl ir selekcijos uždaviniai yra skirtingi. Vis dėlto daugelis selekcijos tikslų ir uždavinių yra bendri ypač besikeičiančio klimato sąlygomis. Tai – produktyvumo didinimas ir produkcijos kokybės gerinimas; augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams bei tolerancija nepalankioms meteorologinėms sąlygoms; tinkamumas auginti, laikantis šiuolaikinių agrotechnikos reikalavimų ir kt.

Lietuviškų veislių morkos tinka laikyti žiemą, konservuoti, jos gražios išvaizdos, lygia odele.

Augalų selekcija yra ilgalaikis, nepertraukiamas ir didelių darbo apimčių reikalaujantis procesas. Augalo veislei sukurti ir registruoti reikia 10–12 ir daugiau metų, sumedėjusių augalų veislės kuriamos dar ilgiau. Siekiant pagreitinti naujų šiuolaikinių veislių kūrimą, selekcijos procesai derinami su genetiniais tyrimais, kai nustatomi vieną ar kitą požymį koduojantys genai, identifikuojami žymekliai. Kuriant naujas veisles, sėkmingai pritaikomi DNR sekoskaitos ir genomo redagavimo metodai – biotechnologijos mokslo metodai, kurie suteikia taip pat naujas augalų selekcijos pagreitinimo galimybes.

LAMMC j. mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Dambrauskas.

Daržo augalų selekcija Lietuvoje turi labai senas ir gražias tradicijas. Viso daržovių selekcijos mokslo rezultatas – daugiau kaip 70 daržo augalų veislių. Pastaraisiais metais vykdoma šak­niavaisių, česnakinių ir vaisinių daržovių bei retųjų ir prieskoninių augalų selekcija. Kiekvienais metais registracijai pateikiama po 1–2 naujas veisles. Naujos hibridinės ir populiacinės veislės atitinka besikeičiančius vartotojų poreikius, pasižymi geromis skonio savybėmis, kaupia daug vertingų maisto medžiagų. Atlikti tyrimai rodo naujai sukurtų veislių konkurencingumą su jau esančiomis rinkoje, efektyvų prisitaikymą sparčiai kintančioje aplinkoje, adaptyvumą veikiant kitiems veiksniams. Šių veislių augalai sparčiau pasisavina dirvoje esančias mitybines medžiagas, natūraliai laiku subręsta Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, todėl tinka daržoves auginant įprastiniu bei ekologiniu būdu.

LAMMC vyr. mokslo darbuotoja Rasa Karklelienė (dešinėje): „Lietuviškos burokėlių veislės atsparios lapų ligoms ir rauplėms“.

Lietuviškos agurkų veislės – minkšta odele, tinka konservavimui, kai kurios veislės – išskirtinio derlingumo.