Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą.

Algis VAŠKEVIČIUS

Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, kad pasirinko būtent šį laikraštį, nes straipsniai jame pasirodė šmaikštūs ir įdomūs, puikiai atskleidžiantys to meto gyvenimo ritmą.
Taigi bibliotekininkė vartė tas nuo laiko pageltusias „Šešupės bangas“ ir vis atrinkdavo kokį įdomesnį straipsnelį, kurį nusiųsdavo karikatūristui, o šis, jį paskaitęs, bandydavo atspindėti tą tekstą popieriaus lakšte.

E. Unguraitis karikatūrose šmaikščiai pavaizdavo to meto aktualijas.

E. Unguraitis karikatūrose šmaikščiai pavaizdavo to meto aktualijas.

„Man tai pirmas atvejis per 40 kūrybinio darbo metų, kai piešinys be teksto yra neskaitomas, jie vienas nuo kito neatsiejami. Tai buvo nauja ir įdomi patirtis, toks kompleksas turbūt yra nauja kryptis karikatūroje. Gavęs iš Daivos straipsnelį, pasigilindavau, pamąstydavau ir maždaug per kokias tris dienas gimdavo karikatūra“, – pasakojo parodos atidaryme jos autorius.
Pirmajame „Šešupės bangų“ numeryje 1925 metų sausio 18 d. rašoma (čia ir toliau laikraščio kalba ir skyryba netaisyta – red.): „Marijampolės praeitis plati, ateitis šviesi, tik dabartis be laikraščio spindulių lyg apmirus, jos padangė lyg aptemus, žibantis Marijampolės vardas lyg aprūdijęs. Marijampolei laikraštis, be abejo, reikalingas. Bet laikraštis kaip ir naujai gimęs žmogus be kitų žmonių pagalbos negalėtų gyvuoti, negalėtų išaugti į tvirtą, stiprų, sveiką ir naudingą gyvūną“.

Ir jau netrukus laikraštis aprašo kino teatre rodytą naują filmą: „Kino palase nuo ketvergo pradeda rodyti naują niekur Lietuvoje nebuvusį paveikslą „Kler“ – 7 aktų drama. Paveikslas atvaizduoja didžio miesto moters įvairų gyvenimą: jos skurdą, nelaimes šeimynoje ir tarnyboje, vyrų-patinų kabinimasi link gražios moters, susitikimas su frantu-žuliku, detektyvų rankose ir t. t. Yra labai gražių ir naturalių momentų: puolimas nuo arklio, mirtis motinos dukters kalėjime besėdint ir t. t. Daug psichologinių momentų. Nėra nuvalkiotų lytinių aistrumų“.

Įdomi paroda veiks iki rugpjūčio 3-osios. Autoriaus nuotraukos

Įdomi paroda veiks iki rugpjūčio 3-osios.
Autoriaus nuotraukos

Nėra abejonių, kad toks patrauklus aprašymas turėjo suvilioti daug žiūrovų. E. Unguraitis tai ir pavaizdavo vienoje iš karikatūrų. Kitoje – dar viena miesto aktualija iš 1926 metų liepos: „Nuo pirmadienio liepos 5 dienos bus remontuojamas bažnyčios bokšte laikrodis ir remontas tęsis apie 10 dienų“.

Štai taip pirties „baisumus“ iliustravo karikatūristas.

Štai taip pirties „baisumus“ iliustravo karikatūristas.

Kokia dar buvo to meto Marijampolė, kas rūpėjo miestiečiams? Štai viename iš „Šešupės bangų“ numerių aprašoma (o karikatūristas tai itin šmaikščiai iliustruoja), kokie įspūdžiai pasitinka atvažiavusįjį į miesto geležinkelio stotį. Gražuolė inžinieriaus Edmundo Fryko stotis tik ką, 1924 metais pastatyta, ja visi didžiuojasi, bet…

„Reikėtų Marijampolei žibėti ir žydėti, o ji vargsta, rūgsta ir rūdija. Nieko gražaus, nieko pavyzdingo, nėra kuom pasididžiuoti, pasirodyti ar bent pasigirti. Kaip tik iš geležinkelio stoties išeini, tai kelias siauras kaip rankovė, purvinas, pakraščiais dumblo arba akmenų krūvos, viduriu važiuoja vežimai ir karetkos, o tamsu kaip pragare.

Kol vakare ateisi iš stoties į miestą, tai tave suvažinės, aptaškys, arba nustums į griovį dumble išsimaudyti, kame kalošus ir kepurę būtinai paliksi… Visas ruduo ir gabalas žiemos. Traukinys ateina vakarais apie 9–10 valandą. Kas čia tokio buvo pakabinti keletą žiburių žibalinių arba elektrinių, kad nors tą valandą, kai traukinys ateina, kelias būtų apšviestas…“ – rašoma laikraštyje.

Pro budrią korespondento akį nepraslysta ir kitos negerovės. Štai kaip autorius, pasivadinęs Nukentėjusiu, rašo: „Marijampolės miesto sodne, padaryti naujieji suolai ištikrųjų patogūs ir girtini, tik tiek tėra nepatogu, kad pasėdėjus ant suolo galima palikti be kelinių arba be sijono. Todėl dar girtiniau ir patogiau būtų, jei m. Valdyba pasirūpintų pašalinti iš suolų kenksmingas vinis“. Šiam straipsneliui E. Unguraitis taip pat sukūrė smagią karikatūrą.

„Šešupės bangos“ leistos Marijampolėje 1925–1928 metais.

„Šešupės bangos“ leistos Marijampolėje 1925–1928 metais.

Į „Šešupės bangų“ akiratį pateko ir vienintelė Marijampolės miesto pirtis. Anot to meto žurnalistų, joje miestiečių laukė tikra Sodoma ir Gomora: „Marijampolėje yra tik viena pirtis ir ta pati smarkiai „griešna“. Kasžin ar ją Sanitarinė Sveikatos komisija žiūrėjo? Nešvarumo ir netvarkos pavyzdys. Tokios „griešnos“ pirties kol gyvas nemačiau. Artinasi ruduo. Neužilgo Šešupėj bus šalta maudytis. Reikėtų pirtį sutvarkyti“.

Taigi pirtyje „nėra užtektinai šėpučių – sukabinami rūbai vieni su kitų susisiekia ir, kartais, visai netikėtai „gyvojo sidabro“ gauni. Nusirėdymo-apsirėdymo kambary būna šlapia, purvina, nešvaru ir per daug karšta“.

Toliau – dar baisiau: „Į pirtį piliečiai vedasi šunis, ten juos maudo ne tik sveikus, bet ir nesveikus (šašuotus). Garininke ant smaigų karsto nešvarius sudėvėtus apatinius baltinius ir net viršutinius rūbus, kas daro blogo įspūdžio ir pavojaus gauti to, ko neturi ir iki vymos suteršia orą. Apsirėdymo, plovimosi ir pėrimosi kambariuose rūko, papirosus, pypkius, uosto (dulkina) tabaką – nuodyja kitiems piliečiams orą. Leidžiasi į pirtį nuspuogavę, žaizdoti ir net „įsilinksminę“. Šiltas vanduo kaikada pasibaigia, reikia tokioj nepakenčiamoj atmosferoj ilgai laukti, kol jo pagamina arba šaltu vandeniu apsimaukšliojus, eiti rėdytis“.

Apie miesto džiaugsmus bei rūpesčius XX amžiaus pirmoje pusėje rašė ir daugiau Marijampolės laikraščių. Parodos atidaryme dalyvavęs Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkas Arūnas Kapsevičius pasakojo, kad čia leistas laikraštis „Šaltinis“, trumpai, tik metus ėjo „Kas girdėti“, 1930–1937 metais leistas ir „Suvalkietis“, kurio išėjo 349 numeriai. Be to, ėjo „Suvalkų kraštas“, Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistai leido „Bezmėną“, užėjus sovietų okupacijai atsirado „Naujasis kelias“, o vokiečių okupacija atnešė „Naująją gadynę“. Būta ir kitų laikraščių, taip pat Sūduvos sostinėje veikė ir kelios spaustuvės.

Naujoji paroda, kuri tikrai verta dėmesio ir veiks iki rugpjūčio 3 d., skirta šiemet minimam P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos 100-mečiui. Tada, prieš šimtą metų pradėjusi kurtis biblioteka užėmė vos kelių kvadratinių metrų kambarėlį, didžiausias turtas – knygos buvo sudėtos į iškrypusią spintą, o skaitytojų patogumui skaitykloje padėta taburetė ir stalas. Dabar biblioteka labai išaugusi, moderni ir jauki, čia dirba puikūs specialistai, parengiantys ir puikių parodų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?

    2021-07-10Kada ir kokio koronaviruso tyrimo reikia?
    Koronavirusui priverstinai sustabdžius įsibėgėjusį pasaulį, testai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį šalyje buvo atlikta per tris milijonus PGR, daugiau nei 630 tūkstančių antigeno ir netoli 170 tūkstančių antikūnų tyrimų. iliečiai iš įvairių šalies rajonų pasakoja, kokius testus jiems tenka atlikti, kaip jie gyvena šiandien ir kodėl visuomenę ragina vakcinuotis. Džiaugiasi galimybe vakcinuotis Kauno miesto gyventoja Irma, dalydamasi savo patirtimi, sako, jog pirmiausia nuo pat karantino pradžios stengėsi laikytis saugaus atstumo, vengti susibūrimų, o dezinfekcinis skystis tapo neatsiejama moters kasdienybės dalimi. „Prasidėjus pandemijai, labiausiai bijojau ne dėl savęs, nors ir priklausau rizikos grupei dėl turimos ligos, bet ...
  • Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?

    2021-07-07Ką žinoti sergant pačiam ar slaugant kitą?
    Gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje pamažu leidžia grįžti į įprastą gyvenimo rit­mą. Tačiau klaidinga manyti, kad jau galime gyventi laisvai ir nevaržomai, nes pandemijos grėsmei ir karantino ribojimų atnaujinimui užkirsti kelią galime tik masine vakcinacija. Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kaip jiems pavyko įveikti koronavirusą, kodėl tiki medicinos mokslu ir kokiomis nuotaikomis gyvena šiandien. „Man pasisekė, kad prasirgau lengva forma“ Panevėžietė Norvilė sako, jog tikėtina, kad koronavirusu ji užsikrėtė darbe. Dirbdama ligoninėje tuomet, kai viskas „degė“, moteris labai aiškiai suprato, jog šis virusas nuo paprasto gripo skiriasi tuo, kad ši infekcija plinta žaibišku greičiu – dėl to, kai vienas žmogus užkrėsdavo ...
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga

    2021-07-06Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės,sveikinu Jus su Valstybės diena! Kiekviena Liepos 6-oji – tai proga naujai atrasti ir įvertinti savo istorinės tradicijos gelmę, atnaujinti įsipareigojimą Lietuvos valstybei. Prieš 768 metus pasirinkę žengti į Vakarus, iki šiol keliaujame mūsų pirmojo – ir vienintelio – Karaliaus Mindaugo nužymėtu taku. Pasirinkti aiškius vertybinius orientyrus, tvirtai stovėti Vakarų sargyboje, aktyviai veikti artimiausioje kaimynystėje – visa tai tebėra unikali lietuviška lyderystės tradicija. Tik aiškiai suvokdami savo istorinę misiją, mes galime stiebtis aukštyn kaip Lietuvos piliečiai – modernios Europos valstybės kūrėjai. Todėl kviečiu ir toliau drąsiai žengti ten, kur mus veda svajonės. Nebijokime pralenkti savo laiko. Likime vieningi ir orūs, sutartinai švęskime savo ...
  • Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?

    2021-07-03Krizinis nėštumas: kaip atrasti savyje stiprybės?
    Sužinojus apie užsimezgusią gyvybę daugelį užplūsta neapsakomas džiaugsmas. Tačiau tais atvejais, kuomet moteris ar pora vaikų susilaukti negali ar įvyksta persileidimas ir visas pasaulis staiga sugriūna, svarbiausia prisiminti, kad niekada nesate vieni. Apie krizinio nėštumo priežastis, galimas pasekmes ir prieinamą pagalbą pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas, gyd. akušeris-ginekologas Virgilijus Rudzinskas.     Tai daugiau nei neplanuotas nėštumas Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip toks, kurio moteris nenorėjo, neplanavo ir kuris jai sukelia asmeninę ar santykių krizę. „Toli gražu ne visos moterys, kurios teigia, kad jų nėštumas yra nenorimas ar neplanuotas, patiria jo krizę. Kita vertus, net ir planuotas ...
  • „Be savanorių būtume prapuolę“

    2021-07-01„Be savanorių būtume prapuolę“
    „Savanorystė yra ta jėga, kuri vienija žmones. Nuo mūsų rūpestingumo, šypsenos, galbūt paprasto pokalbio labai daug kas priklauso. Tikiu, kad savanoriai yra labai stiprūs, drąsūs ir darbštūs žmonės“, – kalbėdamas apie savanorystę „bernardinai.lt“ yra sakęs kunigas Algirdas Toliatas. Marijampolės savivaldybės mero patarėja, vakcinavimo centro koordinatorė Agnė Pavelčikienė atvira: būtume prapuolę be savanorių. „Nežinau, ką būtume vakcinavimo centre darę be savanorių. Naujų etatų įsteigti negalėjome, finansavimo nebuvo skirta. Savanoriai dirbo be atlygio. Jeigu ne jie, būtų turėję dirbti tik Pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai, bet tada vakcinavimo tempai būtų buvę daug lėtesni, paskiepyta būtų gerokai mažiau žmonių. Prisimenu, kaip Kauno vakcinavimo ...
  • Kaip išsirinkti dviratį?

    2021-06-30Kaip išsirinkti dviratį?
    Dviratis yra beveik būtinos vasaros atributas. Juo ypač mėgsta mėgautis vaikai ir jaunimas, tačiau šiandien dviratis populiarėja ir vyresniųjų tarpe.
  • „Dievas gyvena skalbimo mašinoje“

    2021-06-30„Dievas gyvena skalbimo mašinoje“
    Tai – iš pokalbio, kuris sklandžiai ir maloniai vyniojosi dar… vasarį. Pavadinimo žodžiai – iš pačios pašnekovės lūpų. Tegul nešokiruoja jautriųjų – nieko čia užgaulaus ar šventvagiško, kaip pamatysite. Su Luana MASIENE, kurią vieni žino kaip matematikę, kiti – kaip literatūros (ir ne tik) kūrėją, daug kas Lietuvoje – kaip „kitokio“ žurnalo „Baltas kambarys“ ir su juo susijusių vyksmų sumanytoją ir vykdytoją, bendravome po ilgo laiko… Visi buvome daugiau ar mažiau izoliuoti, „dingę“, jokių vyksmų, kur galėjai sutikti bendramintį, nevyko. Bet gyvenimas nesustojo, tad natūralu buvo paklausti: kas naujo, kas tavo gyvenime vyksta šioje keistoje kasdienybėje ir – kas naujo ...
  • Debiutas

    2021-06-30Debiutas
    Šiandien poezijos mylėtojams pristatome naują autorių – jo kūrybos iki šiol mūsų laikraštyje nebuvo. Tiesa: pavardė gal girdėta kitais menais besidomintiems, o eiles bus skaitę tik tie, kas draugauja feisbuke…Jonas Šukevičius – marijampolietis, žinomas medžio meistras, daug metų liaudies menininkų klubo „Mūza“ narys. Eilėraščius sako pradėjęs rašyti vos prieš keletą metų, platesnei auditorijai dar nėra jų pristatęs… Apie tai, kas išgyventa, patirta, kas jaudina, kas neduoda ramybės brandaus vyro širdžiai ir sielai kalba jo eilės. Paskaitykite. Kęstutis ŠUKEVIČIUS Aš be Tavęs Aš be Tavęs – kaip ežeras užakęs, Pro meldus žvelgiantis liūdnom akim, Kaip besiblaškanti šviesoj plaštakė,Sumaišius dieną su tamsia naktim.Aš be Tavęs ...
  • Kai mažai yra labai daug… (Leidiniai)

    2021-06-30Kai mažai yra labai daug... (Leidiniai)
    Trisdešimt du lapai kvadratinio formato knygelėje, ypatingas dizainas – ir, žinoma, eilėraščiai. Tiek, kiek tilpo šioje erdvėje – po vieną viename lape (ne puslapyje). Mažai? Tikrai ne. Paskaitę įsitikins, kad kūrybos gylis ir svoris priklauso tikrai ne nuo puslapių skaičiaus. Tai – apie Algimantos Pabedinskienės eilėraščių rinkinį, kurį išleido kūrybinė spaustuvė „RIDSALES“, sumaniusi visą išskirtinį leidinių ciklą. Autorę mes, marijampoliečiai, gerai pažįstame, žinome apie jos konkrečiąsias veiklas (ne vienas pamena buvus ministre, pedagoge), tačiau apie kūrybinį polėkį – gal tik vienas kitas. Ji ne tik rašo, bet ir kuria ekslibrisus, ieško kitų saviraiškos būdų ir jų randa. Gal kada nors išgirsime ...
  • Vienišo asmens išmoka: ką svarbu žinoti našlių pensijų gavėjams

    2021-06-30Vienišo asmens išmoka: ką svarbu žinoti našlių pensijų gavėjams
    Nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į „Sodrą“ dėl vienišo asmens išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerija paaiškina, kokiu atveju našlių pensijų gavėjai taip pat įgis teisę į vienišo asmens išmoką. „Dėl vienišo asmens išmokos galės kreiptis ir šalpos pensijas bei mažų pensijų priemokas gaunantys našliai, jei jie neturi teisės gauti našlių pensijos arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 euro. Tikiuosi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.Tie neįgalieji ir senatvės pensijos amžių ...
  • Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?

    2021-06-30Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?
    Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti“ Karolina iš Palangos džiaugiasi, kad pavyko pakankamai nesudėtingai išgyventi didžiausių karantino sugriežtinimų laikotarpį. „Žinoma, dabar, kai situacija pasikeitusi, drįstu pasvajoti apie keliones į užsienį ir kitas pramogas“, – prisipažįsta ji. Palangiškė teigia, kad sprendimą vakcinuotis lėmė tikėjimas medicina ir mokslu, tačiau jos aplinkoje yra ir mąstančių kitaip. „Tikiu mokslu ir medicina. Kita vertus, ...
  • Lauko kavinėse jau galime kvėpuoti laisviau, tačiau kaip išvengti šalimais rūkančiųjų keliamo pavojaus?

    2021-06-30Lauko kavinėse jau galime kvėpuoti laisviau, tačiau  kaip išvengti šalimais rūkančiųjų keliamo pavojaus?
    Atlaisvėjus karantino suvaržymams ir vasarai džiuginant puikiais orais, prie lauko kavinių staliukų šiuo metu galima išvysti vis daugiau marijampoliečių. Visgi neretas jų vos prisėdęs skuba prisidegti cigaretę, kurios dūmai tikrai nedžiugina aplinkinių. Tačiau lauko kavinėse rūkantys žmonės kelia kitiems ne tik diskomfortą ar skleidžia nemalonų kvapą, bet ir grasina sveikatos problemomis. Sveikatos priežiūros ekspertai įspėja, kad pavojų sveikatai ir gyvybei gali sukelti ir pasyvus rūkymas, todėl cigarečių mėgėjai raginami pagalvoti tiek apie savo, tiek apie aplinkinių sveikatą. Tikras nuodų „kokteilis“ Jei rūkantieji, kaskart prisidegdami cigaretę, susimąstytų apie jos keliamą pavojų sveikatai, žalingo įpročio atsikratytų kur kas greičiau. Tačiau motyvacija gali tapti dviguba, ...
  • Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai

    2021-06-26Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai
    Birželio 22 dieną Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi surengė mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Renginį pavyko suorganizuoti tik iš trečio karto – dėl koronaviruso pandemijos dar pernai planuotą seminarą du kartus teko atidėti. Algis VAŠKEVIČIUS Seminaro organizatoriai įsitikinę, kad Sūduvos (Suvalkijos) istorija pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio, o tai lėmė faktas, kad 1920 m. regionas buvo padalintas tarp Lietuvos ir Lenkijos, be to, istoriniai dokumentai, pasakojantys šio regiono istoriją, yra išsisklaidę per keleto šalių, tai yra Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos archyvus. 1795 metais, kai įvyko trečiasis ...
  • Išsiilgtasis Šv. Jurgio meno sezonas – jau šį šeštadienį

    2021-06-20Išsiilgtasis  Šv. Jurgio meno sezonas –  jau šį šeštadienį
    Birželio 26-ąją Marijampolėje prasideda Šv. Jurgio meno sezonas. Jo metu vykstančius išskirtinius koncertus spėjo pamėgti ne tik marijampoliečiai, bet ir jų svečiai. Šv. Jurgio meno sezonas skaičiuoja jau septintus metus ir kasmet jo laukiama su dideliu nekantrumu. Šia proga pirmadienį buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu festivalio organizatorius ir siela, kraštietis Edmundas Seilius pristatė Šv. Jurgio meno sezoną, papasakojo apie tai, ko žiūrovai gali tikėtis šiais metais. Konferenciją vedė Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, dalyvavo ir mero pavaduotojas Artūras Visockis. Loreta TUMELIENĖ Sezonas prasidės premjera Pasak festivalio organizatoriaus Edmundo Seiliaus, šiais metais pasiruošimas festivaliui buvo išskirtinis. Dėl ...
  • Protėvių atminčiai ir dabarties darbams

    2021-06-20Protėvių atminčiai ir dabarties darbams
    Kaip jau esame rašę, visus metus vykstančio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ vienas didžiųjų vyksmų – meninė akmenų instaliacija Varnupių piliakalnio papėdėje. Ji skirta UNESCO paskelbtoms Marijos Gimbutienės 100-osioms metinėms, taip pat tai vienas pirmųjų Sūduvos metų, kuriuos minėsime 2022-aisiais, jau realizuojamų akcentų. Instaliacijos projekto autorius – Amerikoje gyvenantis menininkas ir mokslininkas Audrius Plioplys. Prieš keletą dienų piliakalnio papėdėje įvyko pirmojo akmens padėjimo apeigos – simboliška: kaip tik minint Europos archeologijos dienas (jos rengiamos birželio 18–20). Susirinko projekto sumanytojai ir vykdytojai – Marijampolės kultūros centro darbuotojai ir kolektyvai, aplinkinių kaimų bendruomenių žmonės, jau buvo padėti pirmieji akmenys. Istorija ir protėvių paliktais pėdsakais besidominti ...