Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą.

Algis VAŠKEVIČIUS

Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, kad pasirinko būtent šį laikraštį, nes straipsniai jame pasirodė šmaikštūs ir įdomūs, puikiai atskleidžiantys to meto gyvenimo ritmą.
Taigi bibliotekininkė vartė tas nuo laiko pageltusias „Šešupės bangas“ ir vis atrinkdavo kokį įdomesnį straipsnelį, kurį nusiųsdavo karikatūristui, o šis, jį paskaitęs, bandydavo atspindėti tą tekstą popieriaus lakšte.

E. Unguraitis karikatūrose šmaikščiai pavaizdavo to meto aktualijas.

E. Unguraitis karikatūrose šmaikščiai pavaizdavo to meto aktualijas.

„Man tai pirmas atvejis per 40 kūrybinio darbo metų, kai piešinys be teksto yra neskaitomas, jie vienas nuo kito neatsiejami. Tai buvo nauja ir įdomi patirtis, toks kompleksas turbūt yra nauja kryptis karikatūroje. Gavęs iš Daivos straipsnelį, pasigilindavau, pamąstydavau ir maždaug per kokias tris dienas gimdavo karikatūra“, – pasakojo parodos atidaryme jos autorius.
Pirmajame „Šešupės bangų“ numeryje 1925 metų sausio 18 d. rašoma (čia ir toliau laikraščio kalba ir skyryba netaisyta – red.): „Marijampolės praeitis plati, ateitis šviesi, tik dabartis be laikraščio spindulių lyg apmirus, jos padangė lyg aptemus, žibantis Marijampolės vardas lyg aprūdijęs. Marijampolei laikraštis, be abejo, reikalingas. Bet laikraštis kaip ir naujai gimęs žmogus be kitų žmonių pagalbos negalėtų gyvuoti, negalėtų išaugti į tvirtą, stiprų, sveiką ir naudingą gyvūną“.

Ir jau netrukus laikraštis aprašo kino teatre rodytą naują filmą: „Kino palase nuo ketvergo pradeda rodyti naują niekur Lietuvoje nebuvusį paveikslą „Kler“ – 7 aktų drama. Paveikslas atvaizduoja didžio miesto moters įvairų gyvenimą: jos skurdą, nelaimes šeimynoje ir tarnyboje, vyrų-patinų kabinimasi link gražios moters, susitikimas su frantu-žuliku, detektyvų rankose ir t. t. Yra labai gražių ir naturalių momentų: puolimas nuo arklio, mirtis motinos dukters kalėjime besėdint ir t. t. Daug psichologinių momentų. Nėra nuvalkiotų lytinių aistrumų“.

Įdomi paroda veiks iki rugpjūčio 3-osios. Autoriaus nuotraukos

Įdomi paroda veiks iki rugpjūčio 3-osios.
Autoriaus nuotraukos

Nėra abejonių, kad toks patrauklus aprašymas turėjo suvilioti daug žiūrovų. E. Unguraitis tai ir pavaizdavo vienoje iš karikatūrų. Kitoje – dar viena miesto aktualija iš 1926 metų liepos: „Nuo pirmadienio liepos 5 dienos bus remontuojamas bažnyčios bokšte laikrodis ir remontas tęsis apie 10 dienų“.

Štai taip pirties „baisumus“ iliustravo karikatūristas.

Štai taip pirties „baisumus“ iliustravo karikatūristas.

Kokia dar buvo to meto Marijampolė, kas rūpėjo miestiečiams? Štai viename iš „Šešupės bangų“ numerių aprašoma (o karikatūristas tai itin šmaikščiai iliustruoja), kokie įspūdžiai pasitinka atvažiavusįjį į miesto geležinkelio stotį. Gražuolė inžinieriaus Edmundo Fryko stotis tik ką, 1924 metais pastatyta, ja visi didžiuojasi, bet…

„Reikėtų Marijampolei žibėti ir žydėti, o ji vargsta, rūgsta ir rūdija. Nieko gražaus, nieko pavyzdingo, nėra kuom pasididžiuoti, pasirodyti ar bent pasigirti. Kaip tik iš geležinkelio stoties išeini, tai kelias siauras kaip rankovė, purvinas, pakraščiais dumblo arba akmenų krūvos, viduriu važiuoja vežimai ir karetkos, o tamsu kaip pragare.

Kol vakare ateisi iš stoties į miestą, tai tave suvažinės, aptaškys, arba nustums į griovį dumble išsimaudyti, kame kalošus ir kepurę būtinai paliksi… Visas ruduo ir gabalas žiemos. Traukinys ateina vakarais apie 9–10 valandą. Kas čia tokio buvo pakabinti keletą žiburių žibalinių arba elektrinių, kad nors tą valandą, kai traukinys ateina, kelias būtų apšviestas…“ – rašoma laikraštyje.

Pro budrią korespondento akį nepraslysta ir kitos negerovės. Štai kaip autorius, pasivadinęs Nukentėjusiu, rašo: „Marijampolės miesto sodne, padaryti naujieji suolai ištikrųjų patogūs ir girtini, tik tiek tėra nepatogu, kad pasėdėjus ant suolo galima palikti be kelinių arba be sijono. Todėl dar girtiniau ir patogiau būtų, jei m. Valdyba pasirūpintų pašalinti iš suolų kenksmingas vinis“. Šiam straipsneliui E. Unguraitis taip pat sukūrė smagią karikatūrą.

„Šešupės bangos“ leistos Marijampolėje 1925–1928 metais.

„Šešupės bangos“ leistos Marijampolėje 1925–1928 metais.

Į „Šešupės bangų“ akiratį pateko ir vienintelė Marijampolės miesto pirtis. Anot to meto žurnalistų, joje miestiečių laukė tikra Sodoma ir Gomora: „Marijampolėje yra tik viena pirtis ir ta pati smarkiai „griešna“. Kasžin ar ją Sanitarinė Sveikatos komisija žiūrėjo? Nešvarumo ir netvarkos pavyzdys. Tokios „griešnos“ pirties kol gyvas nemačiau. Artinasi ruduo. Neužilgo Šešupėj bus šalta maudytis. Reikėtų pirtį sutvarkyti“.

Taigi pirtyje „nėra užtektinai šėpučių – sukabinami rūbai vieni su kitų susisiekia ir, kartais, visai netikėtai „gyvojo sidabro“ gauni. Nusirėdymo-apsirėdymo kambary būna šlapia, purvina, nešvaru ir per daug karšta“.

Toliau – dar baisiau: „Į pirtį piliečiai vedasi šunis, ten juos maudo ne tik sveikus, bet ir nesveikus (šašuotus). Garininke ant smaigų karsto nešvarius sudėvėtus apatinius baltinius ir net viršutinius rūbus, kas daro blogo įspūdžio ir pavojaus gauti to, ko neturi ir iki vymos suteršia orą. Apsirėdymo, plovimosi ir pėrimosi kambariuose rūko, papirosus, pypkius, uosto (dulkina) tabaką – nuodyja kitiems piliečiams orą. Leidžiasi į pirtį nuspuogavę, žaizdoti ir net „įsilinksminę“. Šiltas vanduo kaikada pasibaigia, reikia tokioj nepakenčiamoj atmosferoj ilgai laukti, kol jo pagamina arba šaltu vandeniu apsimaukšliojus, eiti rėdytis“.

Apie miesto džiaugsmus bei rūpesčius XX amžiaus pirmoje pusėje rašė ir daugiau Marijampolės laikraščių. Parodos atidaryme dalyvavęs Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkas Arūnas Kapsevičius pasakojo, kad čia leistas laikraštis „Šaltinis“, trumpai, tik metus ėjo „Kas girdėti“, 1930–1937 metais leistas ir „Suvalkietis“, kurio išėjo 349 numeriai. Be to, ėjo „Suvalkų kraštas“, Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistai leido „Bezmėną“, užėjus sovietų okupacijai atsirado „Naujasis kelias“, o vokiečių okupacija atnešė „Naująją gadynę“. Būta ir kitų laikraščių, taip pat Sūduvos sostinėje veikė ir kelios spaustuvės.

Naujoji paroda, kuri tikrai verta dėmesio ir veiks iki rugpjūčio 3 d., skirta šiemet minimam P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos 100-mečiui. Tada, prieš šimtą metų pradėjusi kurtis biblioteka užėmė vos kelių kvadratinių metrų kambarėlį, didžiausias turtas – knygos buvo sudėtos į iškrypusią spintą, o skaitytojų patogumui skaitykloje padėta taburetė ir stalas. Dabar biblioteka labai išaugusi, moderni ir jauki, čia dirba puikūs specialistai, parengiantys ir puikių parodų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Ką daryti, kad poilsio pasiūlymo išsirinkimas truktų ypač trumpai?

    2021-04-29Ką daryti, kad poilsio pasiūlymo išsirinkimas truktų ypač trumpai?
    Poilsio pasiūlymai šiandien sudaro tokį įspūdingą pasirinkimą, kad dauguma žmonių vengia juos rinktis dėl vienos labai paprastos priežasties – yra įsitikinę, kad šis procesas pareikalaus labai daug laiko bei dėmesio. Tačiau, ar žinojote, jog pasinaudojus keliomis gudrybėmis ir sukoncertavus savo dėmesį į tam tikrus akcentus, poilsio pasiūlymą galima išsirinkti labai greitai, galbūt, net per kelias minutes? Tad, kaip reikėtų elgtis, kad poilsio pasiūlymo pasirinkimas truktų ypač trumpai? Kokiame kurorte ar mieste norite ilsėtis? Vietų, kur galima praleisti malonias poilsio akimirkas, šiandien yra labai daug. Tad, jei iš anksto nuspręsite, kurioje vietovėje – Birštone, Druskininkuose, Trakuose, Palangoje, Šventojoje, Rygoje, Vilniuje norėtumėte ilsėtis, galite ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...