Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą.

Algis VAŠKEVIČIUS

Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, kad pasirinko būtent šį laikraštį, nes straipsniai jame pasirodė šmaikštūs ir įdomūs, puikiai atskleidžiantys to meto gyvenimo ritmą.
Taigi bibliotekininkė vartė tas nuo laiko pageltusias „Šešupės bangas“ ir vis atrinkdavo kokį įdomesnį straipsnelį, kurį nusiųsdavo karikatūristui, o šis, jį paskaitęs, bandydavo atspindėti tą tekstą popieriaus lakšte.

E. Unguraitis karikatūrose šmaikščiai pavaizdavo to meto aktualijas.

E. Unguraitis karikatūrose šmaikščiai pavaizdavo to meto aktualijas.

„Man tai pirmas atvejis per 40 kūrybinio darbo metų, kai piešinys be teksto yra neskaitomas, jie vienas nuo kito neatsiejami. Tai buvo nauja ir įdomi patirtis, toks kompleksas turbūt yra nauja kryptis karikatūroje. Gavęs iš Daivos straipsnelį, pasigilindavau, pamąstydavau ir maždaug per kokias tris dienas gimdavo karikatūra“, – pasakojo parodos atidaryme jos autorius.
Pirmajame „Šešupės bangų“ numeryje 1925 metų sausio 18 d. rašoma (čia ir toliau laikraščio kalba ir skyryba netaisyta – red.): „Marijampolės praeitis plati, ateitis šviesi, tik dabartis be laikraščio spindulių lyg apmirus, jos padangė lyg aptemus, žibantis Marijampolės vardas lyg aprūdijęs. Marijampolei laikraštis, be abejo, reikalingas. Bet laikraštis kaip ir naujai gimęs žmogus be kitų žmonių pagalbos negalėtų gyvuoti, negalėtų išaugti į tvirtą, stiprų, sveiką ir naudingą gyvūną“.

Ir jau netrukus laikraštis aprašo kino teatre rodytą naują filmą: „Kino palase nuo ketvergo pradeda rodyti naują niekur Lietuvoje nebuvusį paveikslą „Kler“ – 7 aktų drama. Paveikslas atvaizduoja didžio miesto moters įvairų gyvenimą: jos skurdą, nelaimes šeimynoje ir tarnyboje, vyrų-patinų kabinimasi link gražios moters, susitikimas su frantu-žuliku, detektyvų rankose ir t. t. Yra labai gražių ir naturalių momentų: puolimas nuo arklio, mirtis motinos dukters kalėjime besėdint ir t. t. Daug psichologinių momentų. Nėra nuvalkiotų lytinių aistrumų“.

Įdomi paroda veiks iki rugpjūčio 3-osios. Autoriaus nuotraukos

Įdomi paroda veiks iki rugpjūčio 3-osios.
Autoriaus nuotraukos

Nėra abejonių, kad toks patrauklus aprašymas turėjo suvilioti daug žiūrovų. E. Unguraitis tai ir pavaizdavo vienoje iš karikatūrų. Kitoje – dar viena miesto aktualija iš 1926 metų liepos: „Nuo pirmadienio liepos 5 dienos bus remontuojamas bažnyčios bokšte laikrodis ir remontas tęsis apie 10 dienų“.

Štai taip pirties „baisumus“ iliustravo karikatūristas.

Štai taip pirties „baisumus“ iliustravo karikatūristas.

Kokia dar buvo to meto Marijampolė, kas rūpėjo miestiečiams? Štai viename iš „Šešupės bangų“ numerių aprašoma (o karikatūristas tai itin šmaikščiai iliustruoja), kokie įspūdžiai pasitinka atvažiavusįjį į miesto geležinkelio stotį. Gražuolė inžinieriaus Edmundo Fryko stotis tik ką, 1924 metais pastatyta, ja visi didžiuojasi, bet…

„Reikėtų Marijampolei žibėti ir žydėti, o ji vargsta, rūgsta ir rūdija. Nieko gražaus, nieko pavyzdingo, nėra kuom pasididžiuoti, pasirodyti ar bent pasigirti. Kaip tik iš geležinkelio stoties išeini, tai kelias siauras kaip rankovė, purvinas, pakraščiais dumblo arba akmenų krūvos, viduriu važiuoja vežimai ir karetkos, o tamsu kaip pragare.

Kol vakare ateisi iš stoties į miestą, tai tave suvažinės, aptaškys, arba nustums į griovį dumble išsimaudyti, kame kalošus ir kepurę būtinai paliksi… Visas ruduo ir gabalas žiemos. Traukinys ateina vakarais apie 9–10 valandą. Kas čia tokio buvo pakabinti keletą žiburių žibalinių arba elektrinių, kad nors tą valandą, kai traukinys ateina, kelias būtų apšviestas…“ – rašoma laikraštyje.

Pro budrią korespondento akį nepraslysta ir kitos negerovės. Štai kaip autorius, pasivadinęs Nukentėjusiu, rašo: „Marijampolės miesto sodne, padaryti naujieji suolai ištikrųjų patogūs ir girtini, tik tiek tėra nepatogu, kad pasėdėjus ant suolo galima palikti be kelinių arba be sijono. Todėl dar girtiniau ir patogiau būtų, jei m. Valdyba pasirūpintų pašalinti iš suolų kenksmingas vinis“. Šiam straipsneliui E. Unguraitis taip pat sukūrė smagią karikatūrą.

„Šešupės bangos“ leistos Marijampolėje 1925–1928 metais.

„Šešupės bangos“ leistos Marijampolėje 1925–1928 metais.

Į „Šešupės bangų“ akiratį pateko ir vienintelė Marijampolės miesto pirtis. Anot to meto žurnalistų, joje miestiečių laukė tikra Sodoma ir Gomora: „Marijampolėje yra tik viena pirtis ir ta pati smarkiai „griešna“. Kasžin ar ją Sanitarinė Sveikatos komisija žiūrėjo? Nešvarumo ir netvarkos pavyzdys. Tokios „griešnos“ pirties kol gyvas nemačiau. Artinasi ruduo. Neužilgo Šešupėj bus šalta maudytis. Reikėtų pirtį sutvarkyti“.

Taigi pirtyje „nėra užtektinai šėpučių – sukabinami rūbai vieni su kitų susisiekia ir, kartais, visai netikėtai „gyvojo sidabro“ gauni. Nusirėdymo-apsirėdymo kambary būna šlapia, purvina, nešvaru ir per daug karšta“.

Toliau – dar baisiau: „Į pirtį piliečiai vedasi šunis, ten juos maudo ne tik sveikus, bet ir nesveikus (šašuotus). Garininke ant smaigų karsto nešvarius sudėvėtus apatinius baltinius ir net viršutinius rūbus, kas daro blogo įspūdžio ir pavojaus gauti to, ko neturi ir iki vymos suteršia orą. Apsirėdymo, plovimosi ir pėrimosi kambariuose rūko, papirosus, pypkius, uosto (dulkina) tabaką – nuodyja kitiems piliečiams orą. Leidžiasi į pirtį nuspuogavę, žaizdoti ir net „įsilinksminę“. Šiltas vanduo kaikada pasibaigia, reikia tokioj nepakenčiamoj atmosferoj ilgai laukti, kol jo pagamina arba šaltu vandeniu apsimaukšliojus, eiti rėdytis“.

Apie miesto džiaugsmus bei rūpesčius XX amžiaus pirmoje pusėje rašė ir daugiau Marijampolės laikraščių. Parodos atidaryme dalyvavęs Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkas Arūnas Kapsevičius pasakojo, kad čia leistas laikraštis „Šaltinis“, trumpai, tik metus ėjo „Kas girdėti“, 1930–1937 metais leistas ir „Suvalkietis“, kurio išėjo 349 numeriai. Be to, ėjo „Suvalkų kraštas“, Rygiškių Jono gimnazijos gimnazistai leido „Bezmėną“, užėjus sovietų okupacijai atsirado „Naujasis kelias“, o vokiečių okupacija atnešė „Naująją gadynę“. Būta ir kitų laikraščių, taip pat Sūduvos sostinėje veikė ir kelios spaustuvės.

Naujoji paroda, kuri tikrai verta dėmesio ir veiks iki rugpjūčio 3 d., skirta šiemet minimam P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos 100-mečiui. Tada, prieš šimtą metų pradėjusi kurtis biblioteka užėmė vos kelių kvadratinių metrų kambarėlį, didžiausias turtas – knygos buvo sudėtos į iškrypusią spintą, o skaitytojų patogumui skaitykloje padėta taburetė ir stalas. Dabar biblioteka labai išaugusi, moderni ir jauki, čia dirba puikūs specialistai, parengiantys ir puikių parodų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Suvalkiečio“ naujienos – platformoje etaplius.lt

    2017-06-20
    Nuo šios savaitės dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną. Kodėl etaplius.lt? Juk šis adresas mūsų krašto skaitytojams nelabai žinomas. Turbūt todėl, kad etaplius.lt nėra tradicinis naujienų portalas. Jį sukūrę mūsų kolegos – VšĮ „Šiauliai plius“ deklaruoja, jog tai – daugiau naujienų mainų platforma. Tikslai ambicingi – aprėpti visą šalį, rasti partnerių visuose regionuose ir pasiekti tokį lankomumą, kuris sudomintų didžiuosius reklamos užsakovus. Pavieniai regioniniai naujienų portalai su savo kukliais lankytojų srautais Lietuvoje kol kas, deja, yra nuostolingi. Patikėti kolegų iš Šiaulių idėja paskatino ir tai, kad jų naujienų mainų platformos idėja susidomėjo interneto paslaugų milžinė ...
  • Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“

    2017-06-13Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“
    Visas Danutės Turūtaitės-Stankevičienės gyvenimas buvo veržimasis pirmyn. Nesustoti, nepasiduoti – buvo jos, tremties vaiko, devizas.   Viltis sudužo nuvykus Ketverių metukų Danutė Turūtaitė-Stankevičienė į nežinią išvežta iš Igliškėlių, kur mama dirbo mokytoja, tėtis mokyklos vedėju. Lietuvą okupavus rusams, vyrą suėmė ir išvežė nežinia kur. Todėl kai 1941 m. birželio 14 d. moterį su dukra įsodino į sunkvežimį ir pasakė, kad nuveš ten, kur vyras, ji patikėjo. Danutė lig šiol prisimena sausakimšą žmonių vagoną ir kai juos, vaikus, užkeldavo į patį viršų, kad per mažą plyšelį įkvėptų šviežio oro. Mama, tikėdama, kad vyksta pas vyrą, netgi traukiniui sustojus nebandė pabėgti, nors tokia galimybė buvo ne ...
  • Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi

    2017-06-13Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi
    Regina ir Večeslavas Agurkiai – vieno likimo vaikai. Abu gimė tremtyje, abu dar vaikai sugrįžo į Lietuvą, čia ieškojo savo vietos, o sutikę vienas kitą kūrė bendrą ateitį.   Mergaitės paliktos likimo valiai Večeslavas tremtį žino tik iš mamos pasakojimų. Ją, Punsko valsčiuje gimusią dvylikametę, į nežinomybę išvežė su pirmaisiais trėmimais – 1941-06-14. Į Šeštokų geležinkelio stotį iš Vaiponiškių kaimo (Sangrūdos sen.) tada išvežė visą šeimą: tėtę, jo žmoną (mama buvo mirusi), dvi seseris ir du brolius. Per patvinusią Leną nepasiekus Igarkos, tremtinių vilkstinė, padariusi 300 km lankstą, atsidūrė Oliokmos kaime, netoli Jakutsko. Tėvo netektis – viena iš pirmųjų mirčių pakeliui į Sibirą… Praradimo ...
  • Praeitis visada šalia

    2017-06-13Praeitis visada šalia
    Rimantas Kulikauskas, 1958 m. gimęs Vorkutoje, į Lietuvą sugrįžo 1971-aisiais. Augęs politinio kalinio šeimoje jis savęs nevadina tremtiniu. „Tremtinys ne aš, o mano tėvai, aš tik ten gimiau…“ – apie tremtinio statusą savo nuomonę turi Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas.  Į tremtį – savo noru 1921 m. gimęs Rimanto tėtis Anatolijus buvo Lietuvos karininko sūnus. Vėliau pats tapo šauliu, dalyvavo pasipriešinimo kovose. 1948 m. suimtas Utenos apylinkėse ir nuteistas 8 metams kalėjimo. Išvežtas į Intą, paskui perkeltas į Vorkutą, Juršorą, į garsiąją 29-ąją šachtą, kur 1953 m. vasarą įvyko kruvinas susidorojimas su sukilusiais kaliniais. Po aštuonerių metų kalėjimo grįžti namo jam buvo uždrausta: iš ...
  • Darbą derina su visuomenine veikla

    2017-06-13Darbą derina su visuomenine veikla
    Kaip ir ankstesniems pašnekovams, taip ir jaunajam ūkininkui Mindaugui Vaišniui meilę žemei ir darbui įskiepijo tėvai. Tiesa, tapti ūkininku vaikinas neketino, bet aplinkybės susiklostė taip, kad šiandien gyvena, dirba ir ateitį kuria kaime.   „Užsikabino“ nuėmęs nuosavą derlių Kadangi tėvai ūkininkavo, Mindaugui žemės ūkis nebuvo svetima sritis. Jis puikiai vairavo traktorių, dirbo su kitokia žemės ūkio technika, žinojo, kada pradėti ir baigti sėją, kada laikas pradėti pjūtį. Gyvenimas tokioje aplinkoje lėmė ir studijų kryptį Aleksandro Stulginskio universitete. Grįždavęs į namus Purviniškės kaime (Sasnavos sen.) Mindaugas ir toliau padėdavo tėvams, o vieną vasarą tėtis pasiūlė jam pasirinktą žemės plotą ir pačiam apsėti, prižiūrėti, nusipjauti ...
  • Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų

    2017-06-13Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų
    Daržininkystės ūkį puoselėjantis Povilas Žolynas savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš 16 metų. Per šį laiką jam pavyko sukaupti nemažą žemės, technikos kapitalą, rasti nuolatinius klientus ir įgyti neįkainojamos patirties. Nors ūkio veikla vyksta sklandžiai, Povilas sako, kad ne sėkmė tai lemia, o sunkus, atkaklus ir kruopštus darbas.   Pagrindą pastatė tėvai Liudvinavo seniūnijos Šilavoto kaime įsikūręs Povilas Žolynas augina įvairių rūšių daržoves – burokus, kopūstus, morkas, bulves, svogūnus ir dar daug kitų. Parduoda jas darželiams, mokykloms. Povilo augintomis daržovėmis maitinasi ir Marijampolės pataisos namų nuteistieji. Jo produkcijos taip pat galima rasti ūkininkų turgeliuose. Nors ūkininkas teigia, kad viską, ką šiandien turi, pasiekė sunkiu ir ...
  • Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima

    2017-06-06Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima
    Studijas buvusiame Lietuvos žemės ūkio universitete baigusiems Ievai ir Mindaugui Smilgiams kaimas, žemės ūkis niekada nebuvo svetimi. Baigę studijas sutuoktiniai grįžo į Mindaugo tėvų namus Gudelių k. (Igliaukos sen.) ir tęsė jų pradėtus darbus. Supratę, kad iš tradicinio ūkio naudos mažai, jį perorganizavo ir ėmė auginti įvairius pluoštinius augalus. Iš jų Smilgiai spaudžia aliejų – tai ir yra pagrindinė ūkio veikla. Ir nors prieš imdamiesi naujos veiklos ūkininkai svarsto, ar verta, sako, kad vis dėlto ne ekonominiai skaičiavimai juos veda į priekį. Svarbiausia jiems – žinojimas, kad jų darbas kažkam naudingas.   – Baigę mokslus abu su žmona grįžote ūkininkauti į kaimą. ...
  • „Ėjo vyrai nemunais“

    2017-05-30„Ėjo vyrai nemunais“
    (Suvalkijos ūkininkai nepriklausomą Lietuvą gynė savo krauju) 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę, savos kariuomenės kūrimas nebuvo laikomas pirmu uždaviniu. Karo istorikai teigia, kad vyravo ir tokia nuomonė, jog kariuomenė Lietuvai apskritai nereikalinga, nes esą šalis neketino nieko užpulti, su niekuo kariauti. Tačiau netrukus reali situacija vos susikūrusios valstybės vadovams parodė, kad be savo kariuomenės valstybingumo neišsaugos. Vos pradėtai formuoti Lietuvos kariuomenei teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, paskui bermontininkų atakas ir lenkų mėginimą prie atkuriamos Lenkijos valstybės prisijungti Lietuvos teritoriją. Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena laikoma 1918 m. lapkričio 23-oji, nes tądien Ministras Pirmininkas A. Voldemaras išleido pirmą įsakymą dėl Apsaugos tarybos ir pirmojo ...
  • Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui

    2017-05-30Savanorio Jurgio Guogos sūnus Juozas tėviškę prikėlė antram gyvenimui
    Jankų seniūnijos (Kazlų Rūdos sav.) Panovių kaime gyvenantis ir kiek dar pajėgia su žmona Elzbieta ūkininkaujantis 84 metų Juozas Guoga gimė ir augo būtent šiame kaime, savo gyvenimą kūrusio Lietuvos kariuomenės savanorio Jurgio Guogos (1897–1973 m.) ir Natalijos Guogienės (Jasulaitytės) šeimoje. 1923 metais susituokusiems Natalijai ir Jurgiui buvo lemta susilaukti šešių dukrų ir keturių sūnų. Deja, pora užaugino ir į gyvenimą išleido tik penkias dukras ir du sūnus. Pirmagimė Bronislava ir po jos 1926 m. gimęs sūnus Vytautas mirė maži. Nelemta užaugti buvo ir 1937 m. gimusiam Alfonsui. Tad 1933 m. sausį pasaulį išvydęs Juozas buvo vyresnysis sūnus, ir tėvas ...
  • Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi

    2017-05-23Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi
    Rygiškių Jono gimnazijos abiturientui Liudvikui Akeliui akademinė visuomenė prognozavo mokslininko kelią. Tiksliuosiuose moksluose Liudvikas būdavo nepralenkiamas, šalies, Europos olimpiadų nugalėtojas. Vunderkindu dažnai pavadinamo jaunuolio „arkliukas“ buvo chemija, tad nieko nestebino, kai 2011 metais baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti chemijos mokslų. Studijuodamas Vilniuje Liudvikas lengvai rasdavo darbo, kuris irgi „rišosi“ su chemija. Jis dirbo pramoginius renginius organizuojančioje įmonėje. Intelektualių pramogų mėgėjus vaikinas su draugu linksmindavo demonstruodami dalykus, susijusius su chemija, fizika. „Skystas azotas – labai linksmas dalykas, su šia medžiaga galėdavai prigalvoti visko. Tai buvo smagi veik­la“, – pasakoja Liudvikas. Dvejus metus jis dirbo Chemijos fakulteto vienoje iš organinės sintezės laboratorijų ...
  • Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

    2017-05-23Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau
    Trisdešimtmetis marijampolietis Evaldas Babeckas pirmą kartą migranto duoną išbandė būdamas devyniolikos metų. Ją valgo ligi šiol. Pirmą kartą išvyko padirbėti į Airiją. „Nesinorėjo visą laiką prašyti tėvų pinigų, svajojau įsigyti automobilį, todėl nusprendžiau išvažiuoti užsidirbti“, – taip savo sprendimą grindžia Evaldas.  Grįžęs į Lietuvą jis pradėjo studijuoti universitete, tačiau po kelis kartus, kad turėtų pakankamai lėšų, vis vyko į Norvegiją užsidirbti studijoms, pragyvenimui. Evaldui tekdavo dirbti įvairius sezoninius darbus: dažyti namus, pjauti žolę. 2012 metais Lietuvoje Evaldas susipažino su būsima žmona, pavasarį pora susituokė, o po metų jau abu su Jolita išvyko į Norvegiją. Evaldas atvirai sako, kad kelionės tikslas buvo kuo ...
  • Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

    2017-05-23Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?
    Muzikos gurmanai Liudvinavo miestelyje gimusią ir užaugusią Laurą Latvaitytę jau žino. Marijampolės kultūros centre ji, studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje operinį dainavimą, surengė diplominį spektaklį. Dar du kartus koncertavo jau įgijusi operinio dainavimo magistro diplomą. Praėjusiais metais Laurą galėjome išgirsti soliniame koncerte per „Miesto dienas“. Šiais metais miesto šventėje Laura taip pat koncertuos gimtojo krašto žiūrovams. Jos koncertas numatytas gegužės 28 dieną 14 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje. Šiandien Laura skaitytojams pasakoja, kaip ir kuo ji gyvena, kur ją nuvedė meilė muzikai, tikėjimas savo galimybėmis.   – Baigusi Muzikos ir teatro akademiją, Lietuvoje buvai neilgai? Kas lėmė Tavo sprendimą tęsti studijas Vokietijoje? – ...
  • „Ne skambiais žodžiais, o kietu darbu ir sunkiomis kovomis“

    2017-05-16
    Tai istoriko Adolfo Nezabitauskio mintis apie tai, kaip reikia mylėti Tėvynę ir kaip ją mylėjo V. Kudirka ir kiti pasišventėliai.   Kitąmet minėsime Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto šimt­metį. Nepaprastai džiugu, kad kaip tik šiemet pavyko pagaliau rasti Akto originalą. Tai padarė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis. Jis kovo 29 d. akto originalą lietuvių kalba surado Vokietijos diplomatiniame archyve. Net penki pasirašiusieji aktą buvo Marijampolės gimnazijos (dab. Rygiškių Jono gimnazijos) mokiniai. Tai dr. Jonas Basanavičius, kunigas, vyskupas, Seimo pirmininkas Justiną Staugaitis, finansininkas, spaustuvininkas Saliamonas Banaitis, teisininkas prof. Pranas Dovydaitis ir istorikas, diplomatas Petras Klimas. Visuomenės veikėjas, pirmas laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, ...
  • Jubiliejų mini kartų kartos

    2017-05-16Jubiliejų mini kartų kartos
    Balandžio 28 d. Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenė pakvietė į dar vieną jubiliejinę konferenciją. 150 metų jubiliejų mininti seniausia šio krašto gimnazija šį kartą pranešimus skaityti pakvietė kelis savo buvusius mokinius: Vilniaus universiteto profesorių dr. Albiną Kuncevičių, docentą dr. Algimantą Merkevičių, archeologę, muziejininkę Eglę Lukėnaitę-Griciuvienę, kunigą, prof. Kęstutį Žemaitį, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus muziejaus l. e. p. direktorių Tomą Kukauską ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentą Darių Dumčių. Lietuvos archeologijos draugijos narys prof. dr. A. Kuncevičius kalbėjo, kad jo gyvenimą lėmė trys svarbiausi veiksniai. Tai – tėvai, ši gimnazija ir Vilniaus universitetas. Archeologas ragino gimnazistus atrasti tai, ko jis nespėjo, ko dar neatkasė ...
  • Muziejuje – šlovė ir viltys

    2017-05-16Muziejuje – šlovė ir viltys
    Su Judita Zubavičienė, Rygiškių Jono gimnazijos muziejaus vedėja, vaikštant tarp stendų gali pamatyti visus gimnazijos istorijos laikotarpius, o kartu – ir visos mūsų šalies istoriją. Iš stendų žvelgia buvę gimnazijos mokiniai: mokslininkai, kunigai, partizanai, knygnešiai, kariškiai ir kt.   Mokslininkai Gausiausi stendai – mokslininkų. Juose: habil. filologijos m. dr., semiotikos mokslo pradininkas, kelių užsienio universitetų profesorius Algirdas Julius Greimas (1934 m. laida), habl. medicinos m. dr., profesorius Gintautas Čėsnys (1957 m. laida), filologijos mokslų dr., Vilniaus universiteto (VU) docentas Jonas Kabelka (1934 m.), habil. filologijos m. dr.,VU profesorius Vitas Labutis (1952 m.), filologijos mokslų dr., Vilniaus pedagoginio instituto docentas Bronius Kalinauskas (1929 m.), ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.