Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Apie klimatą, vėją, debesis ir meteorologinius reiškinius

„Man orai visada yra geri. Ir jei tik jie pradeda piktinti, tuomet susirūpinu savo nervais. Siūlau ir jums kiekvieną rytą, dar lovoje, padaryti šypsenos mankštą. Ji prognozuos laimingą, gerą dieną, o tada jokie orai nenervins“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė. Daugybę metų jos klimato ir orų prognozių mielai klauso ir mokslininkai, ir kasdienius orus norintys žinoti žmonės, o šmaikščius jos pasakojimus apie klimatą, gamtą ir mūsų perspektyvas šioje Žemėje mėgsta ir televizijos bei radijo žurnalistai.
Leidykla „Alma littera“ neseniai išleido Audronės Galvonaitės knygą „Paskui orus jų klystkeliais: paprastai – apie klimatą, vėją, debesis ir meteorologinius reiškinius“. Joje paprastai, aiškiai ir su daugybe pavyzdžių pasakojama apie meteorologiją, orus ir klimatą, bendrąją atmosferos cirkuliaciją, debesis, vėjus, škvalus, viesulus, uraganus, pavojingus meteorologinius reiškinius, orų kaprizus ir siurprizus, orų ir klimato įtaką žmonių sveikatai.

Audronę Galvonaitę kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

„Mes visi – po vienu dangumi“

– Apie orus prikurta daugybė mitų. Ar tai reiškia, kad žmonės nuo seniausių laikų orais domėjosi, apie juos kalbėjo ir jie buvo itin svarbi jų gyvenimo dalis?

„Jei kiekvienas nuspręs sumažinti savo išmetamą CO2 kiekį, pokytis anksčiau ar vėliau įvyks“, – sako meteorologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė.

„Jei kiekvienas nuspręs sumažinti savo išmetamą CO2 kiekį, pokytis anksčiau ar vėliau įvyks“, – sako meteorologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė. Žilvinės Petrauskaitės nuotrauka

– Orai egzistuoja dar seniau, nei egzistuoja žmogus. Nuo orų žmogaus gyvenimas labai priklausė ir dabar priklauso. Jei kalbėsime apie orų prognozes ir matavimus, pirmieji tai pradėjo daryti keliautojai. Savo ilgose kelionėse jie pastebėdavo įvairiausių gamtos reiškinių, kuriuos aprašydavo specialiose lentelėse – parapeg­mose. Tas lenteles keliautojai iškabindavo turgaus aikštėje, kad kiti keliautojai galėtų žinoti, ko galima tikėtis tame kelyje. Taip atsirado pirmieji orų kalendoriai. Kiek vėliau į šį darbą aktyviai įsijungė vienuoliai, anuomet buvę itin sumanūs, protingi ir raštingi. Tuomet, kai atsirado instrumentai – termometrai, slėgio matuokliai, jie atidžiai užrašydavo rodiklius, ieškodavo analogų, analizuodavo informaciją ir mėgindavo prognozuoti orus metams ar dvejiems. Tai buvo labai sunkus darbas. Beje, Lietuvoje vienuoliai registruoti orų pasikeitimus pradėjo labai anksti, 1770-aisiais, beveik šimtmečiu anksčiau nei kitose šalyse. Už tai turime būti dėkingi Vilniaus universiteto mokslininkams. Perversmą prognozuojant orus, žinoma, padarė skaičiavimo mašinos ir vis tobulėjantys metodai, kuriuos ir šiandien naudoja meteorologai. Tik yra vienas bet… Kad ir kokių galingų skaičiavimo mašinų išrastume, orai vis tiek krės išdaigas. Gamta žmogui juk nepasako, kada įvyks žemės drebėjimas, išsiverš ugnikalnis ar įvyks dar kokia nors avarija. Štai kodėl ir prognostiniai modeliai, ir prognozės kiekvieną savaitę yra tikrinami iš naujo, tikslinami ir taisomi.

– Buvo laikas, kai žmogus gyveno labai arti gamtos. Nuolat ją stebėdamas, jis galbūt galėjo daugiau suprasti: gamta juk dažnai pakužda žmogui apie artėjančias permainas, reikia tik išgirsti…

– Būdamas itin pastabus, stebėdamas gamtą, ne sekdamas paskui šventuosius ir atlaidus, žmogus galėjo priartinti savo prognozę prie realios. Jam, gamtoje gyvenančiam, orai buvo labai svarbūs, nuo jų priklausė derlius, o tai reiškia – ir visos šeimos ateitis. Dirbdamas žemę, sėdamas žmogus ją čiupinėjo, jautė jos drėgnumą, šilumą ir tai, pasirengusi ji priimti sėklą ar ne. Tai dabar mes sugalvojame ir sėjame vasarį, kalbėk nekalbėjęs, kad anksti, juk nepalauks, reikia žmogui ir viskas. Paskui stebisi, kad šalta, nedygsta…

Nei gyvūnai, nei augalai orų neprognozuoja, tačiau jie turi savybę juos jausti, kad galėtų permainoms pasiruošti ir išlikti. Pajutę slėgio pokyčius, žiedai paprastai užsimerkia, o krokodilui ant nosies galite šokinėti, kiek tik norite, jei dangus apniukęs ir žada lietų. Kad ir kaip norėtų krokodilas jus suvalgyti, nelies, nes žino – lyjant skrandis neveikia.

Aš ir šiandien žmonėms sakau: laukdami autobuso, pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite į debesis ir žinosite, ar teks traukti skėtį arba bėgti nuo lietaus. Nepamirškime stebėti gamtos.
– Savo knygoje liepiate nepainioti dviejų dalykų – orų ir klimato. Cituojate Marką Tveną: „Klimatas yra tai, ko jūs tikitės, o orai – tai, ką gaunate.“ Ir dar priduriate: „Tai, ko esate nusipelnę.“

Panašu, kad nenusipelnėme nieko gero, jei nesulaukiame malonių orų?

– Gal dar tik koks dešimtmetis, kai žmogus leido sau pripažinti, kad yra prisidirbęs. O iki tol juk – visi kalti, tik ne jis. Ne, ne, aš toks mažiukas, ką aš čia vienas galiu blogo padaryti, anksčiau klimatas irgi šilo. Šiandien jokių įrodymų nebereikia: būtent su žmogaus veikla siejama skubi klimato kaita. Anksčiau klimatas irgi kito, bet tūkstančius metų to niekas nepastebėjo, dabar užtenka pro langą į lauką pažiūrėti.

– Pripažinimas galbūt yra pirmasis žingsnis į išsigelbėjimą?

– Tiems, kurie mėgina save sumenkinti, klausdami, ką išvis toks mažas žmogus gali padaryti, primenu: pasaulyje mūsų yra septyni milijardai. Tokių mažiukų. Ir jei kiekvienas nuspręs sumažinti savo išmetamą CO2 kiekį, pokytis anksčiau ar vėliau įvyks. Dideliuose gyvulių ūkiuose jų savininkai jau kabina savo karvėms prie užpakalių specialias surinktuves, kurios kaupia metano dujas. Ūkininkai neleidžia joms kilti į atmosferą, o panaudoja savo reikmėms.

– Ar besikeičiantis klimatas turi įtakos prognozuojant orus?

– Pirmiausia susitarkime: klimatas yra procesas, orai – dinamika, per parą jie gali pasikeisti ir penkis kartus. Klimato kaitos procesai išklibina atmosferos cirkuliaciją, ciklonų ir anticiklonų kelius, visa tai, nuo ko priklauso orai. Taigi, jei žmogus keičia klimatą, vadinasi, keičia ir orus.

Kartais atrodo, kad žmogaus atmintis silpna – mes pamirštame, kad lietingų arba karštų vasarų, šiltų žiemų jau būta. Ir nuolat stebimės, tarsi gavę kažką ypač naujo. Matyt, orai mums rūpi labiausiai – dabar, šiandien.

Ypač kelininkai ir komunalininkai pas mus nustemba, kai pamato sniegą (juokiasi). Lyg jo nebūtų išvis buvę. Priminsiu, kad 1931 metais Lietuvoje prisnigo 93–94 centimetrus, tai – rekordas, daugiau sniego nesame sulaukę.

– Mes, lietuviai, dažnai sakome, kad gyvename kaip Dievo užantyje – jokių uraganų, taifūnų, ugnikalnių išsiveržimų, žemės drebėjimų. Ar taip ir toliau bus?

Pasak Audronės Galvonaitės, dabartinės, sezoninės prognozės nežada nieko gero, bet tai visai nereiškia, kad nesulauksime kokio siurprizo, kuris viską pakeis ir prognozes reikės tikslinti.

Pasak Audronės Galvonaitės, dabartinės, sezoninės prognozės nežada nieko gero, bet tai visai nereiškia, kad nesulauksime kokio siurprizo, kuris viską pakeis ir prognozes reikės tikslinti.
Dainiaus Labučio nuotrauka

– Mes tą užantį prakiurdėme, ar pastebite, kad vis dažniau kartojasi ekstremalūs reiškiniai? Negaliu sakyti, kad nesame turėję viesulų, uraganų, karščio, sausros, bet visa tai mus ištikdavo rečiau ir būdavo ne tokie pavojingi. Kas yra visko pradžia? Temperatūra. Saulė nevienodai įšildo žemės paviršių, vienaip šilumą priima vandenynai, upės, ežerai, kitaip – miškai, pievos, laukai, dar kitaip – žmogaus rankomis sukurti objektai – stikliniai dangoraižiai, stogai, šiltnamiai. Įšilę jie į atmosferą išleidžia nevienodą šilumos kiekį, o jis lemia slėgio kaitą, įvairiausius srautus, vėjus, ciklonus ir anticiklonus. Štai, sėdžiu namie, žiūriu pro langą, kitoje Kalvarijų gatvės pusėje – škvalas, išvertė alyvą prie kiosko, o mano kieme – tylu.

– Turbūt neteisingai manome, kad plastikas Vietnamo upėse ir Kinijoje į dangų kylantis smogas mūsų, taip toli esančių, niekaip neveikia oro, kuriuo kvėpuojame?

– Mielieji, mes visi esame po vienu dangumi. 2017 metais Portugalijoje degė miškai, dūmai iš ten per Europą, pro mus nuplaukė iki Uralo. Ir kai Amazonės miškus kerta, tai juk skiedros lekia ir pas mus. Jie ten stengiasi susikurti dirbamos žemės, bet tie miškai – mūsų visų, mūsų Žemės plaučiai. Pasaulis pilnas šiukšlių, net kosmose jų pilna, o juk tos visos medžiagos yra, kaista, atiduoda šilumą atmosferai. Atrodo, mes išjudiname viską, ką tik sugebame!

Dažnai girdžiu nuostabą – tik pamanykit, Žemės temperatūra pakilo puse laipsnio, kas čia tokio? O jūs patys pamėginkite pasimatuoti savo temperatūrą ir keletą dienų pavaikščioti bent jau su puse laipsnio aukštesne. Vieną dieną dar pavaikščiosite, o jau po trijų tikrai daktaro ieškosite ir aiškinsitės, kas nutiko, kad taip prastai jaučiatės. Gydytojas greičiausiai ras lėtinį uždegimą, kurį būtina gydyti. Žemė šiandien irgi prastai jaučiasi, ji karščiuoja ir mėgina visaip gintis nuo mūsų, kurie tą karščiavimą sukelia.

Kai apsiginti negali, siunčia mums katastrofas, kad bent kiek sumažintų piktavalių skaičių.

– Jei bent kiek globaliau mąstytume ir nuolat tai prisimintume, gal taip baisiai neterštume savo namų?

– Visada sakau: pradėkime nuo savęs. Šiukšles jau lyg ir ėmėme rūšiuoti, netgi didžiuojamės per talkas surinkę tonas šiukšlių. Tik ko čia didžiuotis?! Didžiuotis verta tada, kai šiukšlių rinkti nereikia. Vakar girdėjau, Antarktidoje rastos dvi lietuviškos šiukšlės. Tad mes ne tik savo namus sugebame apteršti.

– Šiandien pasaulis išgyvena ypatingas įtampas. Kaip manote, ar klimatas veikia žmones, jie tampa piktesni, labiau įsitempę, jų galvoje kyla barbariškos mintys?

– Nuo klimato kaitos priklauso mūsų orų kaita, sezonų kaita. Ir jei kažkam neužauga vasarį pasėtas derlius, kalti lieka sinoptikai. Pamenu, kai dar dirbau, vienas toks nepatenkintas paskambino, pradėjo bartis. Išklausiau, o paskui paprašiau palaukti minutėlę – sujungsiu su Aukščiausiojo kanceliarija. Žmogus pradėjo juoktis, ačiū, kad išklausėte, sako.

– Paaiškinkite, koks yra skirtumas tarp meteorologo ir orų prognozuotojo?

– Profesija, matyt, ta pati. Įsivaizduokite namą, o jame daug kambarių – vienuose stebėtojai, stotyse renkantys duomenis, kituose – hidrometeorologijos tarnybos, dar kituose – aviameteorologai, žemės ūkio meteorologai, klimatologai, prognozuotojai. Klimatologas turi išmanyti viską, kas ir kodėl susidaro, nuo ko priklauso, kokie procesai vyksta. Tai globali, mokslinė sritis. Sinoptiko darbas trumpalaikis – jis surinko informaciją, apibendrino, sudėjo į prognostinius modelius, kompiuteriai suskaičiavo ir, štai, jums prognozė. Kitą dieną skaičiuoti vėl reikia, nes orai keičiasi. Jei kažką perkūnas nutrenkė, kaltas prognozuotojas. Tai jis tiesiai nepasakė – kai griaudžia, nestovėk po medžiu. Mūsų močiutės tai žinojo, o šių dienų žmogus šios taisyklės nebežino.

– Gal žinote, ką Aukščiausioji kanceliarija sugalvojo mums šiai vasarai?

– Nuo sausio manęs apie tai klausia. Dabartinės, sezoninės prognozės nežada nieko gero, bet tai visai nereiškia, kad nesulauksime kokio siurprizo, kuris viską pakeis ir prognozes reikės tikslinti. Prieš porą savaičių Rytų Europoje buvo stebima anomalija – čia vyravo tropinė temperatūra, o Europos pietuose buvo šalta kaip Arktyje. Ir šiaip, šiandien Šiaurėje dažniau būna šilčiau nei pas mus. Tai susiję su tirpstančiu ledu, kuris keičia cirkuliacijos procesus. Amžinojo įšalo zonos, ant kurių stovi miestai, tirpsta, atsiveria kiaurymės, pro kurias iš gilumos veržiasi natūralios metano dujos. Jos irgi prisideda prie šiltnamio efekto Žemėje.

– Kartais atrodo, kad šis pasaulis ateities neturi. Paguoskite mus!

– Man ir jums dar užteks, gal ištversime. Jei rimtai, popieriniai susitarimai nieko nereiškia, jei jie nebus vykdomi. Jei šiandien mudvi susitartume, kad nuo šios akimirkos daugiau neišleisime į atmosferą nė vieno vieneto anglies dvideginio, klimatas iš inercijos keisis dar šimtą metų. Mes tiek save guodėme, jog esame nekalti, kad dabar sustabdyti klimato kaitos tiesiog nebegalime, galime tik prie jos prisitaikyti. Jei mums pavyktų kažkaip stabilizuoti kylančią temperatūrą, viduryje šio amžiaus Arktyje vis tiek vasaromis nebeliks ledo. Nuo čia viskas ir prasideda, taigi paguosti labai negaliu.

KAIP GALIMA SUMAŽINTI CO2 IŠMETIMĄ

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Baigiamoji projekto tema – „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“

    2022-08-31Baigiamoji projekto tema – „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“, drauge su partneriais įgyvendinantis Europos Komisijos remiamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“ projektui baigti pasirinko sveikatos apsaugos stiprinimo, padedant Europos Sąjungai, temą „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“. Analizuojamai temai aptarti skyrėme du rugpjūčio 10-osios „Suvalkiečio“ laikraščio puslapius ir parengėme tris publikacijas: „ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu“, „Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai“ ir „Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija“. Šias publikacijas galite skaityti ir mūsų tinklapyje www.suvalkietis.lt. Baigiamajame nuo 2021 m. realizuojamo projekto etape siekdamas kuo išsamiau išanalizuoti nagrinėjamą temą projekto partneris – Marijampolė televizija parengė TV reportažą „Svari ES parama ...
  • Šiaudų arena prie Kazlų Rūdos – Lietuvos rekordų knygoje

    2022-08-31Šiaudų arena prie Kazlų Rūdos –  Lietuvos rekordų knygoje
    Liudo Mikalausko idėja koncertuoti šiaudų arenoje pateisino lūkesčius. Šią vasarą Kazlų Rūdos savivaldybė daugelį nustebino netradicinėse erdvėse surengtais koncertais, kurie susilaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Vienas toks Trečiojo tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio koncertas buvo surengtas buvusioje Antanavo spirito gamykloje – čia grojo muzikantai iš Serbijos ir Estijos, o tris rugpjūčio vakarus muzikos mylėtojai buvo kviečiami į pirmąkart mūsų šalyje įrengtą „slow“ areną iš šiaudų ritinių Pinciškių kaime. Norėjosi kažko netradicinio Vienas iš idėjos sumanytojų, projekto meno vadovas, visoje šalyje žinomas operos solistas Liudas Mikalauskas sakė „Suvalkiečiui“, kad tokia idėja surengti koncertus arenoje iš šiaudų ritinių kilo jau prieš kelerius metus, kai internete pamatė ...
  • Sugrįžta klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“

    2022-08-31Sugrįžta klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“
    Klasikinės muzikos festivalis „Kultūros savaitė“ Marijampolėje kviečia į antrąjį, 2022 metų, sezoną. Rugsėjo 10–29 dienomis Marijampolėje ir jos apylinkėse bus surengti šeši koncertai, vyks edukacinė programa – atviri meistriškumo kursai vaikams ir interaktyvios paskaitos, užsiėmimai pedagogams. Muzika – kalba, kurią gali suprasti kiekvienas „Norime palikti bent mažutį ženklą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje“, – sako solistė Laura Latvaitytė-Zaman. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Festivalio organizatoriai marijampoliečiams puikiai pažįstami – dirigentas Marius Reklaitis, operos solistė Laura Latvaitytė-Zaman, pianistė Kamilė Zaveckaitė. Šiais metais jie susibūrė į bendrą įstaigą „Marijampolės filharmonija“. „Norime palikti bent mažutį ženklą gimtojo miesto kultūrinėje erdvėje, festivalio idėjomis ir atliekamu menu prisidėti prie Marijampolės, jos ...
  • Visa tiesa apie dantų implantų kainą

    2022-08-29Visa tiesa apie dantų implantų kainą
    Daugelis odontologų sutinka, kad, kai kalbama apie dantų keitimo galimybes, dantų implantai yra geriausias pasirinkimas. Dantų implantus pasirinkę pacientai dažniausiai būna patenkinti rezultatais. Taigi kodėl dantų implantai nėra pirmasis daugumos pacientų pasirinkimas? Tiesa ta, kad daugelis pacientų, norėdami pakeisti trūkstamus dantis, renkasi dalinius ar pilnus dantų protezus arba dantų tiltus ne todėl, kad nežino, jog galima rinktis dantų implantus, bet todėl, kad mano, jog dantų implantai jiems nebus prieinami. Ar tiesa, kad dantų implantai yra brangiausias pasirinkimas? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai sutiko pateikti kelis svarbiausius faktus apie dantų implantų kainą. Nors tiesa, kad pradinės dantų implantų išlaidos yra didesnės nei ...
  • Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos?

    2022-08-27Patiriu smurtą – kur kreiptis pagalbos?
    R. Butkevičiūtė sako: „Nužudykite viltį, kad tai baigsis, kol ši viltis nenužudė jūsų.“ Nerijaus Kuzmicko nuotrauka Smurtas nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu. Nors smurtas gali būti nematomas ar pateisinamas aukos ir visuomenės, o smurto žymės – slepiamos nuo aplinkos, svarbu suprasti, kad padariniai tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai yra milžiniški. Specializuotame kompleksiniame pagalbos centre (SKPC) dirbanti Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė pažymi šiemet jaučiamą smurto atvejų padidėjimą. Anot jos, 2022 metų pirmąjį ketvirtį SKPC apie tai gavo 7303 pranešimus, o 2021 metų pirmą ketvirtį – 6191. ...
  • Kaip išrinkti dovaną vyrui?

    2022-08-25Kaip išrinkti dovaną vyrui?
    Metuose bent kelis kart būna tokios progos, kai sutuoktiniai vienas kitam dovanoja dovanas. Gimtadieniai, šventės, jubiliejai… O idėjų telkinys kada nors gali išsekti. Kiekviena žmona kada nors susidurs su šia dilema. Kokią dovaną išrinkti vyrui? Dažnai pasitelkiame savo vyro pasiūlymus, tačiau karts nuo karto norime paruošti staigmeną, kuri jį ne tik nustebintų, bet ir taptų geriausia dovana pasaulyje. Jūs, kaip artimiausias žmogus, pakankamai gerai pažįstate savo mylimąjį, kad galėtumėte lengvai žinoti jo skonį. Mes galime tik nukreipti jus teisingu keliu ir įkvėpti. Norint pasirinkti tinkamą dovaną vyrui, reikia atsakyti į klausimą: koks charakterio tipas jį lemia? Ar tai rimtas intelektualas, suktas ...
  • Kodėl burnos higiena yra tokia svarbi?

    2022-08-25Kodėl burnos higiena yra tokia svarbi?
    Ar žinojote, kad jūsų burnos sveikata rodo jūsų bendrą sveikatą arba, kad burnos problemos gali paveikti likusį jūsų kūną? Apsaugokite save sužinodami daugiau apie ryšį tarp jūsų burnos sveikatos ir bendros sveikatos. Koks ryšys tarp burnos sveikatos ir bendros sveikatos? Kaip ir kitose kūno vietose, jūsų burnoje gausu bakterijų – dažniausiai nekenksmingų. Tačiau jūsų burna yra virškinimo ir kvėpavimo takų įėjimo taškas, o kai kurios iš šių bakterijų gali sukelti ligas. Paprastai natūrali organizmo apsauga ir gera burnos sveikatos priežiūra, pvz., kasdienis dantų valymas šepetėliu ir dantų siūlu, padeda kontroliuoti bakterijas. Tačiau be tinkamos burnos higienos bakterijos gali pasiekti tokį ...
  • Turime jiems nusilenkti

    2022-08-24Turime jiems nusilenkti
    Ateiti į muziejų – tai patepti širdį medumi. Nes čia būsi sutiktas kaip artimas giminaitis, apkabintas, pakalbintas, pagaliau būsi pakviestas į tikrą puotą sielai! Būtent taip jautėsi susirinkusieji į Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejų, kurio unikaliajame rūsyje buvo atidaryta fotomenininko, Marijampolės metraštininko Romo Linionio fotokompozicijų paroda „Vinco Dovinės ainiai“. Romas Linionis, kukliai pristatydamas parodą, akcentavo, kad tokiu būdu norėjo nulenkti galvą prieš meistrus, kurie mūsų kraštą garsino ir tebegarsina, čia kūrė ar tebekuria menus, puoselėja istoriją ir kultūrą. „Tai nuo 1974–1975 metų fotografuoti menininkai, su kuriais buvau ir esu tame pačiame kelyje“, – sakė R. Linionis, pridurdamas, kad ši ...
  • „Marijampolė Music Park“ festivalis: vasarą išlydėsime su muzika

    2022-08-24„Marijampolė  Music Park“ festivalis:  vasarą išlydėsime su muzika
    E. Kasteckaitė vėl parengė puikią festivalio programą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Marijampolėje prasideda jau devintasis vasaros muzikos festivalis „Marijampolė Music Park“, kuris per savaitę pristatys šešis įspūdingus koncertus ir projektus. Vasarą galėsime palydėti, klausydami nuostabios muzikos įvairiose, kartais ir labai netikėtose erdvėse. Šių metų festivalio tema – „Sugrįžimai ir duetai“. Festivalio meno vadovė ir organizatorė Eglė Kasteckaitė „Suvalkiečiui“ sakė, kad įvairias muzikines istorijas kurs duetai pačiomis plačiausiomis prasmėmis ir tai gali būti dviejų muzikantų, dviejų skirtingų meno sričių, dviejų muzikos žanrų, dviejų šalių skambesys. Svarbus ir sugrįžimų akcentas – festivalyje pasirodys Lietuvos muzikantai ir menininkai, sėkmingai kuriantys visame pasaulyje, o dabar sugrįžę į ...
  • Unikali paroda apie Amerikos indėnus

    2022-08-24Unikali paroda apie Amerikos indėnus
    Renginio dalyvius sveikino JAV ambasados Lietuvoje kultūros atašė M. Gaznavi. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Praėjusį trečiadienį Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje atidaryta Jungtinių Amerikos Valstijų fotografijos pionieriumi vadinamo etnologo Edvardo Šerifo Kurtiso (Edward Sheriff Curtis) fotografijų paroda „Šešėlių gaudytojas“. Ši paroda jau ketvirtus metus keliauja per Lietuvą ir unikalius jos darbus jau pamatė keliolikos mūsų šalies miestų bei miestelių gyventojai. Šiemet yra minimos Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių užmezgimo 100-osios metinės, tad naujoji paroda Sūduvos sostinėje skiriama šiai progai. Sveikindamas susirinkusius Marijampolės savivaldybės vicemeras Arūnas Visockis priminė, kad mūsų mieste dislokuoto kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione tarnauja ir amerikiečiai. Jis dėkojo JAV ...
  • Iš Kalvarijos – į Paryžių

    2022-08-24Iš Kalvarijos – į Paryžių
    Tokį šuolį stryktelėjo kalvarijietė Rugilė Akelytė, po gimnazijos baigimo pasirinkusi studijas mados pasaulio mekoje. Rugilė Akelytė: „Esu užsispyrusi ir mėgstu viską daryti savaip“. Gustės ADAMAVIČIŪTĖS nuotraukos „Paleisdavau vaizduotę ir…“ Jauno žmogaus ateities kelio pasirinkimas vieniems tarsi užprogramuotas genuose, kiti jį atranda iškart, treti pasiduoda srovei, nešančiai pirmyn, tikėdami, kad tai, kas tau skirta, tikrai bus pakeliui. Vienaip ar kitaip rinkdamiesi – laimingi tie, kurie suranda savo kelią. Savo kelio Rugilė ieškojo ilgai, bet intuityviai jautė, kad jis bus susijęs su menais. Iš pradžių traukė muzika. Pirmiausia Kalvarijos meno mokykloje užsigeidė išmokti skambinti gitara. Privalomos buvo ir fortepijono pamokos. Atsisėdusi prie instrumento mergina ne tik ...
  • Azartiniai lošimai – (ne)kaltas žaidimas?

    2022-08-24Azartiniai lošimai – (ne)kaltas žaidimas?
    S. Šolytė atkreipia dėmesį – pirmuoju ženklu, kad atsiranda priklausomybė nuo azartinių lošimų, gali būti pasikeitęs artimojo elgesys. Kartais „nekaltas pramoginis lošimas su draugais“ gali virsti nekontroliuojamu elgesiu – kankinančia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartinių lošimų. Todėl būtina įvertinti šių „smagių pramogų“ grėsmę iš anksto. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) gydytoja psichiatrė Sigita Šolytė atkreipia dėmesį į tyrimų duomenis, įrodančius, kad loterijos, kortų žaidimai siejami su vidutine patologinio lošimo rizika, o kazino lošimai – su didele patologinio lošimo rizika. Apie priklausomybę nuo azartinių lošimų, grėsmę, skaudžius padarinius ne tik lošiančiajam, bet ir jo aplinkai, kalbamės ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana ...
  • Analizavome vietos aktualijas ir atskleidėme, koks svarbus ES sanglaudos politikos vaidmuo regionui vystyti

    2022-08-24Analizavome vietos aktualijas ir atskleidėme, koks svarbus  ES sanglaudos politikos vaidmuo regionui vystyti
    Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“ baigia įgyvendinti Europos Komisijos, atstovaujančios Europos Sąjungai (ES), remiamą projektą „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“. Realizuodamas praėjusių metų rugsėjį startavusį projektą „Suvalkietis“ drauge su projekto partneriais Marijampolės televizija, taip pat vietos savivaldos vadovais, kompetentingais įvairių sričių ekspertais, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir verslininkais kompleksiškai išanalizavo dvylika temų, skirtų socialinei atskirčiai mažinti, sveikatos priežiūrai gerinti, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui didinti ir žaliajai ekonomikai bei energetikai plėtoti. „Suvalkiečio“ parengtos analitinės autorinės pub­likacijos ir specialūs Marijampolės televizijos reportažai, vebinarai ir tinklalaidės buvo orientuoti į penkis pagrindinius 2021–2027 metų ES sanglaudos politikos programos tikslus. Laikraštyje publikuotus analitinius straipsnius, ...
  • Pirmoji personalinė medžio darbų paroda

    2022-08-20Pirmoji personalinė medžio darbų paroda
    Pirmąją personalinę savo darbų parodą Kalvarijos viešojoje bibliotekoje praėjusią savaitę pristatęs Arvydas Matulevičius nustebino produktyvumu. Parodoje – tik nedidelė dalis to, ką vyras laisvu nuo tiesioginio darbo metu sukūrė. Namuose Asavos kaime gimstantys medžio kūriniai puošia kitų sodybas, namus, o vienkiemyje sunkiai telpa darbai ir iš akmens, metalo, taip pat ir šeimininko nuo jaunystės sukauptos senovinių spynų, senų radijo aparatų, televizorių, plokštelių kolekcijos. Kai apie neįprastas Arvydo kolekcijas, kurios taip pat vertos ne vienos parodos, per medžio drožinių pristatymą bibliotekoje užsiminė jo draugas Antanas Lastauskas, A. Matulevičius tik šyptelėjo ir tyliai, tarsi teisindamasis, išsitarė: „Kitiems tie daiktai atrodo nieko verti, o ...
  • Sasnavoje prasidėjo trečiasis sakralinės muzikos festivalis „Ruduo ir muzika“

    2022-08-20Sasnavoje prasidėjo trečiasis sakralinės muzikos festivalis „Ruduo ir muzika“
    Klausytojus sužavėjo solisto E. Bavikino atliekami kūriniai iš senos giesmių knygos. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje Žolinės išvakarėse po šv. Mišių, kurias aukojo parapijos klebonas Linas Baltrušaitis, buvo surengtas trečiojo sakralinės muzikos festivalio „Ruduo ir muzika“ koncertas, o vėliau parapijos namuose vyko agapė ir koncertavo Marijampolės kultūros centro kolektyvai. Šv. Mišiose giedojo žinomas operos solistas Egidijus Bavikinas, kuris po Mišių surengė ir solinį koncertą bažnyčioje. Šis koncertas buvo vienas iš trijų festivalio „Ruduo ir muzika“ renginių, dar du įvyks jau rudenį. Šiuos festivalius rengia asociacija „Sasnavos kraštiečių stuba“. Su pianiste Beata Vingraite koncertavęs E. Bavikinas prisiminė, jog čia, šioje ...
  • Bliuzas Šunskuose įgauna sparnus

    2022-08-20Bliuzas Šunskuose įgauna sparnus
    Kastytis Kerbedis Marijampolėje ar bliuzas Šunskuose? – tokį klausimą praėjusį šeštadienį sprendė muzikos mėgėjai. Pakankamai dėmesio ir savų žiūrovų sulaukė abu renginiai. Ypač smagu, kad jau ketvirtasis tarptautinis bliuzo festivalis „Suvalkų bliuzo aidas Lietuvoje“ vis labiau įsibėgėja, gausėja jo gerbėjų ratas ir čia apsilanko vis garsesni bliuzo atlikėjai. Viešosios įstaigos „Pasakyta padaryta“ ir Šunskų seniūnijos surengtas festivalis Šunskuose yra labai laukiamas šios muzikos gerbėjų. Festivalio siela, Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas prisimena, kaip sunku yra parinkti tinkamą vasaros savaitgalį, tikintis ir laukiant šiame festivalyje kuo daugiau žiūrovų.– Pirmąjį festivalį surengėme 2019-ųjų paskutinį liepos savaitgalį ir tik vėliau atėjo mintis, kad tuo metu ...
  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso nugalėtojas

    2022-08-20Paaiškėjo apšvietimo  konkurso nugalėtojas
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Noričių dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti tris pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse dalyvaujančių abiejų pastatų nuotraukos su apšvietimu (ir prieš įrengiant apšvietimą) buvo viešinamos Kazlų Rūdos savivaldybės „Facebook“ paskyroje nuo rugpjūčio 1 iki 16 dienos. Buvo nutarta, kad per tą laiką daugiausia patiktukų surinkusio ir pirmąją vietą laimėjusio namo savininkai ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.