Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Apie klimatą, vėją, debesis ir meteorologinius reiškinius

„Man orai visada yra geri. Ir jei tik jie pradeda piktinti, tuomet susirūpinu savo nervais. Siūlau ir jums kiekvieną rytą, dar lovoje, padaryti šypsenos mankštą. Ji prognozuos laimingą, gerą dieną, o tada jokie orai nenervins“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė. Daugybę metų jos klimato ir orų prognozių mielai klauso ir mokslininkai, ir kasdienius orus norintys žinoti žmonės, o šmaikščius jos pasakojimus apie klimatą, gamtą ir mūsų perspektyvas šioje Žemėje mėgsta ir televizijos bei radijo žurnalistai.
Leidykla „Alma littera“ neseniai išleido Audronės Galvonaitės knygą „Paskui orus jų klystkeliais: paprastai – apie klimatą, vėją, debesis ir meteorologinius reiškinius“. Joje paprastai, aiškiai ir su daugybe pavyzdžių pasakojama apie meteorologiją, orus ir klimatą, bendrąją atmosferos cirkuliaciją, debesis, vėjus, škvalus, viesulus, uraganus, pavojingus meteorologinius reiškinius, orų kaprizus ir siurprizus, orų ir klimato įtaką žmonių sveikatai.

Audronę Galvonaitę kalbino žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

„Mes visi – po vienu dangumi“

– Apie orus prikurta daugybė mitų. Ar tai reiškia, kad žmonės nuo seniausių laikų orais domėjosi, apie juos kalbėjo ir jie buvo itin svarbi jų gyvenimo dalis?

„Jei kiekvienas nuspręs sumažinti savo išmetamą CO2 kiekį, pokytis anksčiau ar vėliau įvyks“, – sako meteorologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė.

„Jei kiekvienas nuspręs sumažinti savo išmetamą CO2 kiekį, pokytis anksčiau ar vėliau įvyks“, – sako meteorologė, fizinių mokslų daktarė Audronė Galvonaitė. Žilvinės Petrauskaitės nuotrauka

– Orai egzistuoja dar seniau, nei egzistuoja žmogus. Nuo orų žmogaus gyvenimas labai priklausė ir dabar priklauso. Jei kalbėsime apie orų prognozes ir matavimus, pirmieji tai pradėjo daryti keliautojai. Savo ilgose kelionėse jie pastebėdavo įvairiausių gamtos reiškinių, kuriuos aprašydavo specialiose lentelėse – parapeg­mose. Tas lenteles keliautojai iškabindavo turgaus aikštėje, kad kiti keliautojai galėtų žinoti, ko galima tikėtis tame kelyje. Taip atsirado pirmieji orų kalendoriai. Kiek vėliau į šį darbą aktyviai įsijungė vienuoliai, anuomet buvę itin sumanūs, protingi ir raštingi. Tuomet, kai atsirado instrumentai – termometrai, slėgio matuokliai, jie atidžiai užrašydavo rodiklius, ieškodavo analogų, analizuodavo informaciją ir mėgindavo prognozuoti orus metams ar dvejiems. Tai buvo labai sunkus darbas. Beje, Lietuvoje vienuoliai registruoti orų pasikeitimus pradėjo labai anksti, 1770-aisiais, beveik šimtmečiu anksčiau nei kitose šalyse. Už tai turime būti dėkingi Vilniaus universiteto mokslininkams. Perversmą prognozuojant orus, žinoma, padarė skaičiavimo mašinos ir vis tobulėjantys metodai, kuriuos ir šiandien naudoja meteorologai. Tik yra vienas bet… Kad ir kokių galingų skaičiavimo mašinų išrastume, orai vis tiek krės išdaigas. Gamta žmogui juk nepasako, kada įvyks žemės drebėjimas, išsiverš ugnikalnis ar įvyks dar kokia nors avarija. Štai kodėl ir prognostiniai modeliai, ir prognozės kiekvieną savaitę yra tikrinami iš naujo, tikslinami ir taisomi.

– Buvo laikas, kai žmogus gyveno labai arti gamtos. Nuolat ją stebėdamas, jis galbūt galėjo daugiau suprasti: gamta juk dažnai pakužda žmogui apie artėjančias permainas, reikia tik išgirsti…

– Būdamas itin pastabus, stebėdamas gamtą, ne sekdamas paskui šventuosius ir atlaidus, žmogus galėjo priartinti savo prognozę prie realios. Jam, gamtoje gyvenančiam, orai buvo labai svarbūs, nuo jų priklausė derlius, o tai reiškia – ir visos šeimos ateitis. Dirbdamas žemę, sėdamas žmogus ją čiupinėjo, jautė jos drėgnumą, šilumą ir tai, pasirengusi ji priimti sėklą ar ne. Tai dabar mes sugalvojame ir sėjame vasarį, kalbėk nekalbėjęs, kad anksti, juk nepalauks, reikia žmogui ir viskas. Paskui stebisi, kad šalta, nedygsta…

Nei gyvūnai, nei augalai orų neprognozuoja, tačiau jie turi savybę juos jausti, kad galėtų permainoms pasiruošti ir išlikti. Pajutę slėgio pokyčius, žiedai paprastai užsimerkia, o krokodilui ant nosies galite šokinėti, kiek tik norite, jei dangus apniukęs ir žada lietų. Kad ir kaip norėtų krokodilas jus suvalgyti, nelies, nes žino – lyjant skrandis neveikia.

Aš ir šiandien žmonėms sakau: laukdami autobuso, pakelkite akis į dangų, pažiūrėkite į debesis ir žinosite, ar teks traukti skėtį arba bėgti nuo lietaus. Nepamirškime stebėti gamtos.
– Savo knygoje liepiate nepainioti dviejų dalykų – orų ir klimato. Cituojate Marką Tveną: „Klimatas yra tai, ko jūs tikitės, o orai – tai, ką gaunate.“ Ir dar priduriate: „Tai, ko esate nusipelnę.“

Panašu, kad nenusipelnėme nieko gero, jei nesulaukiame malonių orų?

– Gal dar tik koks dešimtmetis, kai žmogus leido sau pripažinti, kad yra prisidirbęs. O iki tol juk – visi kalti, tik ne jis. Ne, ne, aš toks mažiukas, ką aš čia vienas galiu blogo padaryti, anksčiau klimatas irgi šilo. Šiandien jokių įrodymų nebereikia: būtent su žmogaus veikla siejama skubi klimato kaita. Anksčiau klimatas irgi kito, bet tūkstančius metų to niekas nepastebėjo, dabar užtenka pro langą į lauką pažiūrėti.

– Pripažinimas galbūt yra pirmasis žingsnis į išsigelbėjimą?

– Tiems, kurie mėgina save sumenkinti, klausdami, ką išvis toks mažas žmogus gali padaryti, primenu: pasaulyje mūsų yra septyni milijardai. Tokių mažiukų. Ir jei kiekvienas nuspręs sumažinti savo išmetamą CO2 kiekį, pokytis anksčiau ar vėliau įvyks. Dideliuose gyvulių ūkiuose jų savininkai jau kabina savo karvėms prie užpakalių specialias surinktuves, kurios kaupia metano dujas. Ūkininkai neleidžia joms kilti į atmosferą, o panaudoja savo reikmėms.

– Ar besikeičiantis klimatas turi įtakos prognozuojant orus?

– Pirmiausia susitarkime: klimatas yra procesas, orai – dinamika, per parą jie gali pasikeisti ir penkis kartus. Klimato kaitos procesai išklibina atmosferos cirkuliaciją, ciklonų ir anticiklonų kelius, visa tai, nuo ko priklauso orai. Taigi, jei žmogus keičia klimatą, vadinasi, keičia ir orus.

Kartais atrodo, kad žmogaus atmintis silpna – mes pamirštame, kad lietingų arba karštų vasarų, šiltų žiemų jau būta. Ir nuolat stebimės, tarsi gavę kažką ypač naujo. Matyt, orai mums rūpi labiausiai – dabar, šiandien.

Ypač kelininkai ir komunalininkai pas mus nustemba, kai pamato sniegą (juokiasi). Lyg jo nebūtų išvis buvę. Priminsiu, kad 1931 metais Lietuvoje prisnigo 93–94 centimetrus, tai – rekordas, daugiau sniego nesame sulaukę.

– Mes, lietuviai, dažnai sakome, kad gyvename kaip Dievo užantyje – jokių uraganų, taifūnų, ugnikalnių išsiveržimų, žemės drebėjimų. Ar taip ir toliau bus?

Pasak Audronės Galvonaitės, dabartinės, sezoninės prognozės nežada nieko gero, bet tai visai nereiškia, kad nesulauksime kokio siurprizo, kuris viską pakeis ir prognozes reikės tikslinti.

Pasak Audronės Galvonaitės, dabartinės, sezoninės prognozės nežada nieko gero, bet tai visai nereiškia, kad nesulauksime kokio siurprizo, kuris viską pakeis ir prognozes reikės tikslinti.
Dainiaus Labučio nuotrauka

– Mes tą užantį prakiurdėme, ar pastebite, kad vis dažniau kartojasi ekstremalūs reiškiniai? Negaliu sakyti, kad nesame turėję viesulų, uraganų, karščio, sausros, bet visa tai mus ištikdavo rečiau ir būdavo ne tokie pavojingi. Kas yra visko pradžia? Temperatūra. Saulė nevienodai įšildo žemės paviršių, vienaip šilumą priima vandenynai, upės, ežerai, kitaip – miškai, pievos, laukai, dar kitaip – žmogaus rankomis sukurti objektai – stikliniai dangoraižiai, stogai, šiltnamiai. Įšilę jie į atmosferą išleidžia nevienodą šilumos kiekį, o jis lemia slėgio kaitą, įvairiausius srautus, vėjus, ciklonus ir anticiklonus. Štai, sėdžiu namie, žiūriu pro langą, kitoje Kalvarijų gatvės pusėje – škvalas, išvertė alyvą prie kiosko, o mano kieme – tylu.

– Turbūt neteisingai manome, kad plastikas Vietnamo upėse ir Kinijoje į dangų kylantis smogas mūsų, taip toli esančių, niekaip neveikia oro, kuriuo kvėpuojame?

– Mielieji, mes visi esame po vienu dangumi. 2017 metais Portugalijoje degė miškai, dūmai iš ten per Europą, pro mus nuplaukė iki Uralo. Ir kai Amazonės miškus kerta, tai juk skiedros lekia ir pas mus. Jie ten stengiasi susikurti dirbamos žemės, bet tie miškai – mūsų visų, mūsų Žemės plaučiai. Pasaulis pilnas šiukšlių, net kosmose jų pilna, o juk tos visos medžiagos yra, kaista, atiduoda šilumą atmosferai. Atrodo, mes išjudiname viską, ką tik sugebame!

Dažnai girdžiu nuostabą – tik pamanykit, Žemės temperatūra pakilo puse laipsnio, kas čia tokio? O jūs patys pamėginkite pasimatuoti savo temperatūrą ir keletą dienų pavaikščioti bent jau su puse laipsnio aukštesne. Vieną dieną dar pavaikščiosite, o jau po trijų tikrai daktaro ieškosite ir aiškinsitės, kas nutiko, kad taip prastai jaučiatės. Gydytojas greičiausiai ras lėtinį uždegimą, kurį būtina gydyti. Žemė šiandien irgi prastai jaučiasi, ji karščiuoja ir mėgina visaip gintis nuo mūsų, kurie tą karščiavimą sukelia.

Kai apsiginti negali, siunčia mums katastrofas, kad bent kiek sumažintų piktavalių skaičių.

– Jei bent kiek globaliau mąstytume ir nuolat tai prisimintume, gal taip baisiai neterštume savo namų?

– Visada sakau: pradėkime nuo savęs. Šiukšles jau lyg ir ėmėme rūšiuoti, netgi didžiuojamės per talkas surinkę tonas šiukšlių. Tik ko čia didžiuotis?! Didžiuotis verta tada, kai šiukšlių rinkti nereikia. Vakar girdėjau, Antarktidoje rastos dvi lietuviškos šiukšlės. Tad mes ne tik savo namus sugebame apteršti.

– Šiandien pasaulis išgyvena ypatingas įtampas. Kaip manote, ar klimatas veikia žmones, jie tampa piktesni, labiau įsitempę, jų galvoje kyla barbariškos mintys?

– Nuo klimato kaitos priklauso mūsų orų kaita, sezonų kaita. Ir jei kažkam neužauga vasarį pasėtas derlius, kalti lieka sinoptikai. Pamenu, kai dar dirbau, vienas toks nepatenkintas paskambino, pradėjo bartis. Išklausiau, o paskui paprašiau palaukti minutėlę – sujungsiu su Aukščiausiojo kanceliarija. Žmogus pradėjo juoktis, ačiū, kad išklausėte, sako.

– Paaiškinkite, koks yra skirtumas tarp meteorologo ir orų prognozuotojo?

– Profesija, matyt, ta pati. Įsivaizduokite namą, o jame daug kambarių – vienuose stebėtojai, stotyse renkantys duomenis, kituose – hidrometeorologijos tarnybos, dar kituose – aviameteorologai, žemės ūkio meteorologai, klimatologai, prognozuotojai. Klimatologas turi išmanyti viską, kas ir kodėl susidaro, nuo ko priklauso, kokie procesai vyksta. Tai globali, mokslinė sritis. Sinoptiko darbas trumpalaikis – jis surinko informaciją, apibendrino, sudėjo į prognostinius modelius, kompiuteriai suskaičiavo ir, štai, jums prognozė. Kitą dieną skaičiuoti vėl reikia, nes orai keičiasi. Jei kažką perkūnas nutrenkė, kaltas prognozuotojas. Tai jis tiesiai nepasakė – kai griaudžia, nestovėk po medžiu. Mūsų močiutės tai žinojo, o šių dienų žmogus šios taisyklės nebežino.

– Gal žinote, ką Aukščiausioji kanceliarija sugalvojo mums šiai vasarai?

– Nuo sausio manęs apie tai klausia. Dabartinės, sezoninės prognozės nežada nieko gero, bet tai visai nereiškia, kad nesulauksime kokio siurprizo, kuris viską pakeis ir prognozes reikės tikslinti. Prieš porą savaičių Rytų Europoje buvo stebima anomalija – čia vyravo tropinė temperatūra, o Europos pietuose buvo šalta kaip Arktyje. Ir šiaip, šiandien Šiaurėje dažniau būna šilčiau nei pas mus. Tai susiję su tirpstančiu ledu, kuris keičia cirkuliacijos procesus. Amžinojo įšalo zonos, ant kurių stovi miestai, tirpsta, atsiveria kiaurymės, pro kurias iš gilumos veržiasi natūralios metano dujos. Jos irgi prisideda prie šiltnamio efekto Žemėje.

– Kartais atrodo, kad šis pasaulis ateities neturi. Paguoskite mus!

– Man ir jums dar užteks, gal ištversime. Jei rimtai, popieriniai susitarimai nieko nereiškia, jei jie nebus vykdomi. Jei šiandien mudvi susitartume, kad nuo šios akimirkos daugiau neišleisime į atmosferą nė vieno vieneto anglies dvideginio, klimatas iš inercijos keisis dar šimtą metų. Mes tiek save guodėme, jog esame nekalti, kad dabar sustabdyti klimato kaitos tiesiog nebegalime, galime tik prie jos prisitaikyti. Jei mums pavyktų kažkaip stabilizuoti kylančią temperatūrą, viduryje šio amžiaus Arktyje vis tiek vasaromis nebeliks ledo. Nuo čia viskas ir prasideda, taigi paguosti labai negaliu.

KAIP GALIMA SUMAŽINTI CO2 IŠMETIMĄ

 

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...
  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...
  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso dalyviai

    2022-07-30Paaiškėjo apšvietimo  konkurso dalyviai
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Konkurso paraiškos buvo priimamos iki liepos 15 dienos. Norint dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti 3 pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse buvo numatyta bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma – 2000 eurų, o verslo atstovams ji siekia 3000 eurų. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos reikalavo, kad apšviesto pastato fasadas aiškiai matytųsi nuo adreso gatvės ...
  • Keistuolis

    2022-07-29
    Dangaus skliautai jau raudo, paukščiai džiaugsmingai čirškė, sveikindami ramią ir vėsią aušrą. Boleslovas naktį sapnavo savo buvusį jaunystės draugą, kurio seniai nematė. Girdėjo, kad Petras, išėjęs į pensiją, persikraustė gyventi tarp miškų į seną, nedidelę sodybėlę – savo tėviškę. Uždaro būdo žmogui sunku buvo pritapti mieste. Žmonės jį vadino keistuoliu. Petras nematė to, ko matyti svetimai akiai nereikia, nekišo nosies ten, kur nereikia, nešnekėjo kas nepriklauso šnekėti. Nutarė jį aplankyti. Pasakęs žmonai, kad vyksta meškerioti ir įsidėjęs sumuštinį Boleslovas išvažiavo. Seniai knietėjo aplankyti draugą ir sužinoti, kaip jis laikosi. Važiuojant jam pasirodė, kad niekada nebuvo matęs tokios žydinčios, tokios saulėtos ...
  • Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!

    2022-07-28Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!
    Vasarai persiritus į antrąją pusę Kazlų Rūda visus muzikinių pojūčių ieškotojus kviečia į susitikimus dar neatrastose koncertinėse erdvėse. Visai netrukus, liepos 29 d. 19 val. skambės III tarptautinio R. Žigaičio menų festivalio koncertas Antanavo kaimo buvusiame spirito fabrike. Gros tarptautinių konkursų laureatų duetas Momir Novakovic (akordeonas, Serbija) ir Kiril Ogorodnikov (klasikinė gitara, Estija), koncerte skambės temperamentingosios tango ir sarsuelų melodijos. Na, o neįprastai erdvei specialiai pritaikytas apšvietimas papildys muziką ir dovanos nepamirštamą vakarą susirinkusiems. Taip pat pristatoma pirmą kartą Lietuvoje statoma Kazlų Rūdos SLOW arena, kuri bus sumeistrauta iš… šiaudų rentinių! Netoli automagistralės Via Baltica iškilsianti specialia technologija sutvirtinta koncertų salė ...
  • Kartu su migruojančiais paukščiais…

    2022-07-27Kartu su migruojančiais paukščiais...
    Po žurnalo pristatymo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Luana Masienė (antra iš kairės), šalia menotyrininkė Vilma Kilinskienė, rubrikos „Vilmos katiliukas“ autorė, rubrikos „Sondros karoliai“ autorė Sondra Simona (antra iš dešinės). Nuotrauka iš „Balto kambario“ metraščio …vasarą ne tik Lietuvoje vis naujas vietas aplanko ir ten apsistoja kūrybinės klasės žurnalas „Baltas kambarys“. Marijampoliečiai visada turi privilegiją naujausią numerį paimti į rankas ir atsiversti pirmieji; tarsi nieko ir nebestebina, kad privati iniciatyva ne vienerius metus neišblėso. O leidinio sklaida? Juk skirtas jis tikrai ne vienam miestui – ir ne vien Lietuvai… „Baltas kambarys“ neturi įprastų sienų. Net kampų neturi. Jis tokios formos kaip ...
  • Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą

    2022-07-27Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą
    Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino. Raimonda Bogužaitė sako, kad jos ilgametis dalyvavimas „Jaunimas YRA“ užtikrina ir veiklos tęstinumą. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Jaunesniems yra ko pasimokyti Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai. – Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami ...
  • SUVALKIJOS VYTURYS

    2022-07-27SUVALKIJOS VYTURYS
    Kęstutis ŠUKEVIČIUS Prisirpo vyšnios Suvalkijoj Prisirpo vyšnios Suvalkijoj,Šešupėj braidžioja vaikai… Gerai, kad lietūs vis palijo – Žali dar gojai ir laukai.Bet liepą keičia jau rugpjūtis, Rudens alsavimą jauti Ir vasaros pritvinkę krūtys,Jau rodo – pabaiga arti. Vėl liūdesys aplanko širdį, ...
  • Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“

    2022-07-27Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“
    Liepos 21 dieną Draugystės bibliotekoje atidaryta marijampolietės Kristinos Tamašauskienės tapybos darbų paroda „Šviesios naktys“. Parodos autorė neslepia dažniausiai tapanti naktimis. Draugystės bibliotekos nuotrauka Savo darbus septyniolika metų kaupusi Kristina Tamašauskienė pirmą kartą nusprendė juos parodyti ir kitiems miesto gyventojams. Akrilinių tapybos darbų kolekciją sudaro ryškių spalvų paveikslai, kuriuose atsispindi kalnų, jūros, laivų bei kiti spalvingi motyvai. Autorė teigia, svarbiausia – išdrįsti parodyti save, nebijoti atsiskleisti ir suprasti, kad daryti tai, ką nori, niekada ne per vėlu. Tapytoja sako, kad piešti pradėjo vaikystėje ir šis pomėgis išliko iki dabar. O kurti labiausiai įkvepia spalvingi animaciniai filmukai. „Norą piešti pajutau vaikystėje. Piešiu tada, kai į ...
  • Langų remonto specialistai informuoja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2022-07-27Langų remonto specialistai informuoja:  „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Lietuvių patarlė sako: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“. Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpi­nių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpi­nių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tam­pa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kau­piasi drėgmė. Lango rėmuose pradeda kauptis purvas, užsikemša drenažas ir lietui lyjant, per uždarytus langus ima veržtis vanduo į vidų. Netinkamai eks­ploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, susiploja, ištežta, tampa kaip kramtoma guma arba sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo ...
  • Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas

    2022-07-27Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas
    Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn., NMA atkreipia dėmesį, kad privalu pateikti tik visiškai ir kokybiškai parengtas paraiškas bei suskubti atsakyti į paklausimus.– Tam, kad būtų pasiektas bendras mūsų visų tikslas – parama operatyviai pasiektų atsakingai savo veiklą vykdančius ūkininkus, reikia ir mūsų visų indėlio. Ūkininkams tampa kaip ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.