Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis.
Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, lytėjimas.

Apsilankę Marijampolės kultūros centre žiūrovai galėjo patirti neįprastų pojūčių. Redos BRAZYTĖS nuotrauka

Nacionalinės dailės galerijos edukatorė Eglė Nedzinskaitė renginio dalyviams pristatė specialų katalogą, kuriame sudėti keli garsių Lietuvos menininkų darbai iš kelių Lietuvos muziejų – Vytauto Valiaus „Užgavėnės“, Vytauto Kazimiero Jonyno „Šv. Antanas“, „Janinos Monkutės-Marks „Coca-cola“, Marijos Teresės Rožanskaitės „Rentgeno kabinetas“, Mikalojaus Povilo Vilučio „Parašiutininkė“. Šalia įprasto paveikslo kataloge yra ir lytėjimui pritaikytas jo variantas, šalia įprasto pristatymo teksto – ir tekstas Brailio raštu.

Iš žiūrovų pakviesti savanoriai scenoje galėjo išgyventi ir patirti meną kitaip – beveik valandą jie sėdėjo užrištomis akimis ir visus penkis minėtus dailės kūrinius patyrė kitais, ne regos pojūčiais. Profesionaliu menu jie gėrėjosi jo nematydami, tik liesdami, klausydamiesi ir uostydami. Projekto ,,Kultūra visur“ savanorės Rugilės Navickaitės į Marijampolės kultūros centrą pakviesto Pojūčių teatro režisierė Karolina Žernytė, aktorė Aistė Jančiūtė bei muzikantas Gediminas Žilys dalyviams padėjo pasijusti ir rentgeno kabinete, ir Užgavėnių šventėje, ir mėgautis kokakola, ir net leistis parašiutu.

Po šio neįprasto seanso jame dalyvavę žmonės ne iš karto galėjo atsigauti – tiek įspūdžių ir neįprastų pojūčių jie patyrė per tą valandą. Seanso dalyviai sakė, kad jautė ir baimę, ir smalsumą, nes nežinojo ko tikėtis, visiškai užmiršo apie auditoriją ir tiesiog mėgavosi pojūčiais. Tą teigė ir renginyje dalyvavusi 90-metė. Moteris džiaugėsi galėjusi patirti tokių neįprastų dalykų, kokių neturėjo per visą ilgą savo gyvenimą.

„Suvalkiečio“ informacija