Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo…
Pagal lietuvių poetų eiles dainas kuriantis Vygantas Kazlauskas turi daug gerbėjų.
…Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! Pirmajame koncerte pasirodė grupė „Pelkė“, pirmą kartą susitikusi su marijampoliečiais, Ovidijaus Vyšniausko gerbėjai turėjo progos dar kartą pasiklausyti jo. Trečiajame koncerte šio žanro muzikos mylėtojai klausėsi Vyganto Kazlausko (turinčio tikrai daug gerbėjų) su grupe koncerto. Festivalį vainikavo solidi Andriaus Kaniavos ir grupės programa „Naktis teatre“. Kiek naktų pats Andrius yra praleidęs teatre, neatskleidė, bet iš to, ką papasakojo (ir padainavo), aišku, kad tai jam yra pavykę… Ilga ir įvairi toji naktis, pilna įvairiausių dalykų: čia ir senos dainos bei linksmi nutikimai, liūdesio ir susimąstymo valandėlės, čia džiaugsmas ir raginimas įsiklausyti į šalia esantį… Skambėjo ne viena daina, klausytojams gerai žinoma iš spektaklių („nes nei teatras be muzikos, nei muzika be teatro gyventi negali“), prisiminimų nuotrupos, nuspalvintos muzika.
Andrius Kaniava: pasakojantis, dainuojantis, skraidantis…
Koncertas buvo ilgas – o panirusiems į ypatingą jo kuriamą atmosferą norėjosi vis daugiau… Atsisveikinimo akimirkos – su padėkomis atlikėjams ir organizatoriams, sveikinimais puoselėjant gražią idėją, linkėjimais sulaukti kitų „apvalių“ sukakčių – ir su vyšniomis. Vytauto Kernagio sūnus Vytautas dėkojo Šunskų seniūnui Rimantui Lekeckui, kultūrinio darbo organizatorei Eglei Alenskaitei, marijampoliečiams, taip originaliai minintiems tėvo atminimą ir populiarinantiems ypatingą jo mylimą žanrą – dainuojamąją poeziją. Svečiams buvo dovanota vyšnių, ilgai priminsiančių festivalį, o visi koncerto klausytojai vaišinti tikromis vyšniomis…
Ne tik į paskutinį koncertą marijampoliečiai rinkosi taip gausiai – kasmetės muzikos šventės turi nuolatinių klausytojų, įsitaisančių ir „savo“ vietose… Redos BRAZYTĖS nuotraukos
Asociacija „Trys plunksnos“, Marijampolės savivaldybės taryba, Lietuvos kultūros taryba, Kultūros centras, apskrities „Lions“ klubas, Šunskų seniūnija… Tai pagrindiniai organizatoriai ir rėmėjai, tačiau, be jų, dar yra daug geranoriškų žmonių, organizacijų, prisidėjusių prie to, kad mes su jumis keturis vasaros vakarus praleistume ypatingai. Ir nepamirštume vyšnių skonio iki kitos vasaros…
Lina VOLUNGYTĖ
