Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Gyvenimas pagal gamtą

34-erių Ieva Smilgienė su vyru Mindaugu kalba apie tvarų gyvenimo būdą. Šeima, auginanti dvejų su puse metukų Smiltę, tikisi, kad vertybės, apie kurias ne tik kalba, bet jomis ir gyvena, įaugs į dukrytės gyvenimą kaip savaime suprantamas dalykas. Ir tai – ne tik dėl sveikos mitybos, dėl baldų, dėl kosmetikos. Tiesiog tokia yra šių jaunų žmonių filosofija: turime mylėti gamtą ir rūpintis jos sveikata – taip pat kaip ir savąja.

Dėmesys tvarumui ir ekologijai

Ieva – tikra marijampolietė. Studijuodama žemės ūkio ekonomiką Žemės ūkio universitete, susipažino su būsimu vyru Mindaugu, čia studijavusiu žemės ūkio verslo vadybą. Mindaugas jau tada ūkininkavo tėvų – Algirdo ir Onutės Smilgių – ūkyje Gudeliuose (buvo jaunasis ūkininkas) – augino braškes, kurias būsimieji sutuoktiniai kartu pardavinėdavo turguje Kaune. Jauni žmonės mėgo eksperimentuoti ne tik su braškėmis. Visa tai atsispindėjo jų internetiniame dienoraštyje. Jie stengėsi viską nuo-iki daryti patys, nesamdydami pagalbos: keisti traktoriaus ratą, remontuoti kombainą, auginti linus, kanapes ir kitus augalus (tiesa, ne visi pateisino lūkesčius). Ieva su Mindaugu net lankė ekologinio ūkininkavimo kursus, tačiau ekologinio ūkio dėl dokumentų gausos neregistravo.

Ieva Smilgienė šeimos krautuvėlėje Marijampolėje.

Ieva Smilgienė šeimos krautuvėlėje Marijampolėje. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Nusprendėme eiti savo keliu – klientai žinojo, kaip auginame, ir vertino mūsų produkciją. Tą laiką, kurį būtume skyrę įvairiausių dokumentų tvarkymui, realiai skyrėme žemei ir ekologijai.

Lašas po lašo

Kai iš savų linų ir kanapių pradėjo spausti aliejų, buvo pirmasis „Valio!“ ir pirmasis „O kas toliau?“. Nusipirkę aliejaus presą, pamatė, kaip iš šaltuoju būdu traiškomų sėklų po lašelį varva aliejus. Tokio gamtos aukso, be galo vertingo produkto, negalėjo pilti į plastikinius butelius. Iki šiol dėkingi tiekėjui Aurimui, kuris patikėjo jaunaisiais ūkininkais ir pradėjo su jais bendradarbiauti. Juk pati pradžia buvo vos 7 buteliukai tikro, nekaitinto aliejaus! O Lietuvoje nusipirkti nedidelį kiekį nedidelio tūrio stik­linės taros tuomet buvo praktiškai neįmanoma. Bet kai ieškai išeities, tai tampa įmanoma.

Eksperimentai

Ieva prisimena – gamino krienus, po to su Mindaugu pradėjo eksperimentuoti su linų sėmenų duonelėmis. Gal pusmetį užtruko, kaip sako pašnekovė, „su skoniais“. Bandė, ragavo, keitė, vėl gamino – kol pavyko tai, kad ir pačiam skanu, ir kitam smagu pasiūlyti. Šiuo metu „atidirbti“ 7 linų sėmenų duonelių skoniai – su burokėliais, morkomis, svogūnais, pomidorais, krapais, kmynais, česnakais ar čili, su saldžiaisiais vaisiais. Tai tikrai ne pabaiga. Idėjų jauna šeima turi pakankamai, tačiau daug laiko atima teisinės bazės studijavimas, nėra lengva įtraukti naują produktą, reikia parengti labai daug dokumentų. Bet pavyksta! Šiuo metu šeimos ūkis gamina 40 rūšių produkciją. Ieva pasakoja, kad klientai dažnai klausia: „Kaip jūs viską spėjate?“. Tai nuopelnas visos Smilgių ūkio šeimos, kurią sudaro ne tik Mindaugas, Ieva, mažoji Smiltė, Mindaugo mama Onutė, bet ir Reda Brinevičienė, Raimonda Knoknerienė, Rita Rančelienė ir visai neseniai šeimą papildžiusi Ilona Čepononienė. Jų dėka sveikatai palankesni produktai gali pasiekti daugiau žmonių.

Pakuotės: „Mes vis dar esame kelyje“

Kadangi šeimai svarbiausia yra tvarumas, ekologija, jie išties daug dėmesio skiria pakuotėms. Kadangi jų produkcija turi būti labai sandariai supakuota, bet kokia pakuotė netinka. Buvo susižavėję popieriniais „užsegamais“ maišeliais. Bet, kai pradėjo domėtis, paaiškėjo, kad popierius – tik akių dūmimas, kadangi tai dvisluoksnis (popieriaus kartu su plastiku) maišelis, kuris yra itin sunkiai perdirbamas, tad dažniausiai keliauja į šiukšlyną ir teršia gamtą. Tada, ilgai svarstę, pasirinko perdirbamą pakuotę – plono ir lengvo plastiko maišelį. Ypač Ieva džiaugiasi suradusi dailias popierines dėžutes duonelėms. Aišku, dangtelis plastikinis, bet tai vis geriau nei visa plastikinė pakuotė.

– Mano svajonė – kad ateityje išvengtume pakuočių, kad žmogus atsineštų savo indelį, į kurį pasvertume jo norimos prekės. Tačiau transportuojant į prekybos vietą produkciją reikia atvežti supakuotą, nors ir didelėje pakuotėje, taigi išvengti pakavimo medžiagos, kad ir kaip norėtųsi, kol kas nepavyks,– mintimis dalinasi Ieva.

Apie kosmetiką

Ieva ir Mindaugas jau seniai buvo pastebėję, kad seni mediniai močiutės baldai iki šiol yra puikūs, tuo tarpu naujoviški – nelabai patvarūs, nusidėvi kur kas greičiau. Aišku – natūralus produktas yra daug tvaresnis, mažiau teršiantis aplinką. Šį principą perkėlė ir į buitį: nenaudoja chemijos, ir, sako, tai visai paprasta. Ši ilgakasė lietuvaitė plaukus plauna muilu, kurį, beje, taip pat gamina patys iš šaltai spausto aliejaus. Vietoje kondicionieriaus naudoja obuolių actą su vandeniu – šis puikus derinys ne naujiena, o senas močiučių receptas!

Smilgių ūkio šeima. Iš kairės: Raimonda Knoknerienė, Ieva Smilgienė, Onutė Smilgienė, Smiltė Smilgytė, Rita Rančelienė, Reda Brinevičienė.

Smilgių ūkio šeima. Iš kairės: Raimonda Knoknerienė, Ieva Smilgienė, Onutė Smilgienė, Smiltė Smilgytė, Rita Rančelienė, Reda Brinevičienė. Nuotrauka iš šeimos archyvo

Paklausta, kokią kosmetiką naudoja, Ieva atsako, kad tai labai trumpas sąrašiukas: lūpų balzamas, kurį gamina taip pat šeimos ūkis, ozonuotas pluoštinių kanapių ir linų aliejus, aliejai veidui, paakiams, plaukams. Aliejumi užpiltos atitinkamos žolelės (ramunėlės, dilgėlės, medetkos) atiduoda visą savo gėrį per 4 savaites, o tada jau praturtintas aliejus keliauja į nedidelius stiklinius buteliukus su pipetėmis.

Ieva pati atlieka ir rekomenduoja procedūrą veidui vakare. Per dieną ant veido susikaupia nešvarumų, kurie maišosi su odos riebalais. Norint juos nuvalyti, molio miltelius sumaišome su šlakeliu vandens ir masažuodamos ištepame veido odą, ypač riebesnes jos dalis – ties kaktos viduriu, smilkiniais, smakru. Nuskalaujame tekančiu vandeniu. Po to ant drėgnos odos užlašiname kelis lašus dilgėlių ir pluoštinių kanapių veido aliejuko ir masažuojame. Aliejukas susimaišo su vandeniu ir tokiu būdu gaunamas pats šviežiausias kremas veidui!

Moteris sako, kad renkasi natūralią kosmetiką dėl to, kad oda ją visą „suvalgo“ – tai, ką tepame ant odos, kaupiasi organizme, ir, jei tai cheminės medžiagos, jos užteršia mūsų kūną.
– Jei patys negamintume, tai pirkti eitume pas tuos, kurie gamina taip, kaip dabar darome mes, – prisipažįsta Ieva.

Patirtis

Darniai dirbantis šeimos ūkio cechas, gaminantis sveikus, maistingus ir labai skanius produktus, vis bando ką nors nauja, mąsto, juda pirmyn. Vyras Mindaugas šiuo metu stebi asmeninį daržą – mulčiuoja, mato, kaip puikiai viskas auga, ravėti jo nereikia. Ieva neatsidžiaugia pačių augintais kmynais – jie tokie aromatingi! O ir savo gaminiams atsirinkti tinkamas žaliavas jau puikiai moka. Sako, pakanka paragauti sėklų ir iš skonio jauti, kaip augalas augintas – ar laiku nuimtas derlius, ar tinkamai išdžiovintas, ar švarus. Džiaugiasi, kad dauguma ūkininkų, siūlančių jiems savo užaugintą derlių – iš mūsų krašto.

Pro rakto skylutę

Vienąsyk visai atsitiktinai šeima sulaukė skambučio iš kito Lietuvos krašto, iš ten veikiančio visuomenės sveikatos biuro. Jiems buvo pasiūlyta teikti savo produkciją kokybės ir patikimumo ženklui – Rakto skylutės simboliui – gauti.

– Visi mūsų produktai atitinka sveikatai palankiems produktams keliamus reikalavimus. Tai – įprasti produktai, tačiau jų sudėtyje yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, taip pat nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Dar nebuvo, kad kurį nors gaminį vertintojai atmestų, – džiaugiasi pašnekovai. – Cukrus naudojamas tik gėrimo – kombučios gamybai, tačiau fermentuojantis produkte jo nelieka. Visuose kituose produktuose jo nėra. Nustebinantis gaminių skonis išgaunamas vaisių, daržovių, sėklų dėka, kurių gamtoje yra visa paletė. Tereikia išmokti su ja susidraugauti.

Šiandien beveik visi Smilgių šeimos ūkio gaminami produktai žymimi Rakto skylutės simboliu. Tai Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos nacio­nalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Šis simbolis yra plačiausiai paplitęs Europoje tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko pozityviu ir objektyviausiu. Šio simbolio tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti produktus iš tam tikros maisto produktų grupės.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-09Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.