Labai dažnai girdime: ekologija, tvarumas, tvarus gyvenimo būdas ir pan. Kas yra tvarus aplinkai produktas, tvarus vartojimas, kaip galime prisidėti prie savo tvarios aplinkos kūrimo? O pradėti ir prisidėti, pasirodo, visai nesudėtinga!
Ugnė AMBRAZEVIČIENĖ, prekės ženklo „Lava Flow“ įkūrėja, odinių rankinių bei aksesuarų kūrėja
Labai atidžiai perku drabužius ir batus. Pirkdama, pavyzdžiui, megztinį, žiūriu, kad jis būtų iš natūralaus pluošto, ne sintetinis. Pigius poliesterio drabužius dėl greito nusidėvėjimo po sezono paprastai reikia išmesti. Prisimenu, buvo į mano rankas patekusi tokia knygelė su iliustracija: vienas poliesterio megztinis lygu septyniems ar net dešimčiai plastikinių butelių. Todėl vengiu sintetinių drabužių ir nevengiu pirkti „iš antrų rankų“, dėvėtų, svarbu, kad jie būtų natūralaus pluošto. Kartais ir pati parduodu savo rūbus, ir perku internetu – tegul daiktas turi antrą gyvenimą! O jauni žmonės dabar labai mėgsta susikonstruoti naują drabužį iš seno – pavyzdžiui, iš suknelės pasidaryti palaidinukę ar pan. Seni rankšluosčiai puikiai tinka valymui, o praplyšusia vilnone kojine puikiai nublizginsime odinius batus ar rankinę. Tiesa, mano močiutė vilnones kojines puikiai suado, tad jos šildo kur kas ilgiau, ne vienerius metus.
Deimantė PURTOKIENĖ, gydytoja
Stengiuosi nepirkti maisto su „e“, renkuosi natūralius produktus. Parduotuvėse mieliau renkuosi maistą be plastikinių pakuočių. Pirkdama daržoves ar vaisius, pavyzdžiui, Kauno g. esančioje krautuvėlėje, kur daug ūkininkų produkcijos, dedu juos į savo medžiaginį maišelį. O jei vis tik nėra pasirinkimo, plastikines pakuotes visada grąžinu prekybininkams – ir ačiū jiems, kad priima. Manau, kad, šildydami namus šilumos siurbliu oras-vanduo, kuris yra ekologiškas, į aplinką neišskiria CO2 (anglies dioksido), taip pat tausojame gamtą. O vaikščiodami miške visada surenkame kitų, deja, paliktas šiukšles.
Renata ir Linas NATKEVIČIAI, gyvenantys Floridoje
Florida yra lygumų valstija, čia nėra tikrų kalnų, bet yra didžiuliai šiukšlių kalnai. Neišsigąskite – jie taip sutvarkyti, apželdinti, kad neskleidžia jokio blogo kvapo, ten įrengiami parkai, vaikšto žmonės, važinėja dviratininkai. Anksčiau reikėdavo rūšiuoti šiukšles, tačiau dabar galima viską mesti į bendrą konteinerį – vieną dieną dingo visi, skirti rūšiuotoms atliekoms. Pasirodo, atliekos dabar rūšiuojamos centralizuotai. Gal tai nieko nekeičia, bet mes namuose teberūšiuojame, nes tai jau įaugo į kraują. Ir dar labai skausmingai atrodo, kai prie atliekų konteinerių žmonės pastato nereikalingus baldus ar kitus daiktus – gal kam prireiks. Jei niekam neprireikia, atvažiavęs atliekų surinkimo automobilis viską sutraiško ir išveža. Baisu žiūrėti!
Dovydas ZENKEVIČIUS, virtuvės šefas
Visada, važiuodami į iškylą gamtoje, pasvarstykite, kas geriau: pasiimti kalną vienkartinių indų ar nuosavą dubenėlį, šaukštą ir daugkaratinio naudojimo konteinerius/dėžutes? Juk išsiplauti savo lėkštę ir šaukštą ar šakutę tikrai nesunku. O ir kuprinėje nedaug vietos užims, ir išvengsime aplinkos taršos.
Dar vienas patarimas: jei iš parduotuvės parsinešate maistą plastiko pakuotėje, neišmeskite jos: galbūt ji jums gali tarnauti dar ne kartą – net jei keliaujate į gamtą, tai bus puiki tara jūsų (greitai negendančiam) maistui susidėti. Juk ne visada galime be tokios taros išsiversti, kartais tiesiog neturime sąlygų nenaudoti.