Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys.

Plenero dalyviai, svečiai, rėmėjai. Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Vytautas Šlapkauskas – kairėje.

Plenero dalyviai, svečiai, rėmėjai. Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Vytautas Šlapkauskas – kairėje.

Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas prof. Vytautas Šlapkauskas, tema daugiaplanė, jautri, prie jos nelengva prisiliesti. Tačiau šiais metais, kai minime tremčių ir holokausto pradžios 80-metį, kai gyva ne tik atmintis, bet ir tai patyrę žmonės tebėra tarp mūsų su savo skausmu, jos negalima buvo apeiti. „Galime tik stengtis suvokti tų žmonių troškimą gyventi, kai aplink visi išsigandę, kai nėra pagalbos… Ir šiandien mums neramu – iš tos baimės vis dar neišsivaduojame. Esame silpni, pažeidžiami. Todėl turime atsiminti, kad svarbiausias dalykas šioje žemėje – žmogiškumas: brolybė, pagalba, atjauta. Turime saugoti ir puoselėti savo žmogiškąją prigimtį.“

Ne viename plenerų dalyvavę autoriai sakė, kad šis buvo tikrai kitoks: dirbant galvota ne tik apie prieš kelis dešimtmečius buvusius įvykius, bet ir gilintasi į žmogaus prigimties klodus, bandyta atsakyti į dažną klausimą „kodėl?“ „Eidami į drobę apnuoginame sielą“, – taip savo būsenas apibūdino viena autorių. „Pirmą kartą per dešimt metų mano darbai tokie sunkūs: ne tik dėl to, kas buvo, bet ir matant tai, kas vyksta pasaulyje, valstybėje. Karas – didelė nelaimė, o nelaimė prasideda nuo nuojautos“, – kalbėjo kita. Jautriai savo būsenas ir nuojautas apibūdino visi septyni paveikslų autoriai, pasakojo, kodėl naudojo vienokius ar kitokius – kartais labai netikėtus – simbolius; tai, kokias gilumas darbuose įžvelgė, pakomentavo V. Šlapkauskas.

Vienas Ilonos Mikolainienės darbų.  Autorės nuotraukos

Vienas Ilonos Mikolainienės darbų. Autorės nuotraukos

Tą popietę nuskambėjo daug prasmingų minčių, džiaugtasi, kad subtiliai ir jautriai plenero dalyviai prisilietė prie tokios jautrios temos. Ne vienas dėkojo autoriams, gerų žodžių negailėjo ir Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka (beje, plenerui skyręs finansinę paramą iš savo reprezentacinio fondo). Dalyviams buvo įteikti padėkos raštai ir kybartiečio menininko Edmundo Unguraičio stikliniai angelai.

Paroda veikia Kybartuose, parapijos salėje.

Lina VOLUNGYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

     

    Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

    Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.