Kol 2016 metais Lietuvoje neveikė Užstato grąžinimo sistema, žmonėms stigo motyvacijos rūšiuoti pakuotes. Galimybė susigrąžinti depozitą pakeitė žmonių nuomonę ir įpročius – jie pradėjo rūšiuoti skardines, stiklines ar plastikines pakuotes ir jas pristatyti į taromatus, už vieną susigrąžindami po 10 centų.

Kasdien – po tūkstantį butelių

– Iš pradžių žmonės tarsi gėdijosi atnešti į taromatą tuščią butelį. Tie dešimt centų atrodė menki pinigai. Tačiau kai pakuočių pririnkdavo daug ir gaudavo daugiau pinigų, kuriais padengdavo perkamų prekių kainą, pirkėjai pajuto naudą, ir kasdien surenkamų pakuočių kiekis vis didėjo, – sako taromatą prie Marijampolės „Maksimos“ V. Kudirkos gatvėje aptarnaujantis Jonas Povilaitis.
Nuo pat taromato pastatymo dienos kas ketvirta diena dirbantis vyras kasdien perrūšiuoja šimtus stiklinių butelių. Vien daugkartinio naudojimo butelių, į kuriuos pilstomos net 27 rūšys lietuviško alaus, per pamainą sukraunama galybė dėžių – kiekviena rūšis atskirai. Vienkartinio naudojimo buteliai dedami vėlgi atskirai – jie bus perdirbami. Nuo konvejerio tiesiai į didžiulius maišus sukrenta atskirai plastikinės ir skardinės pakuotės nuo gaiviųjų, energinių gėrimų, vaisvandenių, alaus, kurios bus vežamos perdirbti.

Taromate nuo pat jo įsikūrimo Marijampolėje dirbantis Jonas Povilaitis sako, kad žmonių įpročiai keičiasi, kasmet taros surenkama vis daugiau. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

J. Povilaitis sako labai teigiamai vertinantis depozito grąžinimo galimybę.

– Už pristatytą depozitą žmonės gauna pinigų, tai juos motyvuoja rinkti ir pristatyti panaudotą tarą į taromatus. Dabar, lietingomis, vėsiomis dienomis, žmonės mažiau vartoja gaiviųjų gėrimų, tad ir pakuočių mažiau pristato, o per karščius taromate per dieną surinkdavome taros už 100 eurų. Tai – tūkstantis skardinių, stiklinių ar plastikinių butelių! – sako taromato darbuotojas.
Jis neabejoja, kad jeigu taromatuose būtų priimami ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai, taros būtų surinkama dešimt kartų daugiau negu dabar.

Daugiausia tuščių pakuočių vasarą, pasak Jono, į taromatą pristatoma iš miesto kavinių. Didžiulius kiekius atveža ir jaunimas iš atokesnių kaimų. Vyrai sako taip padedantys kaimynams, kad dėl kelių butelių nereikėtų važiuoti į miestą. Girdėjęs Jonas, jog žmonės netgi už perpus mažesnę kainą sutinka atiduoti panaudotą tarą, kad tik nereikėtų kaupti, neterštų aplinkos.

Kaimuose tušti buteliai keičiami į pilnus

Panaudotos pakuotės priimamos ne tik miestų taromatuose, bet ir mažesnėse kaimų parduotuvėse. Vis dėlto supirkimo tvarka kiekvienoje vis kitokia.

– Neturime patalpų, kad galėtume sandėliuoti plastiko ar skardines pakuotes, taigi jų ir nepriimame, – sako Puskelnių kaime esančios „Aibės“ parduotuvės vedėja Irena Mačiūtienė.
Parduotuvėje tik keičiami tušti „Švyturio“ ir „Kalnapilio“ alaus buteliai į pilnus. Surinktą tarą pasiima tos pačios įmonės, kurios atveža produkciją.

Žmonės įprato rūšiuosi panaudotą tarą ir atiduoti ją į taromatus.

– Alaus, ypač vasarą, žmonės perka nemažai, bet keisti tuščius butelius į parduotuvę mažai kas atneša. Mūsų pagrindiniai pirkėjai – sodininkai, tad važiuodami į miestą išsiveža ir tarą, – sako vedėja.

Mažų parduotuvių savininkai pastebėjo, kad pradėjus už tarą mokėti grynuosius pinigus, nemažai pirkėjų tik pristato tuščias stiklo, plastiko ar skardines pakuotes, o apsiperka kitose parduotuvėse, kuriose gal pigiau ar asortimentas įvairesnis. Taip mažos parduotuvės patiria nuostolius, bet aplinka tapo pastebimai švaresnė.

– Taros supirkimas sutvarkė miestelio, kaimų teritorijas. Kiek tuščių pakuočių mėtydavosi pakelėse, autobusų stotelėse, pakrūmėse, prie daugiabučių. Dabar to nepamatysi, nebent kur jaunimas skardinę nuo energinio gėrimo „užmiršta“, bet kai nepasiima patys, paima kiti, – sako viename kaime užkalbintas guvus senolis. Pasak jo, daugiau reikėtų kalbėti apie naudą, ne tik sau („kai kurių jaunuolių centai, matyt, nemotyvuoja“), bet ypač gamtai, papasakoti apie tai, kas iš tos surinktos taros daroma.

Kokios pakuotės perdirbamos?

Taigi kur iš taromatų patenka stiklas, plastikas ir metalas? Kas daroma iš mūsų surinktų pakuočių?

Visos stiklinės pakuotės perdirbamos Lietuvoje. Surinkti stikliniai buteliai išrūšiuojami pagal spalvas: rudas, žalias ar skaid­rus stiklas (stiklo rūšis ir spalva priklauso nuo stiklo sudedamųjų medžiagų).

Mažesnėse parduotuvėse surenkamos ne visos panaudotos pakuotės, dažniausiai tušti buteliai tik keičiami į pilnus.

Susmulkinti buteliai perduodami perdirbėjams: skaidraus stiklo – Panevėžio, rudo ir žalio – Kauno stiklo fabrikams, kur vėl pagaminami stikliniai buteliai, kurie toliau naudojami gėrimams supilti. Stiklinės vienkartinės gėrimų pakuotės gali būti perdirbamos neribotą kiekį kartų. Perdirbant stiklą sutaupoma išteklių, suvartojama mažiau energijos ir išvengiama dalies kenksmingų teršalų bei CO2 išmetimo į aplinką.

Metalinės vienkartinės gėrimų pakuotės yra dviejų rūšių: pagamintos iš plieno ir iš aliuminio. Aliuminio skardinių kasmet surenkama ir perdirbama šimtais kartų daugiau nei plieninių. Abiejų rūšių metalinės skardinės taip pat, kaip ir stiklas, gali būti perdirbtos neribotą skaičių kartų. Visos surinktos metalinės pakuotės keliauja į Vokietiją, kur perdirbamos į naujas skardines. Perdirbant sunaudojama dešimtis kartų mažiau energijos, nei gaminant iš pirminės žaliavos. Tai reiškia, kad reikia mažiau kasti aliuminio rūdų, eikvoti mažiau kitų išteklių, kurių reikia energijai gauti.

Poliesteris (PET) – plačiai paplitusi skaidri, tvirta ir lengva medžiaga, naudojama maisto ir gėrimų, pavyzdžiui, gaiviųjų gėrimų, sulčių, vandens, pakavimui. Perdirbtos PET plastiko pakuotės gali būti naudojamos naujoms PET pakuotėms ar kitiems gaminiams gaminti, taip pat – plastiko pluoštui, kuris vėliau naudojamas drabužių, avalynės, kilimų, virvių ir kt. daiktų gamybai.

Taigi rūšiuodami, rinkdami ir pristatydami panaudotas pakuotes į taromatus ar mažesnes supirktuves kiekvienas galime prisidėti prie gamtos taršos mažinimo. Nemėtykime taros bet kur, nekelkime pavojaus sau ir gyvūnams, neauginkime sąvartynų kalnų, o atiduokime ją perdirbėjams, pataupykime Žemės išteklius, pasaugokime ją ateities kartoms.