Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Rūšiavimas tapo įpročiu

Kol 2016 metais Lietuvoje neveikė Užstato grąžinimo sistema, žmonėms stigo motyvacijos rūšiuoti pakuotes. Galimybė susigrąžinti depozitą pakeitė žmonių nuomonę ir įpročius – jie pradėjo rūšiuoti skardines, stiklines ar plastikines pakuotes ir jas pristatyti į taromatus, už vieną susigrąžindami po 10 centų.

Kasdien – po tūkstantį butelių

– Iš pradžių žmonės tarsi gėdijosi atnešti į taromatą tuščią butelį. Tie dešimt centų atrodė menki pinigai. Tačiau kai pakuočių pririnkdavo daug ir gaudavo daugiau pinigų, kuriais padengdavo perkamų prekių kainą, pirkėjai pajuto naudą, ir kasdien surenkamų pakuočių kiekis vis didėjo, – sako taromatą prie Marijampolės „Maksimos“ V. Kudirkos gatvėje aptarnaujantis Jonas Povilaitis.
Nuo pat taromato pastatymo dienos kas ketvirta diena dirbantis vyras kasdien perrūšiuoja šimtus stiklinių butelių. Vien daugkartinio naudojimo butelių, į kuriuos pilstomos net 27 rūšys lietuviško alaus, per pamainą sukraunama galybė dėžių – kiekviena rūšis atskirai. Vienkartinio naudojimo buteliai dedami vėlgi atskirai – jie bus perdirbami. Nuo konvejerio tiesiai į didžiulius maišus sukrenta atskirai plastikinės ir skardinės pakuotės nuo gaiviųjų, energinių gėrimų, vaisvandenių, alaus, kurios bus vežamos perdirbti.

Taromate nuo pat jo įsikūrimo Marijampolėje dirbantis Jonas Povilaitis sako, kad žmonių įpročiai keičiasi, kasmet taros surenkama vis daugiau.

Taromate nuo pat jo įsikūrimo Marijampolėje dirbantis Jonas Povilaitis sako, kad žmonių įpročiai keičiasi, kasmet taros surenkama vis daugiau. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

J. Povilaitis sako labai teigiamai vertinantis depozito grąžinimo galimybę.

– Už pristatytą depozitą žmonės gauna pinigų, tai juos motyvuoja rinkti ir pristatyti panaudotą tarą į taromatus. Dabar, lietingomis, vėsiomis dienomis, žmonės mažiau vartoja gaiviųjų gėrimų, tad ir pakuočių mažiau pristato, o per karščius taromate per dieną surinkdavome taros už 100 eurų. Tai – tūkstantis skardinių, stiklinių ar plastikinių butelių! – sako taromato darbuotojas.
Jis neabejoja, kad jeigu taromatuose būtų priimami ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai, taros būtų surinkama dešimt kartų daugiau negu dabar.

Daugiausia tuščių pakuočių vasarą, pasak Jono, į taromatą pristatoma iš miesto kavinių. Didžiulius kiekius atveža ir jaunimas iš atokesnių kaimų. Vyrai sako taip padedantys kaimynams, kad dėl kelių butelių nereikėtų važiuoti į miestą. Girdėjęs Jonas, jog žmonės netgi už perpus mažesnę kainą sutinka atiduoti panaudotą tarą, kad tik nereikėtų kaupti, neterštų aplinkos.

Kaimuose tušti buteliai keičiami į pilnus

Panaudotos pakuotės priimamos ne tik miestų taromatuose, bet ir mažesnėse kaimų parduotuvėse. Vis dėlto supirkimo tvarka kiekvienoje vis kitokia.

– Neturime patalpų, kad galėtume sandėliuoti plastiko ar skardines pakuotes, taigi jų ir nepriimame, – sako Puskelnių kaime esančios „Aibės“ parduotuvės vedėja Irena Mačiūtienė.
Parduotuvėje tik keičiami tušti „Švyturio“ ir „Kalnapilio“ alaus buteliai į pilnus. Surinktą tarą pasiima tos pačios įmonės, kurios atveža produkciją.

Žmonės įprato rūšiuosi panaudotą tarą ir atiduoti ją į taromatus.

Žmonės įprato rūšiuosi panaudotą tarą ir atiduoti ją į taromatus.

– Alaus, ypač vasarą, žmonės perka nemažai, bet keisti tuščius butelius į parduotuvę mažai kas atneša. Mūsų pagrindiniai pirkėjai – sodininkai, tad važiuodami į miestą išsiveža ir tarą, – sako vedėja.

Mažų parduotuvių savininkai pastebėjo, kad pradėjus už tarą mokėti grynuosius pinigus, nemažai pirkėjų tik pristato tuščias stiklo, plastiko ar skardines pakuotes, o apsiperka kitose parduotuvėse, kuriose gal pigiau ar asortimentas įvairesnis. Taip mažos parduotuvės patiria nuostolius, bet aplinka tapo pastebimai švaresnė.

– Taros supirkimas sutvarkė miestelio, kaimų teritorijas. Kiek tuščių pakuočių mėtydavosi pakelėse, autobusų stotelėse, pakrūmėse, prie daugiabučių. Dabar to nepamatysi, nebent kur jaunimas skardinę nuo energinio gėrimo „užmiršta“, bet kai nepasiima patys, paima kiti, – sako viename kaime užkalbintas guvus senolis. Pasak jo, daugiau reikėtų kalbėti apie naudą, ne tik sau („kai kurių jaunuolių centai, matyt, nemotyvuoja“), bet ypač gamtai, papasakoti apie tai, kas iš tos surinktos taros daroma.

Kokios pakuotės perdirbamos?

Taigi kur iš taromatų patenka stiklas, plastikas ir metalas? Kas daroma iš mūsų surinktų pakuočių?

Visos stiklinės pakuotės perdirbamos Lietuvoje. Surinkti stikliniai buteliai išrūšiuojami pagal spalvas: rudas, žalias ar skaid­rus stiklas (stiklo rūšis ir spalva priklauso nuo stiklo sudedamųjų medžiagų).

Mažesnėse parduotuvėse surenkamos ne visos panaudotos pakuotės, dažniausiai tušti buteliai tik keičiami į pilnus.

Mažesnėse parduotuvėse surenkamos ne visos panaudotos pakuotės, dažniausiai tušti buteliai tik keičiami į pilnus.

Susmulkinti buteliai perduodami perdirbėjams: skaidraus stiklo – Panevėžio, rudo ir žalio – Kauno stiklo fabrikams, kur vėl pagaminami stikliniai buteliai, kurie toliau naudojami gėrimams supilti. Stiklinės vienkartinės gėrimų pakuotės gali būti perdirbamos neribotą kiekį kartų. Perdirbant stiklą sutaupoma išteklių, suvartojama mažiau energijos ir išvengiama dalies kenksmingų teršalų bei CO2 išmetimo į aplinką.

Metalinės vienkartinės gėrimų pakuotės yra dviejų rūšių: pagamintos iš plieno ir iš aliuminio. Aliuminio skardinių kasmet surenkama ir perdirbama šimtais kartų daugiau nei plieninių. Abiejų rūšių metalinės skardinės taip pat, kaip ir stiklas, gali būti perdirbtos neribotą skaičių kartų. Visos surinktos metalinės pakuotės keliauja į Vokietiją, kur perdirbamos į naujas skardines. Perdirbant sunaudojama dešimtis kartų mažiau energijos, nei gaminant iš pirminės žaliavos. Tai reiškia, kad reikia mažiau kasti aliuminio rūdų, eikvoti mažiau kitų išteklių, kurių reikia energijai gauti.

Poliesteris (PET) – plačiai paplitusi skaidri, tvirta ir lengva medžiaga, naudojama maisto ir gėrimų, pavyzdžiui, gaiviųjų gėrimų, sulčių, vandens, pakavimui. Perdirbtos PET plastiko pakuotės gali būti naudojamos naujoms PET pakuotėms ar kitiems gaminiams gaminti, taip pat – plastiko pluoštui, kuris vėliau naudojamas drabužių, avalynės, kilimų, virvių ir kt. daiktų gamybai.

Taigi rūšiuodami, rinkdami ir pristatydami panaudotas pakuotes į taromatus ar mažesnes supirktuves kiekvienas galime prisidėti prie gamtos taršos mažinimo. Nemėtykime taros bet kur, nekelkime pavojaus sau ir gyvūnams, neauginkime sąvartynų kalnų, o atiduokime ją perdirbėjams, pataupykime Žemės išteklius, pasaugokime ją ateities kartoms.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-09Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.