Artėjantis šildymo sezonas kainomis nebeprimins prieš tai buvusių – biokuro ir dujų kainų šuolis lems didesnius mokesčius už šildymą. Deja, bet tai labiausiai pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai – šiuose pastatuose didžioji dalis brangstančios energijos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintą stogą bei sienas. Tai gali lemti išaugusį visuomenės susidomėjimą daugiabučių modernizacija.

Svarbu paminėti, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su pernai metų šildymo sezonu, biokuro kainos išaugo net 30–40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą.

Prognozuojamas nuoseklus šildymo kainų augimas

Prieš kelerius metus Centrinės ir Pietų Europos miškus užpuolė žievėgraužiai vabzdžiai, dėl kurių išdžiūvo itin dideli plotai miškų – ypač Baltarusijoje ir Ukrainoje. Baltarusijoje dėl šių kenkėjų antplūdžio teko iškirsti didelius plotus miško, taip susidarė atliekų ir biokuro perviršis, kurį teko eksportuoti, siekiant kuo greičiau jį realizuoti – Lietuvoje beveik 30 proc. rinkos sudarė būtent baltarusiškas biokuras. Susiklosčiusi situacija visoje biokuro rinkoje žymiai numušė kainas, tad pastaruosius dvejus metus gyventojai galėjo džiaugtis atpigusia šiluma.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvo

„Susiklosčiusi situacija buvo išskirtinė, tačiau šiuo metu Baltarusijoje jau atlikti sanitariniai kirtimai, sukontroliuotas žievėgraužių vabzdžių plitimas. Negana to, pačioje Baltarusijoje poreikis smulkintai medienai taip pat auga dėl biokuro elektrinių, katilinių, celiuliozės bei plokščių fabrikų statybų“, – pažymi Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidentas.
Jo teigimu, susiklosčiusi situacija Europos miškuose lėmė sumažėjusias biokuro ir dujų kainas. Ir nors šio rodiklio kilimas nėra drastiškas, visgi grįžtame į 2019 m. šildymo sezoną.

„Neverta tikėtis, kad šis šilumos kainų augimas bus itin didelis, tačiau tokio pigaus biokuro jau nebebus. Išskirtinės sąlygos mums padėjo sutaupyti, tačiau jau šįmet gyventojams teks labiau patuštinti kišenes. Šildymo kainų augimą taip pat lems medienos atliekų paklausa visur – kainos sistemiškai tik didės“, – teigia V. Lukoševičius.

Kiek didės šilumos kainos?

Šildymo kainos šiek tiek skiriasi visoje Lietuvoje, nes tai lemia daug faktorių – daugelyje miestų šis rodiklis priklauso nuo biokuro rinkos, išskyrus sostinę, kurioje vis dar deginama daug dujų. LTŠA prezidento teigimu, prognozės rodo, kad šį sezoną mokesčiai už šildymą gali būti 10–27 proc. didesni nei pernai. Ir nors galutinės kainos dar nėra aiškios, jos tikrai augs.
Ir nors negalime kontroliuoti kuro, naudojamo šiluminei energijai išgauti, kainų, pasirūpinti savo būstų energiniu efektyvumu gali kiekvienas šalies gyventojas – didžiausias potencialas, siekiant sumažinti šildymo išlaidas, slypi daugiabučių modernizavime.

„Visi Lietuvos daugiabučiai turi šilumos apskaitą, kuria išmatuoja realų šilumos suvartojimą. Analizuodami šiuos skaičius matome, kiek šilumos juose buvo sunaudojama prieš renovaciją ir kiek suvartojama po jos. Skirtumai yra labai ženklūs – po būsto atnaujinimo gaunamos sąskaitos yra 2–3 kartus mažesnės nei iki jos. Ar už šildymą mokėti 100 Eur, ar vos 20 – kiekvieno pasirinkimas“, – pasakoja V. Lukoševičius.

Gyventojai jaučia nerimą

Naujausio visuomenės tyrimo duomenys rodo, jog didžioji dalis apklaustųjų nerenovuotų daugiabučių gyventojų (46 proc.) nuogąstauja, kad šildymo kainos ir toliau augs, o renovacija ateityje tik brangs.

Stebint susiklosčiusią situaciją, realu, jog šios baimės gali išsipildyti – mokesčiai už šildymą augs, todėl apie būsto atnaujinimą renovuotinų daugiabučių gyventojai turėtų susimąstyti jau dabar.

Užs. 975.