Praėjusią savaitę Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje savo kurtus originalius paveikslus, „nutapytus“ su vinimis ir siūlais, pristatė marijampolietė Jovita Dabašinskienė.

Marija BURBIENĖ

„Styginių menu“ vadinamais paveikslais J. Dabašinskienė susidomėjo tik prieš metus, pernai pavasarį užklupus pirmajam koronaviruso pandemijos karantinui.

Su vinimis ir siūlais „nutapyti“ paveikslai eksponuojami Marijampolės centrinėje bibliotekoje.

– Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Benaršydama internete aptikau nematyta technika sukurtus paveikslus ir pabandžiau pati tokius padaryti. Pirmi paveikslėliai – kavos puodelis ir gėlių vaza – patiko močiutei ir anytai, o mane „užkabino“ kūrybai, – susirinkusiems į parodos pristatymą gerbėjams pasakojo Jovita.

Begalinė Jovitos kantrybė ir kūrybinė fantazija, pasak pristatyme dalyvavusios pirmosios mokytojos, ją lydėjo visą gyvenimą. Niekur nesimokiusi dailės subtilybių ji visada buvo linkusi į menus. Visgi autorė prisipažino, kad „tapyti“ plaktuku ant lentos – tai ne tas pat, kaip piešti pieštuku ant balto popieriaus. Padarius klaidą neištrinsi, todėl labai gerai reikia apgalvoti, kur kalti vinį, kad lenta nesuskiltų ir piešinys „nesuplyštų“. Tad didžiausias tokios tapybos iššūkis yra „drobė“, kuria tampa ir medžio lenta, ir klijuoto medžio ar medžio drožlių plokštės.

Per metus Jovita Dabašinskienė sukūrė apie 90 originalių paveikslų ir šią vasarą surengė dvi parodas. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Lengviausia vinį įkalti į natūralaus medžio lentą, bet gali būti ir taip, kad prasėdėjus prie darbo 20–30 valandų lenta gali sutrūkti ir visas kūrinys nueis niekais. Kad taip neįvyktų, vyras Povilas sumąstė, kaip apsaugoti šimtametę lentą nuo sutrūkimo – iš apačios priklijuoti plokštę, – sakė Jovita, už kantrybę ir palaikymą dėkodama ir vyrui, ir trims jųdviejų sūnums.

Su plaktuku prie kuriamo paveikslo Jovita praleidžia po kelias dešimtis valandų, sunaudoja apie kelis šimtus gramų vinių.

Per metus J. Dabašinskienė „nutapė“ beveik 60 „styginių meno“ paveikslų – daugiausia kačių ir šunų portretų. Originalūs darbai iškeliavo į Vokietiją, Norvegiją, Airiją, Šveicariją, JAV. Jovitos darbais pasipuošė ir ne viena Marijampolės įstaiga: jaunėlio sūnaus darželio grupė, veterinarijos klinika, raktų dirbtuvės, šunų veislynas, draugių namai, darbo kabinetai ir kt.

Šios vasaros pradžioje originaliais J. Dabašinskienės paveikslais susidomėjo šakiečiai ir pakvietė autorę surengti pirmąją savo darbų parodą Zyplių dvare. Per tris mėnesius Jovita sukūrė 30 naujų paveikslų, kurie vienoje iš dvaro salių buvo demonstruoti liepos mėnesį. Dabar „styginių meno“ J. Dabašinskienės paveikslus galima apžiūrėti Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje. Paroda „Jovita tapo vinimis“ bus demonstruojama iki rugsėjo 10 d.