Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų.

Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką

– Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį laiką. Dirbti mūsų „Maximoje“ darėsi vis sunkiau, darbo valandų daugėjo, krūviai vis didėjo. Žinoma, dirbtume, jei gautume normalų atlyginimą, bet kai praėjusį šeštadienį pamatėme, kad tie atlyginimai siekia vos apie 500 eurų, tylėti ilgiau negalime, – sakė prie parduotuvės besibūriavusios moterys.

Kalbėdamos apie darbo sąlygas, moterys minėjo, jog joms priklauso valandos pertrauka – pusvalandis pietums ir dar likęs pusvalandis, bet dažniausiai jos net užkąsti nespėja ir jau turi grįžti į kasą ar prie kito darbo. Krūviai vis didėja, tačiau atlyginimas dėl to nekyla.

– Mums reikia išlaikyti šeimas, o gavus į rankas 500 eurų tai padaryti sunku. Mes net savo algalapių negauname, tad ir nežinome, kiek už ką mokama. Daug kartų kreipėmės į parduotuvės vedėją, bet ji tik numoja ranka ir mūsų bėdų nenori išklausyti. To žmogiškumo pasigendame visus dvejus metus, kai ji atėjo į šį darbą, – sakė Edita Totilienė.
Tą patį minėjo ir kitos darbą sustabdžiusios moterys – su jomis administracija nebendrauja, sunku net išsikovoti priklausančius mamadienius, dalis darbuotojų, kurie yra lojalūs vadovei, gauna priedus prie atlyginimų, ir taip kolektyvas esą yra skaldomas.

„Maximos“ parduotuvės darbas dėl streikavusiųjų nesustojo – į kasas ir kitas darbo vietas stojo tos pamainos, kuri jau išvakarėse buvo baigusi darbą ir ketvirtadienį turėjo ilsėtis, žmonės. Nors streikavusios darbuotojos prie parduotuvės susirinko dar gerokai prieš jai pradedant darbą, „Maximos“ vedėja Lina Stočkienė atėjo į darbą dar anksčiau ir su moterimis pasikalbėti taip ir neišėjo.

Nepanoro ji bendrauti ir su „Suvalkiečio“ žurnalistais, o kai parduotuvės apsaugos darbuotojos paklausėme jos pavardės, viena iš kasininkių pareikalavo, kad pavardė nebūtų įvardinta, nors ją galima rasti stende prie įėjimo į parduotuvę.

Neapsikentę sunkių darbo sąlygų dalis „Maximos“ darbuotojų ketvirtadienio ryte nedirbo.

Atvyko „Maksimos“ atstovai iš Kauno

Po kurio laiko į Kazlų Rūdą išsiaiškinti padėties iš Kauno atvyko „Maxima“ regiono atstovai, kurie kvietėsi po keturis streikavusius darbuotojus ir su jais kalbėjosi. Tų pokalbių metu darbuotojams buvo pasakyta, kad jų akcija neteisėta, ir už tai gresia atitinkami padariniai. Moterys regiono vadovei išsakė, kas buvo susikaupę pastaruoju metu ir prašė pakeisti parduotuvės vedėją, bet išgirdo atsakymą, kad to padaryta nebus. Darbuotojoms dėl iškylančių problemų pasiūlyta dažniau kreiptis į regiono vadovus, ieškoti problemų sprendimo.

E. Totilienė „Suvalkiečiui“ sakė, kad su dabartine parduotuvės vedėja ji dirbti negali ir todėl pasitraukia iš darbo šioje „Maksimoje“. Dalis akcijoje dalyvavusių darbuotojų po susitikimo su administracijos atstovais tą pačią dieną grįžo į darbą, ruošėsi dirbti ir kitomis dienomis. Moterys domėjosi, ar dėl šios akcijos joms nebus kerštaujama ir jos nejaus spaudimo – buvo pažadėta, kad taip nebus.

Parduotuvėje dalis kasų nedirbo, bet nedirbusius žmones pakeitė kita pamaina.

Ir atlyginimai, ir sąlygos dirbti tiesiog puikūs

Darbo dienai baigiantis gavome ir „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės komentarą dėl susiklosčiusios padėties.

„Ketvirtadienio rytą „Maximos“ administracijos atstovai atvyko į Kazlų Rūdą, kad susitiktų su darbuotojais ir aptartų susiklosčiusią situaciją. Situacija mums buvo žinoma, o parduotuvės darbuotojai prieš dieną buvo informuoti apie susitikimo laiką.

Darbo sąlygų gerinimas yra mūsų prioritetas. Šių metų pradžioje buvo peržiūrėti baziniai darbuotojų atlyginimai ir papildomai 8 mln. eurų padidintas bazinių atlyginimų fondas. Tai lėmė, kad Kazlų Rūdos darbuotojų baziniai atlyginimai pirmąjį šių metų pusmetį augo 13 proc.

Sudėtingos COVID-19 pandemijos metu išplėtėme darbuotojų premijavimo apimtis. Skatinamosios premijos kas mėnesį darbuotojams skiriamos už visos komandos pasiektus konkrečius parduotuvės veiklos rodiklius, o tam, kad įvertintume darbuotojų individualias pastangas, premijas objektyviai paskirsto parduotuvės vadovas, kuris geriausiai mato kiekvieno savo komandos nario indėlį.

Šiemet Kazlų Rūdoje esančios „Maximos“ parduotuvės darbuotojo vidutinė premija yra 21 proc. didesnė nei praėjusiais metais. Apie 80 procentų Kazlų Rūdos parduotuvės darbuotojų kiekvieną mėnesį gauna skatinamąsias premijas. Visame „Maxima“ tinkle per pirmąjį pusmetį išmokėta per 8,6 mln. eurų skatinamų premijų, t. y. 26 proc. daugiau nei pernai.

Vieninteliai iš visų didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų taikome praktiką viešai skelbti darbo užmokesčius. Reguliariai kiekvieną mėnesį skelbiame išsamią informaciją apie vidutinį darbo užmokestį pagal skirtingus padalinius. Susipažinti su bendrovėje taikoma darbo užmokesčio politika galima: https://www.maxima.lt/darbo-uzmokestis. Birželį vidutinis „Maxima“ parduotuvių darbuotojų atlyginimas siekė 1115 EUR iki mokesčių, išdirbus visą darbo laiko normą, t. y. 167 val.

Kiekvieną mėnesį, kai yra mokami atlyginimai, darbuotojams yra pateikiami atsiskaitymų lapeliai. Jie įteikiami kiekvienam darbuotojui asmeniškai. Šioje Kazlų Rūdos „Maxima“ parduotuvėje viskas vyksta pagal numatytas bendrąsias tvarkas ir darbuotojams atlyginimų lapeliai yra įteikiami kiekvieną mėnesį.

Socialinių naudų paketas, kuris priklauso visiems „Maxima“ darbuotojams, šįmet jau viršijo visų 2020 metų socialinių naudų paketo biudžetą. Visi mūsų darbuotojai yra apdrausti nuo COVID-19 ligos. Taip pat visi „Maxima“ darbuotojai yra apdrausti ir papildomu sveikatos draudimu. Emocinei darbuotojų sveikatai palaikyti COVID-19 pandemijos metu yra sudarytos sąlygos nemokamai anonimiškai konsultuotis su profesionaliais psichologais“.

Bus suformintos pravaikštos

Direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, šiandienos susitikimo metu su Kazlų Rūdos parduotuvės darbuotojais kalbėta ir dėl pietų pertraukų. „Tikrai suprantame, kad darbuotojams atsirado nepatogumas įvedus sugriežtintas COVID-19 prevencijos tvarkas, kai nedidelėje virtuvės patalpoje buvo apribotas vienu metu galinčių būti asmenų skaičius. Aptarėme, kaip šią problemą spręsime, kad būtų darbuotojams patogiai užtikrinta poilsio pertrauka.
Esame atvira organizacija, kur kiekvienas darbuotojas gali reikšti savo nuomonę ar nepasitenkinimą, organizuoti susibūrimą. Šiandienos darbuotojų susibūrimo kaip streiko nevertiname. Streikas yra rimta teisinė forma, kuri griežtai reglamentuota šiuo metu Lietuvoje galiojančių įstatymų, numatančių, kad streiką gali organizuoti tik profsąjunga ir tik kolektyvinėms deryboms.

Šiandien su darbuotojams aptarėme, kad palaikysime abiem pusėms priimtiną dialogą ir ieškosime abipusių sprendimų. Darbuotojai, kurie po susibūrimo grįžo tęsti savo darbo – jokių nuobaudų nesulauks, o dviem darbuotojoms, kurios šiandien turėjo dirbti ir pasišalino iš darbo vietos neinformavusios savo vadovų – bus suformintos pravaikštos.“

Ieškos darbo kitur

Tuo tarpu kantrybės netekusios „Maximos“ darbuotojos sakė, kad Kazlų Rūdoje bus statomas kitas didelis prekybos centras ir jos norėtų išeiti dirbti tenai, kur sąlygos gal bus geresnės ir žmogiško bendravimo daugiau. Daugumai iš moterų iki pensijos likę nedaug, tad jos norėtų dirbti ir uždirbti, o kokių 700 eurų atlyginimas į rankas joms būtų tikra svajonė ir nė viena tiek gaudama nestreikuotų. Pasak darbuotojų, kiek jos pasikalba su kitų prekybos centrų darbuotojomis, niekur tokių sunkių sąlygų ir mažų atlyginimų nėra, gal todėl šioje „Maximoje“ tikrai didelė kadrų kaita.

Algis VAŠKEVIČIUS

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-09Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.