Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme.

Birutės Bytautienės rankose – atestatas, liudijantis, kad Juozas Damijonaitis baigė Veiverių mokytojų seminariją.

Birutės Bytautienės rankose – atestatas, liudijantis, kad Juozas Damijonaitis baigė Veiverių mokytojų seminariją.

Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai pamąstanti, kad ne tik šio, bet ir kitų sunkiausiais metais – vos atgavus lietuvišką žodį ir Nepriklausomybės pradžioje, po 1918-ųjų – lietuvišką švietimą kūrusių žmonių vardai ir darbai vis labiau užnešami užmaršties dulkėmis. Dažnai sakome: „Jei nebūtų buvę Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio…“ Tačiau Juozas Damijonaitis (ir ne jis vienas) buvo ne tik jų bendraamžis, bet ir bendramintis bei bendražygis.

Gimė jis 1871 metų rugpjūčio 15 dieną Marijampolės apskrities Beržiniškės kaime (Kazlų Rūdos savivaldybėje, 3 km į šiaurės rytus nuo Višakio Rūdos, prie Višakio upelio – N. L.) penkių vaikų šeimoje. Namie išmokęs skaityti lankė Višakio Rūdos pradžios mokyklą, 1887 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. Nors tuomet buvo dėstoma rusų kalba, daug įtakos seminaristams turėjo čia dirbęs Tomas Ferdinandas Žilinskas (beje, gimęs Šunskų valsčiuje, Šunskuose ir palaidotas). Jo dėka jie gaudavo lietuviškos literatūros, J. Damijonaičiui įtakos turėjo ir tai, kad brolis Antanas, mokęsis Marijampolės gimnazijoje, pažinojo Vincą Kudirką – taip pamažu įsitraukta į slaptų kuopelių veiklą. Deja, baigus seminariją net 20 metų pagal tuometės valdžios „parėdymus“ teko dirbti įvairiose vietose ne Lietuvoje. Aktualiais klausimais rašė to meto leidiniuose „Draugija“, „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais.

Leidiniai buvo įvairūs – ant Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaikų laikraščio „Žiburėlis“ .

Leidiniai buvo įvairūs – ant Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaikų laikraščio „Žiburėlis“ – ir J. Damijonaičio nuotrauka.

1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą Juozas Damijonaitis pirmasis parengė specialistų ir dabar gerai vertinamus vadovėlius. Elementorių pradinei mokyklai „ABC pradžiamokslis“ (1906 m.) – viršelį puošia M. K. Čiurlionio iliustracija, „Trumpa lietuvių kalbos gramatika“ (1909 m.), aritmetikos vadovėlį (2 dalys), aritmetikos uždavinyną (3 dalys, 1922-1923 m.), skaitinius „Vaikų darželis“ (1922 m.). Spausdinta Varšuvoje, nemažai – Marijampolės „Dirvos“ bendrovėje ir kitur, tiražai buvo kartojami. Vadovėliai buvo tobulinami, taisomi, paskutinė „Gramatikos“ laida išėjo 1939 metais, jau po jo mirties.

Pirmojo pasaulinio karo metu šeima buvo nublokšta į Voronežą. Ten J. Damijonaitis lietuvių pabėgėlių vaikams dėstė lietuvių kalbą, organizavo lietuvių mokytojų institutą, aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje, bendravo su Amerikos lietuvių organizacijomis. Į Lietuvą kartu su kitais pabėgėliais grįžo 1918-aisiais, apsigyveno Kaune. Dirbo įvairiose su švietimu susijusiose pareigose, toliau rašė vadovėlius.

Mirė Juozas Damijonaitis 1926 metais – dar būtų galėjęs daug nuveikti, nes ir patirties, gabumų bei norų turėjo daug. Tai buvo didelė netektis ne tik šeimai, bendraminčiams, bet ir Lietuvos švietimui. Svarstyta, kad jį galėjo palaužti ir nenumaldomas skausmas dėl ankstyvos vienos iš dukterų mirties… „Nuostabus kunigas ir rašytojas, Lietuvos humanitarinių mokslų fakulteto Garbės daktaras Juozas Tumas-Vaižgantas, bendravęs su J. Damijonaičiu, pastarojo nekrologą baigė tokiais žodžiais: „Amžiną atilsį sąžiningai pasidarbavusiam, daug pastačiusiam, o nieko nepagriovusiam…“ Tai citata iš Birutės Bytautienės knygelės.

Ponia Birutė į „Suvalkiečio“ redakciją atsivežė ir parodė tikrą lobį: originalius dokumentus, liudijančius praeities įvykius ir svarbias datas, J. Damijonaičio leistų vadovėlių pirmuosius egzempliorius – ir tai tik dalelė to, kas saugoma buvusiame šeimos name Kaune, kur jau senokai gyvena ji pati. Ir puoselėja erdvę, kuri yra ir privatus muziejus.

Vadovėliai: ABC – su M. K. Čiurlionio iliustruotu viršeliu.

Vadovėliai: ABC – su M. K. Čiurlionio iliustruotu viršeliu.

Kaip minėta, Birutė Bytautienė yra netolima Damijonaičių giminaitė, gimusi, pačios žodžiais tariant, po tuo pačiu dangum, tuose pačiuose kraštuose. 1960-aisias atvažiavo į Kauną „studijuoti žemės ūkio mokslų“. Kaip ir daug kitų, rinkosi tai, apie ką daugiausia žinojo… Apsigyveno pas Stefaniją Damijonaitienę; čia gyveno ir jos dukra Birutė Strolienė su vyru keramiku bei Stefanijos sesuo Natalija Vitkauskienė su šeima. Šių žmonių įkalbėta ir skatinama Birutė atsisakė minties apie žemės ūkį, o pasuko į mediciną. Tapo medicinos seserimi, paskui įstojo į tuometį Kauno medicinos institutą. Mokėsi ir dirbo – paskui daugiau kaip keturis dešimtmečius dirbo vaikų gydytoja.

Tačiau ji dėkinga ją globojusiems žmonėms ne tik už tai. „Jei nebūčiau pakliuvusi į šią šeimą – nežinia, kas aš būčiau, kaip būtų susiklostęs gyvenimas. Buvau iš kaimo – iš miško vidurio, ir tai, ką matydavau, atrodė kaip kino filmas… Juk susirinkdavo šviesuolių „kupeta“: menininkų, tarpukario inteligentų – aš išplėtusi akis tik žiūrėdavau, kaip jie elgiasi, bendrauja, linksminasi, kaip paserviruotas stalas… Esu dėkinga tiems žmonėms ir tiems namams, kuriuose tikrai išliko ten buvusiųjų dvasia. Stefanija Damijonaitienė šį pasaulį paliko 1998 metais, nebėra ir dukros su žentu.“
Likimas taip klostėsi, kad iš šių namų išėjusi, savo gyvenimą sukūrusi pašnekovė vėl į juos sugrįžo prieš porą dešimtmečių. Gyvena tarp istoriją ir čia gyvenusių žmonių gyvenimus menančių daiktų, lanko kapus…

Juozas Damijonaitis buvo palaidotas senosiose Kauno kapinėse. 1959 metais jas uždarius palaikai buvo perkelti į Petrašiūnų panteoną. Viena greta kitos dviejų Lietuvai nusipelniusių asmenybių, bičiulių – Jono Jablonskio ir Juozo Damijonaičio – amžinojo poilsio vietos. Tačiau pašnekovė sako pastebinti, kad didžiojo kalbininko kapą lankant moksleiviams ar lankytojų grupėms, pasakojant apie jo nuopelnus, kito nusipelniusio žmogaus vardas nepaminimas. Nežinomas?

J. Damijonaičio vardu pavadinta viena Kauno gatvių, jo vadovėliai bei jo siūlyti mokymo metodai tebedomina šios srities specialistus, jo vardas minimas išskirtinių sukakčių progomis…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Festivalyje „Marijampolė Music Park“ – „Jauni ir talentingi“

    2021-08-21
    Rugpjūčio 25–29 dienomis tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, nepaisant pandemijos iššūkių, vėl džiugins ir stebins muzikos mylėtojus koncertais ypatinga, smalsumą žadinančia tema „Jauni ir talentingi“. Jau aštuntą kartą įvairiais muzikiniais akordais skambėsiantis festivalis, tapęs neatsiejama vasaros kultūrinio gyvenimo dalimi Marijampolėje, vėl kviečia patirti nepamirštamų įspūdžių. Festivalio sumanytoja ir organizatorė Eglė Kasteckaitė, pristatydama programą akcentavo, kad išskirtiniai koncertai vyks ne tik tradicinėse vietose – miesto parkuose, skambančiose muzikos erdvėse po atviru dangumi, bet ir netikėtose, naujai atrastose vietose, tokiose, kaip „Spindulio“ kino teatro stogo terasa. Savivaldybė prisideda prie miestelėnus ir svečius džiuginančio festivalio renginių, tad klausytojai kaip ...
  • Saugokime save ir kitus!

    2021-08-21Saugokime save ir kitus!
    Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija. Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis. „Nenoriu jausti suvaržymų ir apribojimų“ Santa, kilusi iš Daugų, sako, kad koronavirusu užsikrėtusi nebuvo, tačiau iš jos artimiausiųjų rato sirgo keturių asmenų brolio šeima. „Gerai, kad jie prasirgo gan lengvai ir jokių didesnių nesklandumų nebuvo“, – komentuoja moteris. Santa, nuo mažens skiepijama visais rekomenduojamais skiepais, teigia, kad kasmet skiepijasi ir nuo gripo, o sprendimą ...
  • Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą

    2021-08-20Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą
    „Apkartusi“ vasara – štai toks galėtų būti K. Donelaičio gatvės, Kazlų Rūdoje, gyventojų patirtų nemalonumų reziumė. Nuo ryto iki vakaro važiuojančios sunkiasvorės mašinos, be atvangos kylančios dulkės ir sunkiai pakeliamas triukšmas – su visu tuo Kazlų Rūdos žmonėms teko taikytis beveik visą karščiausią šių metų mėnesį – liepą. Jų pagalbos prašymai liko neišgirsti, o kai kam netgi sukėlė juoką. Eglė BURBAITĖ Apie darbų pradžią niekas neinformavo Nors nuo nemalonių įvykių kulminacijos spėjo prabėgti kelios savaitės, Regina ir Jaronimas Sazanskiai, sako vis dar negalintys atsigauti. Vieną, atrodytų, niekuo neįprastą vasaros rytą visai prie pat jų kiemo esančiu keliu, vedančiu link didmeninės ir mažmeninės prekybos ...
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.