Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme.

Birutės Bytautienės rankose – atestatas, liudijantis, kad Juozas Damijonaitis baigė Veiverių mokytojų seminariją.

Birutės Bytautienės rankose – atestatas, liudijantis, kad Juozas Damijonaitis baigė Veiverių mokytojų seminariją.

Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai pamąstanti, kad ne tik šio, bet ir kitų sunkiausiais metais – vos atgavus lietuvišką žodį ir Nepriklausomybės pradžioje, po 1918-ųjų – lietuvišką švietimą kūrusių žmonių vardai ir darbai vis labiau užnešami užmaršties dulkėmis. Dažnai sakome: „Jei nebūtų buvę Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus, Jono Jablonskio…“ Tačiau Juozas Damijonaitis (ir ne jis vienas) buvo ne tik jų bendraamžis, bet ir bendramintis bei bendražygis.

Gimė jis 1871 metų rugpjūčio 15 dieną Marijampolės apskrities Beržiniškės kaime (Kazlų Rūdos savivaldybėje, 3 km į šiaurės rytus nuo Višakio Rūdos, prie Višakio upelio – N. L.) penkių vaikų šeimoje. Namie išmokęs skaityti lankė Višakio Rūdos pradžios mokyklą, 1887 m. įstojo į Veiverių mokytojų seminariją. Nors tuomet buvo dėstoma rusų kalba, daug įtakos seminaristams turėjo čia dirbęs Tomas Ferdinandas Žilinskas (beje, gimęs Šunskų valsčiuje, Šunskuose ir palaidotas). Jo dėka jie gaudavo lietuviškos literatūros, J. Damijonaičiui įtakos turėjo ir tai, kad brolis Antanas, mokęsis Marijampolės gimnazijoje, pažinojo Vincą Kudirką – taip pamažu įsitraukta į slaptų kuopelių veiklą. Deja, baigus seminariją net 20 metų pagal tuometės valdžios „parėdymus“ teko dirbti įvairiose vietose ne Lietuvoje. Aktualiais klausimais rašė to meto leidiniuose „Draugija“, „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, pasirašydamas įvairiais slapyvardžiais.

Leidiniai buvo įvairūs – ant Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaikų laikraščio „Žiburėlis“ .

Leidiniai buvo įvairūs – ant Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vaikų laikraščio „Žiburėlis“ – ir J. Damijonaičio nuotrauka.

1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą Juozas Damijonaitis pirmasis parengė specialistų ir dabar gerai vertinamus vadovėlius. Elementorių pradinei mokyklai „ABC pradžiamokslis“ (1906 m.) – viršelį puošia M. K. Čiurlionio iliustracija, „Trumpa lietuvių kalbos gramatika“ (1909 m.), aritmetikos vadovėlį (2 dalys), aritmetikos uždavinyną (3 dalys, 1922-1923 m.), skaitinius „Vaikų darželis“ (1922 m.). Spausdinta Varšuvoje, nemažai – Marijampolės „Dirvos“ bendrovėje ir kitur, tiražai buvo kartojami. Vadovėliai buvo tobulinami, taisomi, paskutinė „Gramatikos“ laida išėjo 1939 metais, jau po jo mirties.

Pirmojo pasaulinio karo metu šeima buvo nublokšta į Voronežą. Ten J. Damijonaitis lietuvių pabėgėlių vaikams dėstė lietuvių kalbą, organizavo lietuvių mokytojų institutą, aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje, bendravo su Amerikos lietuvių organizacijomis. Į Lietuvą kartu su kitais pabėgėliais grįžo 1918-aisiais, apsigyveno Kaune. Dirbo įvairiose su švietimu susijusiose pareigose, toliau rašė vadovėlius.

Mirė Juozas Damijonaitis 1926 metais – dar būtų galėjęs daug nuveikti, nes ir patirties, gabumų bei norų turėjo daug. Tai buvo didelė netektis ne tik šeimai, bendraminčiams, bet ir Lietuvos švietimui. Svarstyta, kad jį galėjo palaužti ir nenumaldomas skausmas dėl ankstyvos vienos iš dukterų mirties… „Nuostabus kunigas ir rašytojas, Lietuvos humanitarinių mokslų fakulteto Garbės daktaras Juozas Tumas-Vaižgantas, bendravęs su J. Damijonaičiu, pastarojo nekrologą baigė tokiais žodžiais: „Amžiną atilsį sąžiningai pasidarbavusiam, daug pastačiusiam, o nieko nepagriovusiam…“ Tai citata iš Birutės Bytautienės knygelės.

Ponia Birutė į „Suvalkiečio“ redakciją atsivežė ir parodė tikrą lobį: originalius dokumentus, liudijančius praeities įvykius ir svarbias datas, J. Damijonaičio leistų vadovėlių pirmuosius egzempliorius – ir tai tik dalelė to, kas saugoma buvusiame šeimos name Kaune, kur jau senokai gyvena ji pati. Ir puoselėja erdvę, kuri yra ir privatus muziejus.

Vadovėliai: ABC – su M. K. Čiurlionio iliustruotu viršeliu.

Vadovėliai: ABC – su M. K. Čiurlionio iliustruotu viršeliu.

Kaip minėta, Birutė Bytautienė yra netolima Damijonaičių giminaitė, gimusi, pačios žodžiais tariant, po tuo pačiu dangum, tuose pačiuose kraštuose. 1960-aisias atvažiavo į Kauną „studijuoti žemės ūkio mokslų“. Kaip ir daug kitų, rinkosi tai, apie ką daugiausia žinojo… Apsigyveno pas Stefaniją Damijonaitienę; čia gyveno ir jos dukra Birutė Strolienė su vyru keramiku bei Stefanijos sesuo Natalija Vitkauskienė su šeima. Šių žmonių įkalbėta ir skatinama Birutė atsisakė minties apie žemės ūkį, o pasuko į mediciną. Tapo medicinos seserimi, paskui įstojo į tuometį Kauno medicinos institutą. Mokėsi ir dirbo – paskui daugiau kaip keturis dešimtmečius dirbo vaikų gydytoja.

Tačiau ji dėkinga ją globojusiems žmonėms ne tik už tai. „Jei nebūčiau pakliuvusi į šią šeimą – nežinia, kas aš būčiau, kaip būtų susiklostęs gyvenimas. Buvau iš kaimo – iš miško vidurio, ir tai, ką matydavau, atrodė kaip kino filmas… Juk susirinkdavo šviesuolių „kupeta“: menininkų, tarpukario inteligentų – aš išplėtusi akis tik žiūrėdavau, kaip jie elgiasi, bendrauja, linksminasi, kaip paserviruotas stalas… Esu dėkinga tiems žmonėms ir tiems namams, kuriuose tikrai išliko ten buvusiųjų dvasia. Stefanija Damijonaitienė šį pasaulį paliko 1998 metais, nebėra ir dukros su žentu.“
Likimas taip klostėsi, kad iš šių namų išėjusi, savo gyvenimą sukūrusi pašnekovė vėl į juos sugrįžo prieš porą dešimtmečių. Gyvena tarp istoriją ir čia gyvenusių žmonių gyvenimus menančių daiktų, lanko kapus…

Juozas Damijonaitis buvo palaidotas senosiose Kauno kapinėse. 1959 metais jas uždarius palaikai buvo perkelti į Petrašiūnų panteoną. Viena greta kitos dviejų Lietuvai nusipelniusių asmenybių, bičiulių – Jono Jablonskio ir Juozo Damijonaičio – amžinojo poilsio vietos. Tačiau pašnekovė sako pastebinti, kad didžiojo kalbininko kapą lankant moksleiviams ar lankytojų grupėms, pasakojant apie jo nuopelnus, kito nusipelniusio žmogaus vardas nepaminimas. Nežinomas?

J. Damijonaičio vardu pavadinta viena Kauno gatvių, jo vadovėliai bei jo siūlyti mokymo metodai tebedomina šios srities specialistus, jo vardas minimas išskirtinių sukakčių progomis…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...
  • Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos

    2021-08-04Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos
    Daiva Klimavičienė Lankydami Marijampolės rajono ūkininkus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministras Paulius Lukševičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas užsuko į Juozo Bekampio ūkį. Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Kūlokų kaime. Augalininkystės (auginama apie 200 ha javų) ir gyvulininkystės ūkyje – auginama daugiau kaip šimtas mėsinių limuzinų, turi ir arklių. Tokie mišrūs šeimos ūkiai – Lietuvos žemės ūkio ateitis. Valstybė jiems pagelbėti gali, skatindama modernizaciją ir technologinę pažangą. Apie tai buvo galimybė pasikalbėti ir su ministru. Ūkininkas mosteli ranka ganyk-los link – šiuos mėsinius galvijus limuzinus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. ...
  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.