Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP).

Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos rinktinės su buvusiais rikiuotės vadais. Krašto apsaugos viceministrui Žilvinui Tomkui raportavo pirmasis Alytaus rinktinės vadas Arūnas Dudavičius (dabar ats. plk.). Buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėtos gėlės prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo. Rikiuotę sveikino Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius, pirmasis krašto apsaugos ministras garbės savanoris Audrius Butkevičius.

Toliau renginio dalyviai pajudėjo link Vilniaus įgulos karininkų ramovės, kur vyko SKAT (dabar KASP) trisdešimtmečio sukakčiai skirta konferencija. Jos vedėjai: ats. plk. Arūnas Dudavičius, dim. gr. Zigfridas Jankauskas ir ats. mjr. Dalius Sinkevičius. Renginys pradėtas tylos minute, kuria pagerbtos 1991 m. sausio 13-osios, gegužės 19-tos, liepos 31-os ir rugpjūčio 21-os dienų aukos, slenkant kadrams su žuvusiųjų ir mirusiųjų nuotraukomis, kurias atrinko ats. mjr. Dalius Sinkevičius. Konferencijos dalyvius sveikino Sausumos pajėgų vado pavaduotojas plk. Artūras Jasinskas, KASP štabo viršininkas plk. ltn. Mantas Juozaitis, kuriam dar buvo pavesta rinktinių vadams įteikti suvenyrus. Kaip idėja prisiminti pirmąsias savanorių uniformas 30-mečio proga buvo pasiūtos žalsvos kepuraitės, kurias užsidėjo Alytaus, Telšių, Ukmergės rinktinės savanoriai ir pirmieji rinktinių vadai. Tai šios šventės simbolis ir išskirtinumo ženklas, kad asmuo yra SKAT savanoris.

LR Seimo narys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis pasidalijo mintimis tema – „SKAT: istorinis vertinimas“. Profesorius priminė Graikijos antikinį herojų Jasoną, kuris vyko į Kolchidę, dabartinį Sakartvelą, Aukso Vilnos atvežti. Vietinis karalius davė baisų išbandymą. Tai buvo drakono dantys, kuriuos pasėjus iš žemės išaugtų nauja kariuomenė. Tad savanorių kariuomenę profesorius ir pavadino tais drakono dantimis, kuri, atėjus pavojui, išauga iš niekur. Nes labai sunkiais laikais, kai krašto kariuomenės nėra, ar kraštą užvaldęs koks priešas, ar visiška beviltiška situacija, iš drakono dantų išauga kariuomenė.

Prof. V. Rakutis sako, kad sukilėlius daugiausia žinome iš XIX a., bet jų būta XVIII a. ir anksčiau. Kas 30 m. kiekviena karta užaugina savo sukilėlius. Ir nors skaičiuojame tris savanorių kartas, tačiau nėra tikslaus šitų savanorių skaičiaus. Jie atsiranda tada, kai tauta praranda laisvę ir nepriklausomybę. Kiekviena karta mokosi iš savo senelių, tėvų pasakojimų. Tai įstringa atmintyje ir kai ateina laikas, tie drakono dantys duoda želmenį, kad užaugtų nauja kariuomenė. Tinkama švietimo sistema per 1918–1940 m. nepriklausomybės laikotarpį išaugino drakono dantis, ir jie neblogai sudygo 1990 metais. Aišku, dar vyko partizaninis karas, 1941 m. sukilimas, kurio jokiu būdu negalima užmiršti. Nors ir metais pavėluota po nepriklausomybės praradimo, bet žmonės tai padarė, ėjo ginti savo Tėvynės. Daugelis jų žuvo, net du tūkstančiai, lygiai tiek, kiek per 1918–1920 nepriklausomybės kovas. Profesorius teigia, jei mes užmiršime 1941 m. sukilimą, mus po 40 m. taip pat užmirš. Lietuva turi savo didvyrius ir privalo juos minėti.

1990 m. tik paskelbus nepriklausomybę, labai greitai buvo paskelbtas pirmasis šaukimas į savanorius. Visais laikais savanoriai yra pavojingi, nes jų negalima kontroliuoti. Bet be jų taip pat neįmanoma. Kai reikalas prispaudžia, jie pašaukiami. Todėl profesorius sako, kad nereikia stebėtis, jog kažkas nepastebėjo savanorių, jų neįvertino.
Valstybė nėra vien tiktai partija ar vien vyriausybė. Valstybė yra daug daugiau, su visais žmonėmis ir su visais drakonų dantimis. Ir kai ateina sunkūs laikai, visa ši jėga sukyla. Kai pergalė iškovota, vėl visi grįžta į savo vietas. Dar profesorius pastebi, kad nereikia svajoti, jog dabar laikai kiti, nesižvalgyti atgal, o žiūrėti tik į priekį – turėsime gerovės valstybę. Jis nuramina – kaip buvo prieš du tūkstančius metų, taip bus ir du tūkstančius po jų.
„Norėčiau jums padėkoti, gerbiamieji bendražygiai, už tai, kad jūs atlaikėte tada, bet negalvotumėte apie tai, kaip čia viskas blogai, bet konkrečiai dirbti tą darbą, t. y. auginti jaunąją kartą, kad jinai prireikus galėtų ginti Tėvynę,“ – palinkėjo profesorius.

„SKAT kūrimosi iššūkiai, karinio rengimo organizavimas, valstybinių objektų apsauga, Rusijos ginkluotųjų pajėgų, dislokuotų Lietuvoje, kontrolė ir jų išvedimas,“ – šia tema pranešimą skaitė ats. plk. A. Dudavičius. „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis pradeda 19–40 metų vyrų, kurie norėtų tarnauti savanoriais krašto apsaugos sistemoje, registraciją. Jeigu Jūs pasiryžę padėti laisvos Lietuvos Krašto arba Pasienio apsaugai, kviečiame, užpildžius anketą, registruotis artimiausioje Sąjūdžio būstinėje,“ – toks skelbimas buvo išplatintas būsimiems savanoriams. Greitu laiku miestuose buvo suformuoti SKAT rinktinių štabai ir kuopos, kovinio rengimo organizavimas, valstybinių objektų apsauga pagal LR Vyriausybės 1991 12 17 nutarimą Nr. 569 (1200 savanorių saugojo 32 energetikos objektus), Rusijos Federacijos karinių dalinių blokavimas ir kontrolė pagal SKAT vado 1992 05 13 įsakymą Nr. 159 (SKAT kariai pastatė 44 postus prie Rusijos kariuomenės dalinių, dislokuotų Lietuvoje. Postuose budėjo apie 1000 savanorių. Buvo patikrintas 18341 karinis automobilis ir 47810 Rusijos Federacijos kariškių.) Rusijos kariuomenė buvo išvedama keturiais etapais: I etapas 1992 09 08–12 31, II etapas 1993 01 01– 03 31, III etapas 1993 04 01 – 06 30, IV etapas 1993 07 01 – 08 31.

Pirmosios SKAT žaidynės įvyko 1991m. liepos mėn. Vingio parke Vilniuje, antrosios – 1992 m. liepos m. Kalnų parke Vilniuje, trečiosios – 1993 m. liepos m. Dainų šventės parke Klaipėdoje. Žaidynių pagrindinis iniciatorius ir organizatorius – dim. mjr. Antanas Burokas. Į šių žaidynių renginius buvo kviečiama ir visuomenė, kad artimiau susipažintų su savanoriais ir jų veikla. 1991–1992 m. SKAT tarnavo apie 12 tūkstančių savanorių.
SKAT Kauno rinktinės vadas garbės savanoris dim. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas perskaitė pranešimą „SKAT rinktinių kūrimosi laikmetis“, kuriame atskleidė Kauno rinktinės kūrimąsi jau 1990 m. lapkričio 23 d., kai apsirengę juodomis uniformomis, kariai žygiavo Kauno gatvėmis, o žmonės juos sveikino, dovanojo gėles. Pirmasis vadas V. E. Straleckas didžiavosi savo rinktinės kariais, kurių kasdien pasipildydavo po 100 ir po trijų mėnesių rinktinę sudarė 2 tūkstančiai žmonių. Pirmiausia vadas pradėjo karius treniruoti ir tai vykdavo kasdien. Kariai atlaikė 1991 m. sausio 13-ąją, neleido įsiveržti į Parlamentą, neleido nuversti Vyriausybę. Ypač kariai kovėsi prieš sausio įvykius – sausio 8 ir 9 dienomis – su priešiškomis „Jedinsvos“ jėgomis. Vadas apgailestauja, kai sakoma: visa tauta gynė Lietuvą. Daugelis žmonių stovėjo prie Lenkijos sienos ir laukė, kuo viskas baigsis. Ir prie Parlamento stovėjo apie 10 tūkstančių žmonių, kurie apgynė Lietuvą.

Konferencijoje buvo priimtos dvi rezoliucijos: „Dėl LKKS (Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjunga) medaliui valstybės statuso atstatymo“ ir „Dėl laisvės kovų monumento Lukiškių aikštėje.“

Konferencija užbaigta Juozo Naujalio daina Maironio žodžiais „Lietuva brangi“, kurią atliko Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė) pritariant visiems susirinkusiems.
Šios dienos programa tęsėsi LR Seimo didžiajame kieme surengta Parlamento gynėjų rikiuote. Turėjusi vykti sausio 12 d., dėl pandemijos perkelta į rugpjūčio 21 d. kartu pagerbiant ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. žuvusį Parlamento gynėją savanorį Artūrą Sakalauską. Vėliau prie netoliese Seimo rūmų esančio paminklinio akmens, skirto savanoriui Artūrui Sakalauskui, įvyko jo 30-ųjų žūties metinių pagerbimo ceremonija. A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais. Pagarbą Parlamento gynėjui A. Sakalauskui išreiškė LR Prezidentas Gitanas Nausėda atsiųstame laiške. Kalbėjo LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Savanorio motinai Genovaitei Sakalauskienei netekties žaizda niekados neužgis, tačiau, vis su skausmu prisimenanti sūnų ir žinanti, kad kovos be aukų nebūna, ji su nerimu žvelgia į Lietuvos ateitį…

Lidija VELIČKAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

     

    Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

    Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.