Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP).

Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos rinktinės su buvusiais rikiuotės vadais. Krašto apsaugos viceministrui Žilvinui Tomkui raportavo pirmasis Alytaus rinktinės vadas Arūnas Dudavičius (dabar ats. plk.). Buvo sugiedotas Lietuvos himnas, padėtos gėlės prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto paminklo. Rikiuotę sveikino Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius, pirmasis krašto apsaugos ministras garbės savanoris Audrius Butkevičius.

Toliau renginio dalyviai pajudėjo link Vilniaus įgulos karininkų ramovės, kur vyko SKAT (dabar KASP) trisdešimtmečio sukakčiai skirta konferencija. Jos vedėjai: ats. plk. Arūnas Dudavičius, dim. gr. Zigfridas Jankauskas ir ats. mjr. Dalius Sinkevičius. Renginys pradėtas tylos minute, kuria pagerbtos 1991 m. sausio 13-osios, gegužės 19-tos, liepos 31-os ir rugpjūčio 21-os dienų aukos, slenkant kadrams su žuvusiųjų ir mirusiųjų nuotraukomis, kurias atrinko ats. mjr. Dalius Sinkevičius. Konferencijos dalyvius sveikino Sausumos pajėgų vado pavaduotojas plk. Artūras Jasinskas, KASP štabo viršininkas plk. ltn. Mantas Juozaitis, kuriam dar buvo pavesta rinktinių vadams įteikti suvenyrus. Kaip idėja prisiminti pirmąsias savanorių uniformas 30-mečio proga buvo pasiūtos žalsvos kepuraitės, kurias užsidėjo Alytaus, Telšių, Ukmergės rinktinės savanoriai ir pirmieji rinktinių vadai. Tai šios šventės simbolis ir išskirtinumo ženklas, kad asmuo yra SKAT savanoris.

LR Seimo narys, karo istorikas prof. Valdas Rakutis pasidalijo mintimis tema – „SKAT: istorinis vertinimas“. Profesorius priminė Graikijos antikinį herojų Jasoną, kuris vyko į Kolchidę, dabartinį Sakartvelą, Aukso Vilnos atvežti. Vietinis karalius davė baisų išbandymą. Tai buvo drakono dantys, kuriuos pasėjus iš žemės išaugtų nauja kariuomenė. Tad savanorių kariuomenę profesorius ir pavadino tais drakono dantimis, kuri, atėjus pavojui, išauga iš niekur. Nes labai sunkiais laikais, kai krašto kariuomenės nėra, ar kraštą užvaldęs koks priešas, ar visiška beviltiška situacija, iš drakono dantų išauga kariuomenė.

Prof. V. Rakutis sako, kad sukilėlius daugiausia žinome iš XIX a., bet jų būta XVIII a. ir anksčiau. Kas 30 m. kiekviena karta užaugina savo sukilėlius. Ir nors skaičiuojame tris savanorių kartas, tačiau nėra tikslaus šitų savanorių skaičiaus. Jie atsiranda tada, kai tauta praranda laisvę ir nepriklausomybę. Kiekviena karta mokosi iš savo senelių, tėvų pasakojimų. Tai įstringa atmintyje ir kai ateina laikas, tie drakono dantys duoda želmenį, kad užaugtų nauja kariuomenė. Tinkama švietimo sistema per 1918–1940 m. nepriklausomybės laikotarpį išaugino drakono dantis, ir jie neblogai sudygo 1990 metais. Aišku, dar vyko partizaninis karas, 1941 m. sukilimas, kurio jokiu būdu negalima užmiršti. Nors ir metais pavėluota po nepriklausomybės praradimo, bet žmonės tai padarė, ėjo ginti savo Tėvynės. Daugelis jų žuvo, net du tūkstančiai, lygiai tiek, kiek per 1918–1920 nepriklausomybės kovas. Profesorius teigia, jei mes užmiršime 1941 m. sukilimą, mus po 40 m. taip pat užmirš. Lietuva turi savo didvyrius ir privalo juos minėti.

1990 m. tik paskelbus nepriklausomybę, labai greitai buvo paskelbtas pirmasis šaukimas į savanorius. Visais laikais savanoriai yra pavojingi, nes jų negalima kontroliuoti. Bet be jų taip pat neįmanoma. Kai reikalas prispaudžia, jie pašaukiami. Todėl profesorius sako, kad nereikia stebėtis, jog kažkas nepastebėjo savanorių, jų neįvertino.
Valstybė nėra vien tiktai partija ar vien vyriausybė. Valstybė yra daug daugiau, su visais žmonėmis ir su visais drakonų dantimis. Ir kai ateina sunkūs laikai, visa ši jėga sukyla. Kai pergalė iškovota, vėl visi grįžta į savo vietas. Dar profesorius pastebi, kad nereikia svajoti, jog dabar laikai kiti, nesižvalgyti atgal, o žiūrėti tik į priekį – turėsime gerovės valstybę. Jis nuramina – kaip buvo prieš du tūkstančius metų, taip bus ir du tūkstančius po jų.
„Norėčiau jums padėkoti, gerbiamieji bendražygiai, už tai, kad jūs atlaikėte tada, bet negalvotumėte apie tai, kaip čia viskas blogai, bet konkrečiai dirbti tą darbą, t. y. auginti jaunąją kartą, kad jinai prireikus galėtų ginti Tėvynę,“ – palinkėjo profesorius.

„SKAT kūrimosi iššūkiai, karinio rengimo organizavimas, valstybinių objektų apsauga, Rusijos ginkluotųjų pajėgų, dislokuotų Lietuvoje, kontrolė ir jų išvedimas,“ – šia tema pranešimą skaitė ats. plk. A. Dudavičius. „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis pradeda 19–40 metų vyrų, kurie norėtų tarnauti savanoriais krašto apsaugos sistemoje, registraciją. Jeigu Jūs pasiryžę padėti laisvos Lietuvos Krašto arba Pasienio apsaugai, kviečiame, užpildžius anketą, registruotis artimiausioje Sąjūdžio būstinėje,“ – toks skelbimas buvo išplatintas būsimiems savanoriams. Greitu laiku miestuose buvo suformuoti SKAT rinktinių štabai ir kuopos, kovinio rengimo organizavimas, valstybinių objektų apsauga pagal LR Vyriausybės 1991 12 17 nutarimą Nr. 569 (1200 savanorių saugojo 32 energetikos objektus), Rusijos Federacijos karinių dalinių blokavimas ir kontrolė pagal SKAT vado 1992 05 13 įsakymą Nr. 159 (SKAT kariai pastatė 44 postus prie Rusijos kariuomenės dalinių, dislokuotų Lietuvoje. Postuose budėjo apie 1000 savanorių. Buvo patikrintas 18341 karinis automobilis ir 47810 Rusijos Federacijos kariškių.) Rusijos kariuomenė buvo išvedama keturiais etapais: I etapas 1992 09 08–12 31, II etapas 1993 01 01– 03 31, III etapas 1993 04 01 – 06 30, IV etapas 1993 07 01 – 08 31.

Pirmosios SKAT žaidynės įvyko 1991m. liepos mėn. Vingio parke Vilniuje, antrosios – 1992 m. liepos m. Kalnų parke Vilniuje, trečiosios – 1993 m. liepos m. Dainų šventės parke Klaipėdoje. Žaidynių pagrindinis iniciatorius ir organizatorius – dim. mjr. Antanas Burokas. Į šių žaidynių renginius buvo kviečiama ir visuomenė, kad artimiau susipažintų su savanoriais ir jų veikla. 1991–1992 m. SKAT tarnavo apie 12 tūkstančių savanorių.
SKAT Kauno rinktinės vadas garbės savanoris dim. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas perskaitė pranešimą „SKAT rinktinių kūrimosi laikmetis“, kuriame atskleidė Kauno rinktinės kūrimąsi jau 1990 m. lapkričio 23 d., kai apsirengę juodomis uniformomis, kariai žygiavo Kauno gatvėmis, o žmonės juos sveikino, dovanojo gėles. Pirmasis vadas V. E. Straleckas didžiavosi savo rinktinės kariais, kurių kasdien pasipildydavo po 100 ir po trijų mėnesių rinktinę sudarė 2 tūkstančiai žmonių. Pirmiausia vadas pradėjo karius treniruoti ir tai vykdavo kasdien. Kariai atlaikė 1991 m. sausio 13-ąją, neleido įsiveržti į Parlamentą, neleido nuversti Vyriausybę. Ypač kariai kovėsi prieš sausio įvykius – sausio 8 ir 9 dienomis – su priešiškomis „Jedinsvos“ jėgomis. Vadas apgailestauja, kai sakoma: visa tauta gynė Lietuvą. Daugelis žmonių stovėjo prie Lenkijos sienos ir laukė, kuo viskas baigsis. Ir prie Parlamento stovėjo apie 10 tūkstančių žmonių, kurie apgynė Lietuvą.

Konferencijoje buvo priimtos dvi rezoliucijos: „Dėl LKKS (Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjunga) medaliui valstybės statuso atstatymo“ ir „Dėl laisvės kovų monumento Lukiškių aikštėje.“

Konferencija užbaigta Juozo Naujalio daina Maironio žodžiais „Lietuva brangi“, kurią atliko Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė) pritariant visiems susirinkusiems.
Šios dienos programa tęsėsi LR Seimo didžiajame kieme surengta Parlamento gynėjų rikiuote. Turėjusi vykti sausio 12 d., dėl pandemijos perkelta į rugpjūčio 21 d. kartu pagerbiant ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. žuvusį Parlamento gynėją savanorį Artūrą Sakalauską. Vėliau prie netoliese Seimo rūmų esančio paminklinio akmens, skirto savanoriui Artūrui Sakalauskui, įvyko jo 30-ųjų žūties metinių pagerbimo ceremonija. A. Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais. Pagarbą Parlamento gynėjui A. Sakalauskui išreiškė LR Prezidentas Gitanas Nausėda atsiųstame laiške. Kalbėjo LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, LR Seimo Pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas prof. Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys. Savanorio motinai Genovaitei Sakalauskienei netekties žaizda niekados neužgis, tačiau, vis su skausmu prisimenanti sūnų ir žinanti, kad kovos be aukų nebūna, ji su nerimu žvelgia į Lietuvos ateitį…

Lidija VELIČKAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

    2021-09-01„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“
    Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme. Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai ...
  • Sergate katarakta? Nedelskite

    2021-09-01Sergate katarakta? Nedelskite
      Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto? Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta gali būti klasifikuojama į senatvinę, trauminę, toksinę ir kt. rūšis. Didžiausią dalį sudaro įgytoji – taip vadinamoji senatvinė katarakta. Pastebėta, jog dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, labiau paplitusi moterų tarpe. Jaunesniems žmonėms katarakta gali išsivystyti kaip kitų ligų komplikacija (pvz.: diabeto), pasireikšti asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, patyrusiems akies traumą, dirbantiems kenksmingomis ...
  • Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

    2021-09-01Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų
    Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, ...
  • Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu

    2021-08-31Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu
    Šiais laikais internete galima rasti labai daug patarimų, idėjų, kurios turėtų padėti Jums sumažinti kūno apimtis, žinoma, ne tik gražiau atrodyti, tačiau taip pat ir gerai jaustis. Mitybos pasiūlymus teikia ne tik dietologai, tačiau ir specialistais save vadinantys asmenys, kurių išsilavinimas neturi nieko bendro su dietologija. Natūralu, kad tokiu atveju dažnai žmonės savo sveikatai padaro dar daugiau problemų, kurių galima buvo išvengti suderinus sveiką santykį su maistu. Apie tai kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu, kuris dalinasi praktiškais svorio metimo patarimais. Su kokiais pacientais Jums dažniausiai tenka dirbti? Mano specializacija yra tie pacientai, kurie sveria ne keliais kilogramais daugiau nei rodo KMI, tačiau tie, ...
  • „Menas – visada terapija“

    2021-08-28„Menas – visada terapija“
    Taip į grafikos ir tapybos parodos „Įžūlus apsinuoginimas“ atidarymą susirinkusiems marijampoliečiams sakė jos autorė Laimutė Širvydienė, akcentuodama, kad net mažiausiai pastangų reikalaujantis kūrybos procesas veikia pozityviai. Tarkime, tai gali būti kad ir koliažai, dėliojami iš karpomų žurnalų… Nijolė LINIONIENĖ Atėjusieji į Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją gal ir buvo nustebinti, pamatę daugybę mažo formato piešinių, pirmiausia kritusių į akis (esame įpratę prie didokų formatų) – kiekvienas dar ir su tekstu. Tai – įspūdžio ar konkretaus vyksmo apibūdinimas. Ką atskleidė pirma pažintis? Kad autorė daug keliauja – ir labai dažnai būna išskirtiniuose koncertuose… Kai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė ją pristatė, ...
  • Literatūriniai pietūs su kraštiečiu

    2021-08-28Literatūriniai pietūs su kraštiečiu
    Rugpjūtį užplūdusi vasariška šiluma, saulė, dangaus žydrynė dar labiau skatino norą ištrūkti iš karantino ir virtualios erdvės į tikrą, visais pojūčiais patiriamą pasaulį. Daukšiečiai buvo pakviesti į bibliotekos kiemelį pasimėgauti literatūriniais pietumis su kraštiečiu, dvylikos knygų autoriumi, aistringu gamtininku, kolekcininku, medžiotoju, ichtiologu ir gausybės titulų savininku Algimantu Zubavičiumi, šiuo metu gyvenančiu Dauguose. Kraštietis visus pradžiugino ne tik „desertu“ – unikalia trofėjų ir daiktų iš tolimosios Afrikos kolekcija, bet ir nuoširdžiu, atviru bendravimu, kuris pakylėjo ir užliejo šviesiausiomis, gražiausiomis emocijomis! Kalbėdamas dažnai pabrėždavo, kad gyvenimas ir kūryba nėra du skirtingi pasauliai, jų santykis labai glaudus – kūryba kyla iš gyvenimo ir yra ...
  • Želsva kvietė į širdis vasaros žydėjimą

    2021-08-28Želsva kvietė į širdis  vasaros žydėjimą
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka šiais metais švenčia bibliotekos šimtmetį. Vienas iš renginių, skirtų šiam jubiliejui, „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ vyko Želsvos bibliotekoje. Jis skirtas lietuvių poetui Vytautui Mačerniui paminėti. Šiais metais sukanka 100 metų nuo kūrėjo gimimo (1921–1944). Jaunas poetas paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijos kloduose. Apie jo talentą ir poeziją kalbėjo aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, pristačiusi poezijos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą Vytautui Mačerniui. Poetui savo eiles skyrė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poetai atvykę iš Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Jų pirmininkė, poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė, dėkojo už galimybę supažindinti poezijos mėgėjus su Rašytojų sąjungos poetais ir ...
  • Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

    2021-08-27Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime
    Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų. Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką – Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį ...
  • Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?

    2021-08-26Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?
    Jeigu bet kuriame kitame kambaryje mes galime gyventi be veidrodžio, tai vonios veidrodžiai – neatsiejama vonios kambario detalė. Jie gali būti įvairių dydžių, montuojami atskirai arba integruoti kartu su pakabinama vonios spintele. Taip pat gali būti įrėminti arba be rėmų – viskas priklauso tiek nuo jūsų pasirinkimo, tiek ir nuo vyraujančio vonios kambario interjero. Kaip pasirinkti tinkamą veidrodį vonios kambariui? Net jeigu ir atrodo labai paprasta, išsirinkti veidrodį voniai gali pasirodyti nelengva. Renkantis vonios veidrodį reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus ir laikytis keleto taisyklių. Labai svarbu išlaikyti proporcijas atsižvelgiant į vonioje esančius baldus bei keramiką, todėl reikėtų vengti pernelyg didelių ar ...
  • Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką

    2021-08-25Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką
    Rugpjūčio 19-ąją Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta šio miesto metraštininku vadinamo fotografo Romo Linionio fotografijų paroda „Mano miesto žmonės“, kurioje – 1976–2021 metais užfiksuoti Sūduvos sostinės daugiau ar mažiau žinomi, daugeliui pažįstami žmonės. Algis VAŠKEVIČIUS Parodą lydi nemažai sutapimų – ji ir jubiliejinė, nes šį pirmadienį fotografui R. Linioniui sukako 70 metų, ji buvo surengta tą dieną, kai minima Pasaulinė fotografijos diena ir tą pačią dieną savo 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas žinomiausių ir R. Linionio labai vertinamų Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas. Be to, jau penkiasdešimt metų, kai Romas dirba šį darbą. Pasaulinė fotografijos diena pasirinkta neatsitiktinai – 1837 metais prancūzai Lui Dageras (Louis ...
  • Kurti grožį ir dalintis juo su kitais

    2021-08-25Kurti grožį ir dalintis juo su kitais
    Netoli Marijampolės esančioje rezidencijoje „Grįžulo ratai“ veikia Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje gyvenančios dailininkės Birutės Jakštienės-Šniaukštienės dailės darbų paroda. Jos atidarymas į šią rezidenciją priviliojo gausų būrį menininkės talento gerbėjų. Didelė jo dalis atvyko iš Zanavykų krašto. Algis VAŠKEVIČIUS B.Jakštienė-Šniaukštienė – gerai žinoma šio krašto menininkė, o jos spalvingi, šviesūs, optimizmu alsuojantys darbai eksponuoti jau daugelyje parodų, ji ne kartą yra dalyvavusi respublikinėse liaudies meno parodose „Aukso vainikas“. Menininkės karjeroje buvo labai kūrybingas laikotarpis, buvo ir pauzių, o šiuo metu ji vėl liejasi puikiose drobėse, kur kiekviena detalė, kiekvienas paukštelis rūpestingai ir širdingai ištapyti ir turi savo vietą. Būtent dėl tų paukštelių menininkė ...
  • Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų

    2021-08-25Parodoje – paveikslai iš vinių ir siūlų
    Praėjusią savaitę Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos mažojoje salėje savo kurtus originalius paveikslus, „nutapytus“ su vinimis ir siūlais, pristatė marijampolietė Jovita Dabašinskienė. Marija BURBIENĖ „Styginių menu“ vadinamais paveikslais J. Dabašinskienė susidomėjo tik prieš metus, pernai pavasarį užklupus pirmajam koronaviruso pandemijos karantinui. – Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Benaršydama internete aptikau nematyta technika sukurtus paveikslus ir pabandžiau pati tokius padaryti. Pirmi paveikslėliai – kavos puodelis ir gėlių vaza – patiko močiutei ir anytai, o mane „užkabino“ kūrybai, – susirinkusiems į parodos pristatymą gerbėjams pasakojo Jovita. Begalinė Jovitos kantrybė ir kūrybinė fantazija, pasak pristatyme dalyvavusios pirmosios mokytojos, ją lydėjo visą ...
  • Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)

    2021-08-25Gražiosios Kazlų Rūdos sodybos (2)
    Tik netingėkime pavaikščioti mūsų miestelio gatvėmis ir pasigėrėti gražiai tvarkomomis sodybomis. Visos jos turi vieną bruožą: rūpestingai, išmaniai tvarkomos, įdedant ne tik daug laiko, darbo, pastangų, bet ir lėšų. Nors visos ir labai skirtingos… Miestelio pradžioje esanti nedidelė, jauki Miško gatvelė pagaliau išasfaltuota, nutiesti šaligatviai, tačiau pirmieji jos gyventojai naujakuriai to jau nesulaukė… Šioje gatvėje beveik prieš 30 metų įsikūrė darbšti ir draugiška Nijolės ir Sauliaus Dagių šeima. Nijolė labai mėgsta gėles, įvairius augalus, krūmus, gyvūnus, o turėdama dailininko talentą juos realistiškai atvaizduoja. Šiemet žiemą aliejumi tapyti nuostabūs paveikslai – natiurmortai kabo svetainėje. Nijolė turi gabumų ne tik tapyti, bet ir ...
  • Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?

    2021-08-25Augančios šildymo kainos – ar sulauksime daugiabučių renovacijos apimčių padidėjimo?
    Artėjantis šildymo sezonas kainomis nebeprimins prieš tai buvusių – biokuro ir dujų kainų šuolis lems didesnius mokesčius už šildymą. Deja, bet tai labiausiai pajaus energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai – šiuose pastatuose didžioji dalis brangstančios energijos išgaruoja per nesandarius langus, neapšiltintą stogą bei sienas. Tai gali lemti išaugusį visuomenės susidomėjimą daugiabučių modernizacija. Svarbu paminėti, jog net 75 proc. šilumai naudojamo kuro sudaro biokuras, 17 proc. dujos ir 4 proc. – komunalinės atliekos. Lyginant su pernai metų šildymo sezonu, biokuro kainos išaugo net 30–40 proc., gamtinių dujų – du kartus, būtent šie faktoriai lems sąskaitų už šildymą padidėjimą. Prognozuojamas nuoseklus šildymo kainų augimas Prieš kelerius ...
  • „Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)

    2021-08-21„Galiu pakartoti: nesijaučiu emigrantė“ (Sugrįžimai)
    Taip kažkada įvardintą būseną (nuostatą) vėl patvirtino Gintarė Baltuškaitė. Muzikė – atlikėja ir pedagogė – jau seniai gyvenanti Italijoje, šio sugrįžimo metu kartu su Arnoldu Jasevičiumi padovanojusi marijampoliečiams puikų fortepijoninį koncertą, dalyvavusi ir akcijos „Atrakink kultūrą“ koncerte Kalvarijoje. Nesijaučia nutolusi nuo Lietuvos ar susvetimėjusi, nes nuolat bendrauja su Liudvinave gyvenančiais tėvais, sese Jurga Jasevičiene, palaiko ryšius su buvusiais bendramoksliais, kai tik gali, atvyksta. Kuo per devynetą metų po praėjusio pokalbio gyveno, kuo šiandien džiaugiasi mūsų kraštietė Gintarė iš Florencijos? Nijolė LINIONIENĖ Apie koncertą Kai praėjusį kartą kalbėjome, pašnekovė sakė nesanti tikra, kada išgirsime ją Lietuvoje, Marijampolėje, nes atvažiuoti ir „pagroti tik šiaip sau“, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.