Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis tvarumo srityje, konsultacijos ir holistiniai tvarumo mokymai.

Ieva Kazakevičiūtė

„Nušvitimas“ – po filmo „Nepatogi tiesa“

Ievos verslas – tvaraus verslo auginimas, jo edukacija ir konsultavimas. Tvarumo „užkratas“ atsirado vaikystėje tėvų namuose, o ypatingas postūmis įvyko per geografijos pamoką besimokant Didžiojoje Britanijoje, kai vienas iš dalyko modulių buvo klimato kaita. „Nušvitimas“ įvyko, kai su klase pamatė Al Gore filmą „Nepatogi tiesa“. Tada ir tarė sau: „Kas, jei ne aš, kada, jei ne dabar pradėti pokyčius sąmoningesnio gyvenimo link.“

Baigusi studijas, susirado darbą Londone, tvaraus maisto industrijoje. Su komanda kūrė tvarius prekių ženklus, importuodavo žinomus maisto ir namų apyvokos prekių ženklus, ieškojo rinkoje dar neužpildytų nišų. Pvz., pastebėjus, kad rinkoje trūksta kokybiškos ir holistiškai ekologiškos kavos – visa komanda dirba, ieškodama ekologiškų pupelių tiekėjų ir skrudintojų, tvarių pakuočių, parduotuvių, kurios pardavinėtų tokią kavą. Kitaip sakant – nuo idėjos iki produkto atsiradimo ant lentynos. Rasdavo įvairiose šalyse įsikūrusius prekės ženklus, kurių produktai būdavo ekologiški ir tvarūs. Jų išskirtinumas – kad gamintojai skiria dėmesį ir finansų įvairiapusei gerovei – už lėšas, gautas pardavus produktus, sodina medžius, gamina suyrančias pakuotes, sąžiningai atsiskaito su darbuotojais, savo veiklose neišnaudoja vaikų. Vadovaujantis tokiu požiūriu, ne vienas gaminys, ne vienas prekės ženklas Didžiojoje Britanijoje tvirtai, anot Ievos, pastatytas ant kojų. Dvejus metus Londone Ieva dirbo strategijos srityje – kaip „Tėve mūsų“ išmoko, nuo ko reikia pradėti įvedant produktą į rinką ir kaip sėkmingai „užauginti“ tą tvarų produktą.

Ekologiškos kavos degustacija Londone, renkantis tinkamiausias pupeles kuriamam prekės ženklui.

Nesileidžia į tuščias diskusijas

2020 metų rugpjūtį gimė idėja. Pastebėjusi, kiek daug įmonių stinga žinių apie tvarumą, o nori jo siekti savo įmonės veikloje, su bičiule Auste Valikonyte, Londone dirbusia atsinaujinančios energetikos sektoriuje komunikacijos ir „marketingo“ specialiste, ėmėsi veiklos. Abi merginos suprato, kad apie tvarumą reikia labai daug kalbėti viešai. Kaip tik tuo metu vėl prasidėjo karantinas, tai buvo gera proga grįžti į Lietuvą, susikaupti ir sukurti savo veiklos strategiją.
Merginos matė, kad rinkoje radosi fragmentiškų mokymų apie žiedinę ekonomiką, tvarias pakuotes, tačiau trūko holistinių tvarumo mokymų, kurie sujungtų ir šviestų verslą apie visas sudedamąsias tvarumo dalis. Mokymus baigę dalyviai gebėtų suprasti, kaip visos tvarumo dalys susijungia į vieną sistemą, ir suvoktų, kaip tai integruoti organizacijose. Pagrindiniai klientai – jau lietuviško kapitalo įmonės, nors veikla vykdoma ir Didžiojoje Britanijoje. Čia, kaip jau minėjome, nėra svarbu, kur tavo rytinis kavos puodelis: svarbu, kad būtų internetas ir kitame pasaulio taške – auditorija, kuriai TAI svarbu išgirsti.
Paklausta, ar nebuvo negatyvaus požiūrio į jų visiškai naujovišką verslo idėją, Ieva atvira – buvo visko, bet abi nusprendė nesileisti į tuščias diskusijas ir nusitaikė į tikslą – tvarumo sklaidą.

Ieva Kazakevičiūtė Londone vykusioje parodoje apie plastiko taršą ir jo įtaką mus supančiai aplinkai.

Tvarumas – investicija, kuri atsiperka

Išklausę tvarumo specialistų mokymų, kai kurios įmonės ar jų atstovai ateina mokytis arba konsultuotis papildomai. Taip, sutinka Ieva, siekis pradėti diegti tvarius pokyčius organizacijose reikalauja investicijų. Tačiau į ateitį žvelgiantys ir inovatyviai mąstantys vadovai, kurie sugeba adaptuotis įvairiausiose situacijose, pokyčių nebijo. Remdamiesi skaičiavimais ir tyrimais mato, kad tai atsipirks. Atsiperkamumo greitis, sako Ieva, priklauso ir nuo įmonės brandos. Jei tvarumo idėjų stveriasi startuolis – atsiperkamumas bus greitesnis, nes nereikės keisti įrengimų, iš naujo apmokyti žmonių. Vyresniems verslams, kurie turi nusistovėjusius procesus, reikia kiek daugiau pastangų persiorientuoti. Pagal atliktų tyrimų rezultatus, sako Ieva, po 3–5 metų pradeda matytis finansinė grąža ir pozityvūs pokyčiai.

Pokyčiai – dėl visuomenės spaudimo

Pagrindinės įmonės, kurios inicijuoja pokyčius veikti tvarumo lauke – gamybinės. Jos labiausiai junta visuomenės spaudimą (dėl neleistinos taršos, kenksmingos darbo aplinkos, pakuočių, ir pan.). Ieva sako, kad verslo noras keistis gimsta iš nuolatos augančio visuomenės išprusimo ir plintančių tvarumo idėjų, poreikio greitai adaptuotis ir išpildyti visuomenės alkį tvariems produktams.

Verslas, tiesa, turi savas problemas – jam reikia surasti naujus tiekėjus, o ekologiška žaliava, nauji įrengimai, aišku, reikalauja investicijų. Kaina versle – daug lemiantis dalykas. Kiekvienas gamintojas nori pagaminti prekę, kurią vartotojas pirktų, kurios kaina nebūtų per aukšta. Taigi abi pusės – tiek gamintojas, tiek pirkėjas turi savus poreikius. Beje, pastebi Ieva, parduotuvėse jau matome daugiau ekologiškų produktų, o kainų skirtumas, lyginant su neekologiškais, nuolat mažėja. Bet jis vis dar yra, ir tai normalu, kadangi kalbame apie produktus, kuriuos gaminant laikomasi tvarumo principų, nekenkiama aplinkai ir visuomenei.