Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Biofizikas mokslą derina su ūkininkavimu

Dr. Ramūnui Valiokui – 51-eri. Iš Kybartų kilęs biofizikas, dirbantis su bio- ir nanotechnologijomis, kuriantis naujas medžiagas, kurios dažniausiai gali būti naudojamos medicinoje (pvz., implantams gaminti), elektronikoje ar tiesiog kasdienybėje. Nors jo darbo vieta Vilniuje, bet pandemijos metu apsigyveno savo senelių krašte – Lazdijų apylinkėse, turi nedidelį biurą Marijampolėje, čia į gimnaziją eina ir du sūnūs. Įkūręs laboratoriją, patentavęs išradimus ir įsteigęs jiems komercializuoti skirtas įmones, dabar turi ir ekologišką ūkį.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Kam tas ūkininkavimas?

Ūkininkavimas, sako Ramūnas, idealiai tinka žmonėms, kurių dienotvarkės įtemptos, kurie nuolat patiria stresą. Pasitraukti iš didmiesčio zonos tapo netgi madinga. Tokie dabar laikai, kad dirbti gali visur, kur yra internetas, net kieme po obelimi, jei taip sekasi. Vis dėlto tai būtų beveik dykinėjimas – jei jau gyveni kaime, tai kaip be gyvulio, be paukščio? Nes va – žolės pilna, tegul sau maitinasi.

– Esu iš tos kartos, kuri dar pažįsta kaimą, – sako Ramūnas. – Ekonomistė žmona irgi vasaromis talkindavo savo senelių sodyboje Aukštaitijoje. Patiems užsiauginti sveiką maistą neatrodė iššūkis. Taigi dabar šeimos ūkyje – mėsiniai galvijai ir paukščiai. Negana to, hobis ir noras turėti sveiko maisto šeimai išaugo į vidutinį apie 150 ha ūkį, net sukurta pora darbo vietų.

Mėsinių galvijų melžti nebūtina

Dr. Ramūnas Valiokas.

Dr. Ramūnas Valiokas. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Ramūno ūkyje – aberdyn angus, škotų veislės, mėsiniai galvijai.

– Tai populiari ir patikima veislė, – sako mokslininkas, tapęs ir ūkininku. – Gyvuliai ganomi pievose, pamiškėse, šeriami tik žole ir šienu. Mėsinių galvijų nereikia melžti, karvės veršiukus žindo savo pienu septynis mėnesius. Mėsos kokybė priklauso nuo to, kaip gyvulys laikomas ir kuo šeriamas. O šių ekstensyviai auginamų galvijų mėsa išties kitokia – panaši į laukinieną: tamsesnė, skaidulinga. Tas pats ir su paukščiais – žolės jiems pjauti nereikia, žąsys puikiausiai ganosi aptvertose pievose, o natūraliai augusių paukščių skerdiena – puiki! Daug kas rudenį vargsta su krituoliais obuoliais – nėra jų kur dėti, jie greitai pūva, o žąsims tai pats didžiausias desertas.

Klausantis net imi galvoti, gal per Kalėdas tokių obuoliais nupenėtų žąsų mėsa iš karto obuolių skonio?

Laisvi galvijai – sulaukėjusiose pievose

Ūkis įsigijo gana sulaukėjusias žemės valdas, o galvijai, pasirodo, puikiai atstato kraštovaizdžio elementus, kokie buvo gal prieš dešimtmečius. Štai, sako Ramūnas, Švedijoje, Vokietijoje, kur jam tekę dirbti, pastebėjo, jog labai propaguojamas ūkininkavimas, kurio metu atstatomas kraštovaizdis. „Atrodo, kad Lietuvoje tai kol kas nepakankamai skatinama, – mano pašnekovas. – O juk yra „Natura 2000“ – specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas Europos Sąjungos šalis, taip siekiama išsaugoti vertingiausias natūralias augalų bei gyvūnų rūšis ir jų gamtines buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas. Ir tai nereiškia, kad tose teritorijose reikia nutraukti lig šiol vykdytą ekonominę veiklą. Kaip tik – ten gali prireikti žmogaus veiklos pritaikymo ar pakeitimų“. Taip atsitiko ir dr. R. Valioko ūkyje – kadangi jų pievos patekę į „Natūra 2000“ tinklą, jose puikiausiai gali ganytis gyvuliai. Ir už tai net galima gauti papildomą paramą.

O kaip vilkai?

Į klausimą, kaip savo galvijus pavyksta apsaugoti nuo vilkų, Ramūnas turi gerą atsakymą:

– Taip, yra buvę, kad vilkai ir avių, ir ėriukų yra papjovę. Tai savotiška duoklė gamtai. Vilkai šiose vietose gyveno ir gyvens. Bet išmokome, kaip geriau apsaugoti savo gyvulius – yra tam tikri elektrinio piemens įrengimo būdai, kad į aptvarą vilkams nekiltų noro patekti. Tiesiog reikia domėtis metodikomis ir viską daryti kaip reikia, o ne „bile kaip“. Be to, karvės pačios apsaugo savo vaikus nuo vilkų, jos elgiasi panašiai kaip laukiniai žvėrys – turi instinktus ir moka saugoti jauniklius nuo plėšrūnų.

Dar apie žąsis ir kitus sparnuočius

Ūkyje ganosi apie 300 žąsų ir 200 ančių.

Ūkyje ganosi apie 300 žąsų ir 200 ančių.

Ramūno ūkyje, kaip jau minėjome, gagena žąsys – lietuviškos, genofondinės. Kaip tik tokių ir norėjo, nors dabar tokios tendencijos, kad vietines veisles vis labiau išstumia atvežtinės. Be daugiau kaip 300 žąsų, yra ir apie 200 ančių – mišrios veislės, nes vietinėms artimų galima rasti turbūt tik Vokietijoje. Ramūnas sako sąmoningai pasirinkęs neįmantrias veisles, kad nereikėtų ypatingos ir nuolatinės priežiūros.
– Įdomu mokytis naujų dalykų, smagu bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto, esančio Baisogaloje, mokslininkais, kartu jau dalyvaujame tyrimų projektuose, – pasakoja mokslininkas ir ūkininkas Ramūnas.

Ar ūkininkauti sudėtinga?

Šeimos ūkis jau nemažas. Tačiau viskas prasidėjo nuo mažų bandymų. Gyvendamas Vokietijoje matė, kaip darbus mieste turinčios šeimos augina kokius keturis deksterius (mažuosius galvijus) ir užsiaugina sau mėsą. „Juk nebūtina dėl to tapti ūkininku“, – įsitikinęs pašnekovas.

Prisimena, kad gyvendamas Frankfurto priemiestyje stebėjo, kaip mieste dirbantys kaimynai prie namų augina vištų ir turi kiaušinių maistui. Visada šviežių! O ir kieme gražu. Dabar, sako Ramūnas, kaip tik vėl „ant bangos“ yra tokie šeimų ūkeliai – ūkiais jų nepavadinsi. Nors tėvai ir seneliai taip gyveno, daugeliui miesto žmonių toks gyvenimo būdas jau pamirštas, bet gal verta prisiminti?

Pabaigoje – apie mokslo pažangą

Išties – ne tik apie ūkį kalbėjomės su Ramūnu. Prieš atsisveikindama paprašiau, kad „žmonių kalba“ papasakotų apie savo, mokslininko veiklą ir pateiktų kokį įdomesnį pavyzdį.
– Akivaizdžių savo mokslo žinių ir išradimų pritaikymą nedaugeliui tenka pamatyti savo akimis. Koks nors visų naudojamas vaistas, prietaisas ar medžiaga būna daugelio žmonių ir daugelio metų bendro darbo rezultatas. Bet pirmiausia galima paminėti naujos kartos implantus, kurie padeda žmogaus kūnui pačiam pataisyti ligos ar traumos sužeistus audinius ir organus, taip pat pažangius greituosius testus – ne tik COVID, bet ir vėžiniams susirgimams aptikti. Kitas pavyzdys: pasaulyje didėjant geriamojo vandens trūkumui, kuriamos technologijos, kurios leistų nesunkiai išvalyti vandenį. Į specialų plastikinį buteliuką įpylus nešvaraus vandens ir padėjus buteliuką prieš saulę, ultravioletiniai spinduliai aktyvuotų nanodaleles, kurios surinktų įvairias pašalines medžiagas, išnaikintų vandenyje esančias bakterijas, – pateikė pavyzdį biofizikas dr. Ramūnas Valiokas.

Yra vilties, kad vandens turėsime – jei turėsime saulės, pievų, medžių ir savo rankomis nesunaikinsime gamtos. Ir tai – jau ne tik mokslininkų, bet kiekvieno mūsų uždavinys.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...
  • Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje

    2021-09-28Dailininkas iš Čikagos savo jubiliejų atšventė Marijampolėje
    Beveik tris rugsėjo savaites Lietuvoje tęsėsi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos, atvykusio gydytojo ir žinomo menininko Audriaus Plioplio viešnagė. Netrukus jis grįš namo, į Ameriką, o per tą laiką savo protėvių krašte menininkas surengė nemažai parodų, susitikimų ir būtent Marijampolėje rugsėjo 14-ąją atšventė savo 70-ąjį gimtadienį. Menininkas išpildė pažadą sugrįžti Dr. A. Plioplys – Kanados Toronto mieste gimęs ir dabar Čikagoje gyvenantis, JAV savo medicininiais išradimais ir kūryba garsėjantis lietuvių kilmės neurologas ir menininkas. Jau daugiau kaip 40 metų jis savo veiklose derina dvi sritis – meną ir mediciną. Pastaraisiais metais A. Plioplys medicinos praktika jau neužsiima, bet neurologija yra palikusi gilų ...
  • Kaip išsirinkti roletus namams?

    2021-09-28Kaip išsirinkti roletus namams?
    Privatumas – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės renkasi užuolaidas ar kitus langų uždangalus. Tai taip pat gali būti ir jauki namų interjero detalė. Roletai – vieni iš populiariausių šiandienos langų uždangalų pasirinkimų. Juos galima montuoti tiek su užuolaidomis, tiek ir be jų. Roletų tipai ir audinių pasirinkimas Roletai gali būti skirtingų tipų, vidaus arba lauko – fasadiniai roletai. Jie yra puikus sprendimas bet kokiems langams tiek kambaryje, tiek virtuvėje ar sandėliuke. Taip pat tai vienas iš dažniausių stogo langams uždangalų pasirinkimų. Šiandien rinkoje siūlomi šimtai skirtingų audinių gaminiai, kurie lengvai pritaikomi prie bet kokio namų interjero. Galima rinktis nuo mums įprastų klasikinių ...
  • Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų

    2021-09-27Keturių šalių piliečiai neteisėtai gabeno 19 irakiečių migrantų
    Pasvalio ir Marijampolės rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje savaitgalį buvo sulaikyti Azerbaidžano, Lenkijos, Irako ir Gruzijos piliečiai. Jie neteisėtai, įtariama, į Vakarų Europą gabeno 19 irakiečių migrantų. 13 iš jų yra pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir neteisėtai palikę šią šalį. Dar 6 gabenti irakiečiai, pirminiais duomenimis, buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre (PPC) Rukloje, Jonavos rajone. Šeštadienio naktį Panevėžio policijos pareigūnai pagal VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pasieniečių informaciją Pasvalio rajone sulaikė leidimą gyventi Lenkijoje turintį Azebaidžano pilietį bei Lenkijos pilietę. Jie vairavo automobilius „Mercedes Benz S500“ rusiškais numeriais ir „Lexus“ lenkiškais numeriais. Užsieniečiai automobiliuose į Lietuvą gabeno 9 irakiečius, kurie Latvijoje yra pasiprašę prieglobsčio. ...
  • Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai

    2021-09-27Lietuviai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai
    Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo kūną ir tuo pačiu sveikatą, kuri gali būti gera arba gali būti bloga ir dažniausiai tai yra susiję su prastais žmogaus gyvenimo įpročiais. Bet kuriuo atveju gera sveikata yra didelis lobis, kurį reikia laikyti savo rankose kuo tvirčiau. Apie tai kalbamės su Affidea klinikos specialistu, kuris tikina, kad lietuviai pradėjo vis daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Rūpintis savimi yra paprasta Kalbant apie didesnį dėmesį sau pirmiausia reikia pastebėti tai, jog šiuo metu rūpintis savimi yra tiesiog kur kas paprasčiau nei buvo prieš 10 metų. Yra ne tik daug klinikų, tačiau taip pat ir labai daug informacijos, kuri ...
  • Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams

    2021-09-24Jotvos pasienio turistinė teritorija – atvira turistams
    Rugsėjo 10–11 dienomis regioninės ir vietos žiniasklaidos atstovai, gidai ir turizmo paslaugas teikiančių asociacijų atstovai buvo pakviesti į išskirtinį turą po Jotvos pasienio turistinę teritoriją. Eglė BURBAITĖ Šis pirmą kartą gyvai pristatytas maršrutas parengtas įgyvendinant „Interreg V–A“ Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos projektą „Lietuvos-Lenkijos funkcinė teritorija – naujos galimybės turizmo plėtrai“. Tai tarsi susipažinimas su vienuolika naujų skirtingų turizmo maršrutų, kviečiančių keliauti senoviniu jotvingių, kulinarinio paveldo, gamtos, istoriniais, dviračių ir pėsčiųjų, piligrimų, lėto gyvenimo, kalbų, šeimos, amatų ir pirties keliais. Projektu, kuris jungia net 12 partnerių – Lazdijų, Vilkaviškio r., Kalvarijos savivaldybių administracijas, Seinų regiono savivaldybių asociaciją, vienijančią septynias savivaldybes, Rūtelės (lenk. Rutka-Tartak) ...
  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras

    2021-09-14Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras
    Praėjusį pirmadienį Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas visiems, kurie neabejingi Europai ir jos ateičiai – čia buvo pristatytas naujos kartos centras „Europe Direct Marijampolė“. Buvo surengta diskusija „Atvira Europa“, pristatytas forumo teatras „Būkim pažįstami“ – tai Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro bei „Europe Direct Marijampolė“ projektas. Vakare Poezijos parke surengtas interaktyvus kultūrinis performansas „Tautų dienos“, kuriame Lietuvoje gyvenantys studentai iš Nigerijos supažindino marijampoliečius su savo šalies kultūra, muzika ir valgiais. Algis VAŠKEVIČIUS Ėmė pavyzdį iš Suomijos Renginyje bibliotekoje naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ pristatė centro vadovė Vaida Burbienė. Ji priminė, kad centro ištakos siekia 2000 metus, kai tuometis Europos ...
  • Pokyčiai pakeliui į Marijampolės gyvenimą

    2021-09-13Pokyčiai pakeliui į Marijampolės gyvenimą
    Skaičius 23 – nei didelis, nei ką, tačiau jei pridursime, kad tiek Europos Sąjungos socialinio fondo projektų, kuriančių pokyčius Marijampolės miesto bendruomenėje, jau šiuo metu yra dienos šviesoje, tai skaičius išties įspūdingas. Tai – miesto vietos veiklos grupės strategija, kuria skatinama tvari regiono plėtra ir iniciatyvos, mažinančios socialinę ir ekonominę atskirtį. Vis dėlto nekreipkite dėmesio į tarptautinius žodžius ir terminus – skaitykite, kas mūsų bendruomenėje gali keistis (ir jau keičiasi) – mums, mūsų tėvams, vaikams, kolegoms, kaimynams ar mūsų šeimose slaugomiems ligoniams. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dvi kryptys – Pagal Vietos plėtros strategiją įgyvendinamų projektų apimtys ir veiklos skirtingos, tačiau juos visus galima sujungti į ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.