Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Biofizikas mokslą derina su ūkininkavimu

Dr. Ramūnui Valiokui – 51-eri. Iš Kybartų kilęs biofizikas, dirbantis su bio- ir nanotechnologijomis, kuriantis naujas medžiagas, kurios dažniausiai gali būti naudojamos medicinoje (pvz., implantams gaminti), elektronikoje ar tiesiog kasdienybėje. Nors jo darbo vieta Vilniuje, bet pandemijos metu apsigyveno savo senelių krašte – Lazdijų apylinkėse, turi nedidelį biurą Marijampolėje, čia į gimnaziją eina ir du sūnūs. Įkūręs laboratoriją, patentavęs išradimus ir įsteigęs jiems komercializuoti skirtas įmones, dabar turi ir ekologišką ūkį.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Kam tas ūkininkavimas?

Ūkininkavimas, sako Ramūnas, idealiai tinka žmonėms, kurių dienotvarkės įtemptos, kurie nuolat patiria stresą. Pasitraukti iš didmiesčio zonos tapo netgi madinga. Tokie dabar laikai, kad dirbti gali visur, kur yra internetas, net kieme po obelimi, jei taip sekasi. Vis dėlto tai būtų beveik dykinėjimas – jei jau gyveni kaime, tai kaip be gyvulio, be paukščio? Nes va – žolės pilna, tegul sau maitinasi.

– Esu iš tos kartos, kuri dar pažįsta kaimą, – sako Ramūnas. – Ekonomistė žmona irgi vasaromis talkindavo savo senelių sodyboje Aukštaitijoje. Patiems užsiauginti sveiką maistą neatrodė iššūkis. Taigi dabar šeimos ūkyje – mėsiniai galvijai ir paukščiai. Negana to, hobis ir noras turėti sveiko maisto šeimai išaugo į vidutinį apie 150 ha ūkį, net sukurta pora darbo vietų.

Mėsinių galvijų melžti nebūtina

Dr. Ramūnas Valiokas.

Dr. Ramūnas Valiokas. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Ramūno ūkyje – aberdyn angus, škotų veislės, mėsiniai galvijai.

– Tai populiari ir patikima veislė, – sako mokslininkas, tapęs ir ūkininku. – Gyvuliai ganomi pievose, pamiškėse, šeriami tik žole ir šienu. Mėsinių galvijų nereikia melžti, karvės veršiukus žindo savo pienu septynis mėnesius. Mėsos kokybė priklauso nuo to, kaip gyvulys laikomas ir kuo šeriamas. O šių ekstensyviai auginamų galvijų mėsa išties kitokia – panaši į laukinieną: tamsesnė, skaidulinga. Tas pats ir su paukščiais – žolės jiems pjauti nereikia, žąsys puikiausiai ganosi aptvertose pievose, o natūraliai augusių paukščių skerdiena – puiki! Daug kas rudenį vargsta su krituoliais obuoliais – nėra jų kur dėti, jie greitai pūva, o žąsims tai pats didžiausias desertas.

Klausantis net imi galvoti, gal per Kalėdas tokių obuoliais nupenėtų žąsų mėsa iš karto obuolių skonio?

Laisvi galvijai – sulaukėjusiose pievose

Ūkis įsigijo gana sulaukėjusias žemės valdas, o galvijai, pasirodo, puikiai atstato kraštovaizdžio elementus, kokie buvo gal prieš dešimtmečius. Štai, sako Ramūnas, Švedijoje, Vokietijoje, kur jam tekę dirbti, pastebėjo, jog labai propaguojamas ūkininkavimas, kurio metu atstatomas kraštovaizdis. „Atrodo, kad Lietuvoje tai kol kas nepakankamai skatinama, – mano pašnekovas. – O juk yra „Natura 2000“ – specialių saugomų teritorijų tinklas, kuris vienija visas Europos Sąjungos šalis, taip siekiama išsaugoti vertingiausias natūralias augalų bei gyvūnų rūšis ir jų gamtines buveines ateities kartoms, neatsižvelgiant į šių dienų valstybių sienas. Ir tai nereiškia, kad tose teritorijose reikia nutraukti lig šiol vykdytą ekonominę veiklą. Kaip tik – ten gali prireikti žmogaus veiklos pritaikymo ar pakeitimų“. Taip atsitiko ir dr. R. Valioko ūkyje – kadangi jų pievos patekę į „Natūra 2000“ tinklą, jose puikiausiai gali ganytis gyvuliai. Ir už tai net galima gauti papildomą paramą.

O kaip vilkai?

Į klausimą, kaip savo galvijus pavyksta apsaugoti nuo vilkų, Ramūnas turi gerą atsakymą:

– Taip, yra buvę, kad vilkai ir avių, ir ėriukų yra papjovę. Tai savotiška duoklė gamtai. Vilkai šiose vietose gyveno ir gyvens. Bet išmokome, kaip geriau apsaugoti savo gyvulius – yra tam tikri elektrinio piemens įrengimo būdai, kad į aptvarą vilkams nekiltų noro patekti. Tiesiog reikia domėtis metodikomis ir viską daryti kaip reikia, o ne „bile kaip“. Be to, karvės pačios apsaugo savo vaikus nuo vilkų, jos elgiasi panašiai kaip laukiniai žvėrys – turi instinktus ir moka saugoti jauniklius nuo plėšrūnų.

Dar apie žąsis ir kitus sparnuočius

Ūkyje ganosi apie 300 žąsų ir 200 ančių.

Ūkyje ganosi apie 300 žąsų ir 200 ančių.

Ramūno ūkyje, kaip jau minėjome, gagena žąsys – lietuviškos, genofondinės. Kaip tik tokių ir norėjo, nors dabar tokios tendencijos, kad vietines veisles vis labiau išstumia atvežtinės. Be daugiau kaip 300 žąsų, yra ir apie 200 ančių – mišrios veislės, nes vietinėms artimų galima rasti turbūt tik Vokietijoje. Ramūnas sako sąmoningai pasirinkęs neįmantrias veisles, kad nereikėtų ypatingos ir nuolatinės priežiūros.
– Įdomu mokytis naujų dalykų, smagu bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto, esančio Baisogaloje, mokslininkais, kartu jau dalyvaujame tyrimų projektuose, – pasakoja mokslininkas ir ūkininkas Ramūnas.

Ar ūkininkauti sudėtinga?

Šeimos ūkis jau nemažas. Tačiau viskas prasidėjo nuo mažų bandymų. Gyvendamas Vokietijoje matė, kaip darbus mieste turinčios šeimos augina kokius keturis deksterius (mažuosius galvijus) ir užsiaugina sau mėsą. „Juk nebūtina dėl to tapti ūkininku“, – įsitikinęs pašnekovas.

Prisimena, kad gyvendamas Frankfurto priemiestyje stebėjo, kaip mieste dirbantys kaimynai prie namų augina vištų ir turi kiaušinių maistui. Visada šviežių! O ir kieme gražu. Dabar, sako Ramūnas, kaip tik vėl „ant bangos“ yra tokie šeimų ūkeliai – ūkiais jų nepavadinsi. Nors tėvai ir seneliai taip gyveno, daugeliui miesto žmonių toks gyvenimo būdas jau pamirštas, bet gal verta prisiminti?

Pabaigoje – apie mokslo pažangą

Išties – ne tik apie ūkį kalbėjomės su Ramūnu. Prieš atsisveikindama paprašiau, kad „žmonių kalba“ papasakotų apie savo, mokslininko veiklą ir pateiktų kokį įdomesnį pavyzdį.
– Akivaizdžių savo mokslo žinių ir išradimų pritaikymą nedaugeliui tenka pamatyti savo akimis. Koks nors visų naudojamas vaistas, prietaisas ar medžiaga būna daugelio žmonių ir daugelio metų bendro darbo rezultatas. Bet pirmiausia galima paminėti naujos kartos implantus, kurie padeda žmogaus kūnui pačiam pataisyti ligos ar traumos sužeistus audinius ir organus, taip pat pažangius greituosius testus – ne tik COVID, bet ir vėžiniams susirgimams aptikti. Kitas pavyzdys: pasaulyje didėjant geriamojo vandens trūkumui, kuriamos technologijos, kurios leistų nesunkiai išvalyti vandenį. Į specialų plastikinį buteliuką įpylus nešvaraus vandens ir padėjus buteliuką prieš saulę, ultravioletiniai spinduliai aktyvuotų nanodaleles, kurios surinktų įvairias pašalines medžiagas, išnaikintų vandenyje esančias bakterijas, – pateikė pavyzdį biofizikas dr. Ramūnas Valiokas.

Yra vilties, kad vandens turėsime – jei turėsime saulės, pievų, medžių ir savo rankomis nesunaikinsime gamtos. Ir tai – jau ne tik mokslininkų, bet kiekvieno mūsų uždavinys.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.