Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu!

Skrydžiai oro balionu Juozui – ne darbas, o didelis malonumas ir laisvė!

Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti keletą miesto kadrų. Po pirmojo savo skrydžio Juozas žinojo, kad prie šio užsiėmimo jis dar tikrai sugrįš ir ne tik kaip keleivis. Susipažinti su oreivyste iš arčiau vyrui teko Pasaulio karšto oro balionų jaunimo čempionato, vykusio Marijampolėje, metu. Netikėtą kvietimą prisijungti prie Brazilijos žemės komandos jis priėmė su džiaugsmu ir jau netrukus plušėjo tarp brazilų. Juozas pasakoja, kad žemės komanda yra atsakinga už sklandų oro baliono pakilimą ir nusileidimą, skrydžio metu nuolat bendrauja su pilotu, per prietaisus stebi baliono buvimo vietą, vėjo greitį, skrydžio kryptį ir automobiliu seka jam iš paskos, tam, kad nusileidus, privažiuotų kuo arčiau ir padėtų grįžti atgal.

Nors ši patirtis Juozui patiko, visgi turėjo praeiti nemažai laiko, kad oreivyste ryžtųsi užsiimti daug rimčiau. Tiesa, per tuos metus būta visko: 15 metų praleista raižant kalnus snieglente, kelis metus iš eilės nuvažiuota po 10 tūkst. kilometrų motociklu, dar 8 metai – skrodžiant per bangas jėgos aitvarais. Užsiėmimai, apimantys keturias skirtingas gamtos stichijas – kalnus, orą, žemę ir vandenį, Juozą patraukė ir sužavėjo laisve!

Skrydis oro balionu dovanoja laisvę.

Gyventi čia ir dabar, taip, kaip norisi! Toks galėtų būti vaikino devizas. Galbūt taip mąstyti paskatino iš pasalų užklupusi onkologinė liga, o galbūt tai giliai įaugęs nenuvaldomas nepriklausomybės troškimas, skatinantis veikti, nedelsti… Sutapimas, likimas ar minčių galia, Juozui, vos išėjusiam iš ligoninės, pamėtėjo netikėtą pasiūlymą – paskambinęs bičiulis pakvietė prisijungti prie naujai renkamos oreivių grupės mokykloje „Aeronautika“ Vilniuje. Ilgai nedvejojęs vaikinas sutiko ir leidosi į naują gyvenimo nuotykį. Išlaikė mokyklinius ir valstybinius egzaminus, skrido 16 mokomųjų skrydžių valandų (iš kurių du skrydžiai – solo), įvykdė bent 50 pakilimų ir nusileidimų, ir, įgijęs karšto oro baliono piloto licenciją, pradėjo aktyviai skraidyti. Dabar skrydžio laisvę pamilusio vaikino bagaže – 143 skrydžiai.

Juozas iki šiol su šypsena prisimena savo pirmąjį savarankišką skrydį, kuomet dėstytojui pasiūlius prisijungti prie žemės komandos Lenkijoje vykusiose varžybose kone ekspromtu, iš pradžių su dideliu entuziazmu, o vėliau ir su lašeliu nerimo, jam teko šokti į krepšį ir pradėti pilotuoti.

Skrydžio džiaugsmą Juozas patiria iki šiol. Paklaustas, kas jam teikia didžiausią malonumą skrydžio metu, nedvejodamas atsako paprastai – skristi, o ypač žemai, nes tuomet daugiau adrenalino ir atsakomybės. Nors skrydžiui įtaką daro įvairūs faktoriai, tokie kaip kraštovaizdis, paros laikas, apšvietimas, vaikinas nelinkęs to sureikšminti – juk tai, kad kiekvienas skrydis yra vis kitoks, nenuspėjamas, ir daro jį žavingu. Tiesa, Juozas prasitaria, kad ankstyvi rytai, kylant saulei, slepia kažką ypatingo… Oreivį žavi ir tai, kad skrydžio metu jis viską kontroliuoja pats, ir nors neretai keleiviai negaili patarimų sako mokantis nuo jų atsiriboti. Skrydžio metu reikalingas susikaupimas, kad balionas neskristų, kur panorėjęs, reikia nuolat stebėti skrydžio parametrus – greitį, vėjo kryptį… Juozas pasakoja, kad valandos trukmės pramoginių skrydžių metu pakyla į maždaug kilometro aukštį, o skrydžio greitis, priklausantis nuo vėjo, gali siekti ir 50 km/h. Tiesa, ekstremalumu vyras to nevadina ir prasitaria, kad žmonės neretai prisikuria įvairių „baubų“, kurie dažniausiai išnyksta vos pakilus. Keleivius užburia nepakartojami vaizdai, tyro oro gūsiai, ramuma…

Dažniausiai J. Varankos klientai pageidauja skristi virš Marijampolės, Birštono, Dusios, rečiau virš Kauno, Vilniaus, pajūryje. Kiekvienoje vietovėje galioja savitos taisyklės, pavyzdžiui, kontroliuojamoje oro erdvėje virš didžiųjų šalies miestų, prieš skrendant iš oro uosto, dėl kylančių ir besileidžiančių lėktuvų privaloma gauti leidimą. Tuo tarpu nekontroliuojamoje oro erdvėje viskas vyksta kiek paprasčiau, pilotui svarbiausia stebėti orų prognozes, suderinti skrydžio laiką su keleiviais, priminti apie patogią aprangą ir… gerą nuotaiką!

Nors kartais prieš skrydį žmonės nerimauja, užburiantys vaizdai pakilus nugali visas baimes.

Iš aukštai…

Juozas sako, kad keleivių pageidavimai jam yra svarbiausi. Skraidinti žmones jis gali bet kur, nors ir… į Šveicariją, pasigrožėti kalnų viršūnėmis! Kad skrydis būtų malonus ir įsimintinas, „Skrendam“ stengiasi viską daryti kiek kitaip: pavyzdžiui, dovanų kuponai – iš medžio pagaminti ir išgraviruoti oro balionėliai, vizitinės kortelės – rankų darbo raktų pakabučiai, dangiški pyragaičiai, kuriais Juozas vaišina balionui pakilus virš žemės… O kad pastangos ir nuoseklus darbas atsiperka, byloja sugrįžtantys bendrakeleiviai. Buvo ir taip, kad dar kybant ore klientui paklausus, kada vėl galės skristi, Juozas tarstelėjo – rytoj! Ir žmogus skrido! Tik jau kitaip… Romantišką, ramų vakarinį nusileidimą keitė rytiniai baliono krepšio medžių viršūnių bučiniai ir pliūpsnis vandens tiesiai į krepšį leidžiantis virš šlapių pasėlių daubos. Nuotykiai trykštančio noru skristi kliento neatbaidė. Po kelių savaičių jis ir vėl sklandė ore, šį kartą tarp Karaliaus Mindaugo taurės varžybų dalyvių.

„Skrendam“ skrenda ten, kur nori keleiviai.

Išskirtiniai dovanų kuponai gali tapti ir žaisminga interjero detale.

Juozas džiaugiasi žmonių akyse matydamas susižavėjimą ir nuostabą, ir sako, kad skrydžiai karšto oro balionu jam ne darbas. Vyras su didžiuliu užsidegimu pasakoja apie ateities planus – veiklos plėtrą, varžybas, renginius… Su nekantrumu laukia, kuomet vyks į Europos karšto oro balionų čempionatą Vengrijoje, o mums bekalbant, sulaukia savo bičiulio kvietimo keliauti į Uzbekistano sostinę Taškentą, kur susitiks oreivystės entuziastai iš viso pasaulio… Džiugia žinia vyras suskumba pasidalinti su savo žmona Simona, kuri ne tik besąlygiškai palaiko vyrą ir jo meilę dangui, bet ir pati mielai prisijungia kelionėse, o kartais – ir skrydžiuose. Na, o turint žmogų, į kurį gali bet kada atsiremti, ryžtą ir polėkį – įmanoma viskas!

Eglė BURBAITĖ

Nuotraukos autorės ir iš pašnekovo albumo