Vienybė težydi

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Pokyčiai pakeliui į Marijampolės gyvenimą

Skaičius 23 – nei didelis, nei ką, tačiau jei pridursime, kad tiek Europos Sąjungos socialinio fondo projektų, kuriančių pokyčius Marijampolės miesto bendruomenėje, jau šiuo metu yra dienos šviesoje, tai skaičius išties įspūdingas. Tai – miesto vietos veiklos grupės strategija, kuria skatinama tvari regiono plėtra ir iniciatyvos, mažinančios socialinę ir ekonominę atskirtį. Vis dėlto nekreipkite dėmesio į tarptautinius žodžius ir terminus – skaitykite, kas mūsų bendruomenėje gali keistis (ir jau keičiasi) – mums, mūsų tėvams, vaikams, kolegoms, kaimynams ar mūsų šeimose slaugomiems ligoniams.

Daiva KLIMAVIČIENĖ

Dvi kryptys

– Pagal Vietos plėtros strategiją įgyvendinamų projektų apimtys ir veiklos skirtingos, tačiau juos visus galima sujungti į dvi dideles grupes. Vieni projektai nukreipti kurti darbo vietas, skatinti užimtumą, stiprinti verslumą, o antroji kryptis – socialinės integracijos skatinimas ir įvairių socialinių klausimų sprendimas, – sako asociacijos „Marijampolės miesto vietos veiklos grupė“ pirmininkė Ieva Vizgirdienė.

Štai, pavyzdžiui, nacionalinio susidomėjimo sulaukę projektai, skatinantys verslumą ir profesinį orientavimą („Marijampolės ID“, „Visuomenės verslumo ugdymas ir pagalba verslo pradžiai“ ir kt.), skatina darbingo amžiaus ekonomiškai neaktyvių asmenų ir bedarbių integraciją į darbo rinką, ugdo gyventojų ir jauno verslo subjektų atstovų verslumo įgūdžius, skatina savarankiško verslo pradžią ir plėtrą Marijampolėje. Kito projekto „Pažink. Išmok. Patirk.“ tikslas – skatinti asmenų, patiriančių socialinę atskirtį, integraciją į visuomenę vykdant sociokultūrines veiklas. Neįgalių įvairaus amžiaus asmenų ir jų šeimos narių užimtumu bei socialine integracija rūpinasi įvairių kitų projektų rengėjai. Įdomūs ir vertingi šios krypties projektai – „Neįgaliųjų socialinės įtraukties skatinimas, didinant aktyvaus laisvalaikio ir savipagalbos galimybes“, „(Su)gyventi su liga“, „Marijampolės žmonių su negalia socialinė integracija į visuomenę ir atskirties mažinimas per sporto ir kūno kultūrą“, „Neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų integracija į visuomenę“.

„Bendruomenę stiprina ir savanorystė, ir prasmingos NVO bei verslo iniciatyvos“.

– Strategijoje esame numatę rodiklius, kuriuos norime pasiekti – kiek žmonių dalyvaus veiklose, koks bus ilgalaikis šių veiklų poveikis (pvz., savanorių skaičiaus nevyriausybiniame sektoriuje augimas, dalyvių padėties darbo rinkoje pagerėjimas), įkurtų jaunų verslo subjektų skaičius ir kiti rodikliai. Pačios Marijampolės nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO), įmonės ir įstaigos, mums pakvietus, ėmėsi realizuoti strategijos tikslus, jų matymu, labiausiai pokyčio reikalingose miesto gyvenimo srityse“, – sako Ieva Vizgirdienė.

Pašnekovės įsitikinimu, svarbiausia, kad Marijampolė būtų gyvas miestas, kad čia būtų jaunų žmonių, kad jie imtųsi verslų, kurtų pridėtinę vertę, savanoriautų – tada daug lengviau kalbėti ir apie socialinės atskirties mažinimą, ir apie darbo vietų kūrimą. Ieva džiaugiasi, kad Marijampolėje kuriasi apie 70 naujų verslų. Jiems suteikiama galimybė naudotis verslo pradžiai reikalingomis priemonėmis net dvejus metus – tai ir kompiuterinė įranga, ir mokymai, ir individualios konsultacijos. Verslumo skatinimui iš ES lėšų skirta apie 800 tūkst. eurų.

Gal jums reikalinga pagalba? O gal norite savanoriauti?

Asociacija „Marijampolės Trečiojo amžiaus universitetas“ įgyvendina projektą, skirtą senjorams ir socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams. Jie informuojami ir konsultuojami apie įvairiose organizacijose prieinamas socialines ir kitas reikalingas paslaugas.

Socialinius pokyčius kuriantis yra VšĮ Visuomenės ir verslo plėtros instituto įgyvendinamas projektas „Mūsų saulytės“ ir jo tęsinys „Aktyvus pasaulis“, kuriais siekiama padidinti vaikų su negalia ir jų šeimos narių integraciją į visuomenę plečiant dienos centrą Marijampolėje bei organizuojant sociokultūrines veiklas.

Įdomus „Sidabrinės linijos“ projektas: socialinę integraciją skatinančių veiklų organizavimas Marijampolėje pasitelkiant savanorius. Tai M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo įgyvendinamas projektas, siekiantis prisidėti prie socialinę atskirtį patiriančių Marijampolės gyventojų – senyvo amžiaus asmenų, neįgaliųjų, asmenų, prižiūrinčių sunkią negalią turintį šeimos narį. Siekiama gerinti jų socialinę integraciją, organizuojant jiems užimtumo veiklas bei socialinių paslaugų teikimą „Sidabrinės linijos“ telefonu, pritraukiant išorės savanorius. Įgyvendinant projektą, į įvairias veiklas bus įtraukti 46 asmenys, dirbs 30 savanorių. Viltingas pavyzdys!

Projektu „Savanorystė: garbinga ir naudinga“ siekiama Marijampolėje, pasitelkiant savanorius, mažinti senjorų ir neįgaliųjų socialinę atskirtį, suteikti naudą ne mažiau kaip 68 tokią atskirtį patiriantiems asmenims.
VšĮ „Laimės sodas“ įgyvendina projektą, kuriuo siekiama ugdyti visavertę asmenybę šeimose, patiriančiose socialinę atskirtį. Projekto metu teikiamos naujos paslaugos šeimoms (90-čiai asmenų), vykdant įvairias joms pritaikytas veiklas, padedančias šeimai integruotis į visuomenę: neuroedukacijos programos, kūrybinės veiklos, mokymai, seminarai, susitikimai- stovyklos. Visi šie asmenys ugdys kompetencijas, kurios padės jiems tapti aktyviais visuomenės nariais, sėkmingai veikti bendruomenėje, tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius, ugdys gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje. Projekto rengėjų įsitikinimu, tai sumažins minėtos tikslinės grupės esamą socialinę atskirtį. Labai svarbus projekto poveikis – savanorių paruošimas padėti visiems 90-čiai dalyvaujančių žmonių.

VšĮ „Intuitum“ įgyvendina projektą „(Su)gyventi su liga“, kuriuo siekiama padidinti vaikų su negalia ir jų šeimos narių integraciją į visuomenę Marijampolėje plečiant informacines, terapines, bendravimo, sociokultūrines veiklas. Bus plečiamas informacijos srautas apie cukrinį diabetą, kitas ligas, kurios nematomos ir neakivaizdžios, tačiau kaip tik dėl to ir gali kilti problemos. Įgyvendinant projektą pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į vaikus su negalia, iš kurių didžioji dauguma serga cukriniu diabetu ar kitomis endokrininės sistemos ligomis, ir jų šeimos narius. Šeimos, dalyvaudamos bendrose veiklose, plėsdamos informacijos lauką, integruosis į visuomenę, mažės šios grupės socialinė atskirtis, įtraukiant aktyvius vietos bendruomenės narius į savanorišką veiklą, dirbant su šeimomis, susiduriančiomis su liga.

Projekto metu veiklas įgyvendinti padės 12 savanorių, kurie koordinuos dalyvių užimtumą pagal amžiaus grupes, padės projekto veiklų organizatoriams.

VšĮ „Intuitum“ atstovai tikisi, kad projektui pasibaigus dalies jo dalyvių socialinė atskirtis bus sumažėjusi – išmokus valdyti ligą, vaikai galės ilgiau pasilikti kitų asmenų priežiūroje, padidėjus visuomenės tolerancijai ir įstaigų bendruomenėms supratus, kaip elgtis su sergančiaisiais. Sergantiems vaikams dalyvaujant būreliuose, mokyklų bendruomenių veiklose, tėvai galės pradėti dirbti, mokytis ar savanoriauti, lankytis renginiuose, įsilies į organizacijos, vienijančios cukriniu diabetu sergančių vaikų šeimas, veiklą.

Gali prisijungti visi norintys

NVO, turinčios ilgametę patirtį, vykdydamos savo veiklas, gali turėti partnerių – neseniai įsikūrusių, besikuriančių ir bandančių įsitvirtinti savo veiklomis Marijampolėje. Taigi išsivystė gražus bendradarbiavimas ir, kaip sakė I. Vizgirdienė, patys NVO nariai pamatė savanorystės prasmę. Kiek jautrumo, empatijos, kantrybės ir kitų savybių įgyta bendraujant su negalią turinčiais vaikučiais, senjorais, neįgaliaisiais!

Asociacijos vadovė aktyviai kviečia domėtis Marijampolės vietos veiklos grupės strategijos įgyvendinimu ir projektais, kuriuose į veiklas, kaip tikslinės grupės atstovai arba savanoriai, gali įsijungti visi, kas tik nori ir kam tai aktualu. Jei norite dalyvauti projektų veiklose ar savanoriauti, galite kreiptis el. paštu marijampolesmvvg@gmail.com .

Informaciją apie įgyvendinamus projektus galima sekti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Marijampolės miesto vietos veiklos grupė“ arba internetinėje svetainėje www.marijampolesmvvg.lt.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo ir Ričardo PASILIAUSKO

 

 

 

 

 

 

Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga

Šis paskyra parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik „Suvalkiečio“ redakcija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ir šiais mokslo metais. Pernai krepšeliu naudojosi 58 tūkst. šalies mokinių, buvo finansuojama per 2000 būrelių. „Krepšelis ypač pateisino lūkesčius regionuose, kur iki tol nebuvo didelės ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė Gintautas Deksnys. Iš tiesų Marijampolėje aviacijos tradicijos gilios, pasekėjų ir šiandien daug. Lakūno bandytojo, kosmonauto tyrėjo Rimanto Stankevičiaus vardą šiandien žino daugelis marijampoliečių. Jis – vienintelis ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“. 1987 metais, vienos komandiruotės Maskvoje metu, jis susipažino su Alytuje gyvenančiu kolega Vytu Burinsku, kuris kilęs iš Padovinio. Draugystė nenutrūko. V. ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Konstruktorius, brigados generolas Antanas Gustaitis. Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano Gustaičio biografijos. Iš tiesų jo vaidmuo Lietuvos aviacijoje neišmatuojamas. Iškilios asmenybės žmogui teko tragiškas likimas: ketinęs pasitraukti iš okupuotos Lietuvos į Vakarus, ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės kiemus, aplinką gražiai tvarko, bendruomenė aktyviai dirba.“ Pliusas ir tai, kad čia yra ir gerą vardą turi gimnazija, su kurios kolektyvu visada randama bendra kalba. Moksleivių ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.