Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pristatytas naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ centras

Praėjusį pirmadienį Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas visiems, kurie neabejingi Europai ir jos ateičiai – čia buvo pristatytas naujos kartos centras „Europe Direct Marijampolė“. Buvo surengta diskusija „Atvira Europa“, pristatytas forumo teatras „Būkim pažįstami“ – tai Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro bei „Europe Direct Marijampolė“ projektas. Vakare Poezijos parke surengtas interaktyvus kultūrinis performansas „Tautų dienos“, kuriame Lietuvoje gyvenantys studentai iš Nigerijos supažindino marijampoliečius su savo šalies kultūra, muzika ir valgiais.

Algis VAŠKEVIČIUS

Ėmė pavyzdį iš Suomijos

Renginyje bibliotekoje naujos kartos „Europe Direct Marijampolė“ pristatė centro vadovė Vaida Burbienė. Ji priminė, kad centro ištakos siekia 2000 metus, kai tuometis Europos Komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, imdamas pavyzdį iš Suomijos, ėmėsi steigti Europos informacijos centrus bibliotekose. Taip ir Marijampolėje 2000-ųjų gruodį buvo atidarytas toks centras, kuris po kelerių metų, visoje Europos Sąjungoje ėmus steigti EUROPE DIRECT tinklą, prie jo prisijungė.

Diskusijos „Atvira Europa“ dalyviai (iš kairės) – M. Žaltauskas, L. Pilukaitė, V. Polevičius ir R. Diržys.

– Nuo 2021 metų gegužės mėnesio startavome kaip naujos kartos EUROPE DIRECT tinklas. Jį sudaro 9 centrai įvairiuose Lietuvos miestuose – Klaipėdoje, Kaune, Telšiuose, Tauragėje, Panevėžyje, Utenoje, Visagine, Šiauliuose ir Marijampolėje. Šie centrai – tai Europos Komisijos ir Europos Parlamento partneriai, padedantys priartinti Europą arčiau piliečių. Visa EUROPE DIRECT veikla joje dalyvaujantiems piliečiams yra nemokama, – teigė centro vadovė.
Naujos kartos EUROPE DIRECT tinklas ne tik tęsia savo ankstesnę veiklą, palaikydamas aktyvų ryšį su piliečiais ir teikdamas informaciją apie ES bei skatindamas piliečių įsitraukimą į Europos demokratinį procesą, bet ir bendradarbiaujant su mokyklomis jos bus skatinamos pačios dalyvauti įvairiose veiklose ar pagal galimybes į mokymo procesą įtraukti daugiau informacijos apie Europos Sąjungą (ES).

Taip pat centras bendradarbiaus su žiniasklaida ir teiks aktualią informaciją apie ES, palaikys aktyvų ryšį su kitais ES informavimo tinklais Lietuvoje, skatins įstaigas, įmones, organizacijas dalyvauti Konferencijoje dėl Europos ateities, seks regiono gyventojų nuotaikas ir apie tai informuos ES institucijas, o savo veiklą vykdys visame Marijampolės regione.

Konferencija dėl Europos ateities

Svarbi ES iniciatyva – konferencija dėl Europos ateities. Tai ES iniciatyva, skirta mūsų – piliečių – nuomonėms išgirsti. Per šią konferenciją kiekvienas iš mūsų turime galimybę dalytis idėjomis ir padėti formuoti bendrą mūsų ateitį. Tam yra sukurta konferencijos dėl Europos ateities daugiakalbė platforma (https://futureu.europa.eu/?locale=lt), kurioje visos ES gyventojai gali bendrauti ir aptarti savo pasiūlymus su visų kitų valstybių narių piliečiais 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

Svarbiausios konferencijos temos – klimato kaita ir aplinka, sveikata, tvirtesnė ekonomika, didesnis socialinis teisingumas ir aktyvesnis darbo vietų kūrimas, ES pasaulyje, vertybės ir teisės, teisinė valstybė, saugumas, skaitmeninė transformacija, Europos demokratija, migracija, švietimas, kultūra ir sportas bei kitos idėjos. Tad jei savo organizacijoje turite minčių apie ES ir norite jas aptarti, arba dar daugiau – pasidalinti su visa Europa, esate kviečiami dalyvauti konferencijoje dėl Europos ateities.

Po Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos sveikinimo žodžio vyko diskusija „Atvira Europa“, kurioje mintimis apie ES aktualiais klausimais dalijosi Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė, Visuomenės ir verslo plėtros instituto direktorius Vladas Polevičius, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro viešosios politikos analitikas Martinas Žaltauskas. Diskusiją moderavo regionų politikos ekspertas, projekto „Būkim pažįstami“ renginių vadovas Ričardas Diržys.

Lietuva nėra palikta viena

– Jūsų EUROPE DIRECT centras dirba puikiai, per visus tuos metus surengta labai daug puikių renginių. Marijampolė yra įsikūrusi kryžkelėje, čia eina tarptautiniai koridoriai ir strategiškai tai labai svarbi vieta, – sakė L. Pilukaitė.

Ji analizavo šių dienų aktualiją – nelegalių migrantų Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje problemą, kai per šiuos metus į Lietuvą atvyko 55 kartus daugiau nelegalių migrantų nei pernai.

– Lietuva šioje situacijoje nėra palikta viena. Mes ruošėmės visiems galimiems scenarijams, turime centrus migrantams, turime procedūras, bet kai prasidėjo ši hibridinė ataka ir migrantai ėmė masiškai plūsti, iš pradžių buvo sunku ir Lietuvai, ir tiems žmonėms. Dabar čia turime 140 darbuotojų iš Europos pasienio ir kranto agentūros FRONTEX, kuriems darbo netrūksta, nes dažnai tie nelegalūs migrantai neturi jokių dokumentų, juos reikia identifikuoti, kiekvieno žmogaus padėtį įvertinti asmeniškai, suformuoti žmogaus bylą, ją nagrinėti, – teigė L. Pilukaitė.

Šiandien Lietuvoje gyvena 140 valstybių piliečiai – iš viso apie 87 tūkstančiai žmonių. Didžioji jų dalis – daugiau kaip 70 tūkstančių – yra atvykę ne iš ES šalių. Dar apie 2700 žmonių yra asmenys be pilietybės.

V. Polevičius teigė, kad iki šios migrantų krizės Marijampolėje oficialiai neturėta nė vieno nelegalaus migranto – buvo galima, esant reikalui, juos priimti, bet jų tiesiog nebuvo. Užsieniečius Sūduvos sostinėje, pasak V. Polevičiaus, buvo galima nesunkiai atpažinti – tai sportininkai, kariškiai arba Marijampolės kolegijos studentai.

Sulaukiame tik ilgalaikių savanorių

– Mes ruošėme namų darbus, skatinome į Marijampolę atvykti savanorius ilgalaikei savanorystei – ir sulaukėme žmonių iš Azerbaidžano, Sakartvelo, Turkijos, kitų šalių. Per metus atvyksta apie 10–15 tokių savanorių. Turėjome savanorę iš Dominikos Respublikos – ji prieš atvykdama labai jaudinosi, kaip bus čia priimta, nes mišrių rasių žmonių mieste retai sutiksi. Mergina buvo priimta labai šiltai, sužinoję apie ją per socialinius tinklus marijampoliečiai rašė norėdami pabendrauti, ir ji žada čia vėl sugrįžti kitą vasarą, – sakė V. Polevičius.

M. Žaltauskas teigė, kad ta baimė dažniausiai kyla iš nežinojimo, bet padėtis keičiasi, lietuviai daug keliauja, susipažįsta su kitų šalių kultūra, žmonėmis, didėja integracija, šioje srityje svarbų vaidmenį vaidina ir žiniasklaida.
Renginio metu buvo pristatytas forumo teatras „Būkim pažįstami“, kuris į savo vaidinimą įtraukė ir susitikimo dalyvius. Trys aktoriai scenoje suvaidino situaciją, kai Marijampolėje butą nori išsinuomoti šeima iš Libijos. Vaidinimo metu netrūko gerų emocijų ir juoko, nes marijampolietį Petrą, užsiimantį automobilių verslu, vaidinęs gerai žinomas teatro ir kino aktorius Valentinas Krulikovskis smagiai improvizavo. Išradingi buvo ir libaniečius Achmadą bei Halą vaidinę aktoriai, įsiklausę į žiūrovų pasiūlymus ir čia pat juos įgyvendinę.

Skambėjo afrikietiški ritmai

EUROPE DIRECT – centras, kurio misija yra informuoti apie ES ir jos politikas, veiklos sritis. O ryšiai su ES nepriklausančiomis valstybėmis ir pagalba besivystančioms valstybėms yra viena iš ES veiklos sričių. ES institucijos ir šalys drauge teikia daugiausia paramos vystymuisi pasaulyje ir skatina bendradarbiavimą. ES bendradarbiauja su 150 Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros, Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių partnerių, taip pat su pilietinės visuomenės ir tarptautinėmis organizacijomis.

Afrikietiški ritmai

Afrikietiški ritmai Poezijos parke.

Bet viena yra teikti įvairią pagalbą, kovoti su skurdu ir prisidėti prie besivystančių šalių, ypač pačių skurdžiausių, ekonominio ir socialinio vystymosi, o kita – iš tiesų pažinti tas šalis ir jų gyventojus. Marijampolės EUROPE DIRECT centro priimančioji organizacija, t. y. Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, parengė ir vykdo projektą „Būkim pažįstami“, kuris pristato įvairias tolimų kraštų kultūras. Skirtinguose miestuose yra pristatoma vis kita tauta – šią vasarą uteniškiai ir telšiškiai turėjo progą susipažinti su Indijos kultūra, o marijampoliečiai turėjo galimybę susipažinti su Nigerija.

Poezijos parke buvo surengtas interaktyvus kultūrinis performansas „Tautų dienos“, kuriame Lietuvoje gyvenantys studentai iš Nigerijos supažindino marijampoliečius su savo šalies kultūra, muzika ir valgiais. Uždegančius Afrikos ritmus marijampoliečiams dovanojo grupė „Africans natives“, žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su šios šalies muzikos instrumentais, o norintys galėjo paragauti ir nigerietiškų patiekalų – pudingo moin-moin ir mėsos pyrago.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

 

Finansinę paramą teikia Europos Sąjunga

Šis paskyra parengta ir prižiūrima naudojantis Europos Sąjungos finansine parama. Už jos turinį atsako tik „Suvalkiečio“ redakcija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.