Po Marijampolės parkus žvalgėmės su marijampoliečiu, želdinamų teritorijų inžinieriumi, UAB „Aplinkotvarkos servisas“ direktoriumi Karoliu DVYLIU, pasak kurio, mūsų visų uždavinys – tvariai šeimininkauti, saugoti tai, ką paveldėjome iš praeities, ir palikti ateities kartoms.
– Visi mėgstame leisti laiką parke, atostogauti prie miško, ežero. Tačiau ar susimąstome, kodėl mus taip traukia ten, kur medžiai, ir kokią įtaką mums jie daro. Pastaruoju metu intensyviai diskutuojant apie klimato kaitą ir jos sukeltas problemas, labai dažnai aptariami medžiai ir jų įtaka aplinkai, žmogui, atliekami įvairūs moksliniai tyrimai ir teikiamos rekomendacijos. Žinome, kad medžiai išskiria deguonį, valo orą ir tiesiogiai lemia jo sudėtį, taip pat atlikdami fotosintezę absorbuoja milžiniškus kiekius anglies dioksido. Būtent dėl šios priežasties medžių ir miškų sodinimas vis garsiau įvardijamas kaip pagrindinė kovos su tarša ir klimato šiltėjimu priemonė. Miške mikroklimatas visada švelnesnis, nebūna tokių ryškių temperatūros svyravimų, kaip atvirose vietose. Tikriausiai esame pastebėję, kad net ir sniegas miške tirpsta gerokai ilgiau.
Karolis Dvylys. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Medžiai – puikūs taršos indikatoriai, mažinantys ir transporto skleidžiamą taršą. Todėl, kad sulaikytų ne tik oro smogą, bet ir triukšmą, kurį sukuria transporto srautai, medžiai sodinami kelių apsauginėse zonose. Deja, sugerdami didelį kiekį išmetamųjų dujų patys medžiai labai jautriai reaguoja į užterštą orą. Tai – pati dažniausia medžių pažeidimo priežastis.
Tarša medžius veikia dvejopai: tiesiogiai per asimiliacinį aparatą ir netiesiogiai per kritulius ir dirvožemį. Sulaikydami ir neutralizuodami teršalus medžiai mažina aplinkos užterštumą, tačiau kaupia juos savyje ir reaguoja į jų poveikį. Ypač jautriai į taršą reaguoja spygliuočiai, todėl, pavyzdžiui, pušims išgyventi miestuose yra sunku. Taršai atsparesni lapuočiai medžiai, kurie ir sodinami miestų želdynuose. Taip pat moksliškai įrodyta, kad dideli medžiai sugeria dešimt kartų daugiau teršalų, nei maži medeliai.
Medžiai teigiamai veikia ne tik orą, bet ir vandenį. Jie saugo vandens telkinius nuo rūgščių lietų poveikio, apsaugo nuo potvynių ir formuoja stabilią upių tėkmę, mažina eroziją. Medžių paunksnėje visada mažesnė temperatūra, saulė neįkaitina paviršių, be to, medžiai drėkina orą, mažina vėjo greitį ir t. t. Dėl augančių medžių temperatūra toje pačioje vietovėje gali skirtis ir 10 laipsnių.
Kiekvienas medis sukuria ir labai didelę finansinę vertę. Barselonoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiame mieste augantys medžiai sugeria daugiau kaip 300 tonų teršalų per metus, o šio proceso ekonominė vertė – 2,5 mln. eurų. Dažnai girdime, kad tvarkant vieną ar kitą teritoriją buvo pašalinti menkaverčiai medžiai. Tai – tik ūkiniai terminai, kurie skirsto medžius pagal medieną ir jos tinkamumą perdirbti. Gamtoje nėra nei menkaverčių medžių, nei kitų elementų, viskas turi savo vietą ir yra reikalinga. Medžiai svarbūs ne tik oro taršai mažinti, bet kartu yra ir svarbi ekosistemos dalis, kuri suteikia prieglobstį daugybei gyvybių, pradedant bakterijomis ir baigiant paukščiais. Kuo senesnis medis, tuo jis vertingesnis. O gyvūnijai ypač vertingi seni, drevėti, viduje išpuvę medžiai.
Medžių sukuriamas efektas padidėja, kai šalia yra natūralios pievos. Būtent todėl vis daugiau miestų atsisako nuolatinio žolės pjovimo ten, kur tas netrukdo žmonėms, ir atkuriamos natūralios pievos, kuriose susikuria natūrali ekosistema su daugybe gyventojų. Taip ne tik padedama gamtai, bet ir neteršiamas oras, nešvaistomi resursai.
Moksliniais tyrimais nustatyta medžių nauda ir mūsų sveikatai. Ne veltui sanatorijos statomos miškuose. Natūralūs miško garsai, medžių ošimas, paukščių čiulbėjimas teigiamai veikia mūsų emocinę ir fizinę būklę. Vis dažniau vaistus keičia pasivaikščiojimai miške. Taip gydoma ne tik depresija ir kitos psichikos ligos, bet ir diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Anglijos mokslininkų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, gyvenantys prie parko, esančio už pusės kilometro ar arčiau, gerokai rečiau turi antsvorio ir su juo susijusių susirgimų, nei tie, kurie gyvena toliau. O kur dar miško teikiamos ir mūsų mėgstamos gėrybės!
