Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti.

Europos geležinkelių metai

Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur tais metais jau vyko aršios diskusijos dėl Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo.

Šiuos metus Europos Sąjungos Taryba yra paskelbusi Europos geležinkelių metais. Taigi, tai gera proga atkreipti dėmesį ir į Lietuvoje išlikusį unikalų su geležinkeliu susijusį paveldą. Geležinkeliai – tai ne tik keleiviai, kroviniai. Tai – ir kelionės, kuriose daug atradimo džiaugsmo teikia aplankyti kultūros paveldo objektai. Atkreiptinas dėmesys ir į šalia bėgių išlikusius paveldo objektus – senas medines ir mūrines stotis, vandens bokštus, specialiai traukiniams statytus tiltus.

Į pažintį su Marijampolės geležinkelio stotimi organizatoriai visus besidominčius kviečia rytoj, rugsėjo 23-ąją, 17.30 val.

Prisiminta Kvietiškio dvaro istorija

Šių metų Europos paveldo dienų renginiai Marijampolėje prasidėjo praėjusį penktadienį Marijampolės kolegijoje, buvusioje Kvietiškio dvarvietėje, kur Marijampolės kultūros klubas „Aistuva“ surengė įdomų orientacinį žaidimą ieškant buvusio dvaro teritorijoje paveldo objektų. Be to, vyko įdomi konferencija, buvo skaitomos istorinės eilės ir liaupsės grafienei Pranciškai Butlerienei, skambėjo muzika.

I. Sviliuvienė pateikė daug įdomių faktų apie Kvietiškio dvarą.

I. Sviliuvienė pateikė daug įdomių faktų apie Kvietiškio dvarą.

Orientacinis žaidimas, padėjęs susipažinti su dvarvietėje esančiais kultūros paveldo objektais – „Sukilėlių ąžuolu“, vandentiekio bokštu, geležinkelio tiltu, Rožančkeliu ir kitais – sudomino apie 60 dalyvių. Tai buvo Marijonų gimnazijos, Marijampolės profesinio rengimo centro atstovai, taip pat jauni žmonės, dalyvaujantys Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte „Judam“, bei kiti. Gavę žemėlapius ir puikiai nusiteikę visi linksmai šmirinėjo parko takeliais, fotografavo objektus, o vėliau gavo įvairių prizų, buvo pavaišinti „Mantingos“ skanumynais.

Konferencijoje-diskusijoje „Kvietiškio dvaro virsmas“ įdomiai ir vaizdžiai Kvietiškio dvaro istoriją priminė buvusi ilgametė Marijampolės kolegijos direktoriaus pavaduotoja, asociacijos „Kvietiškio pelėda“ įkūrėja Irena Sviliuvienė. Pranešėja pristatė iš įvairių šaltinių surinktą savo medžiagą apie buvusius Kvietiškio dvaro valdytojus – Butlerius, Sapiegas, Bergus, dvaro išparceliavimą 1924–1926 metais, taip pat apie čia veikusią žemesniąją žemės ūkio mokyklą ir kitas institucijas.

Grūdų sandėlio įranga – unikali

Ne mažiau įdomūs buvo ir kitų dviejų kalbėtojų – Panemunės pilies meno direktoriaus, jau antrąkart Kvietiškyje viešėjusio Mariaus Daraškevičiaus ir Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidento, Europos parko įkūrėjo Gintaro Karoso pranešimai. Šie svečiai, apžiūrėję dvarvietėje dar 1850 metais pastatyto ir gerai išsilaikiusio grūdų sandėlio pastatą, jį puikiai įvertino, pabrėždami, kad jo techniniai įrenginiai tikrai reti Lietuvoje.

„Svečiai pabrėžė, kad unikalų pastatą būtina išsaugoti ir pritaikyti visuomenės reikmėms. Tokios unikalios grūdų aušinimo sistemos turbūt nėra niekur kitur Lietuvoje, o grūdai čia buvo saugomi ir vėdinami dar palyginti neseniai. Pastatą yra perėmusi Marijampolės savivaldybė, apie jo panaudojimą yra įvairių minčių, o mums atrodo, tad tokiame dideliame trijų aukštų pastate su erdviais rūsiais gali būti ir muziejus, ir kavinė su vyno degustacija, ir daug kitų įdomių dalykų“, – svarstė „Aistuvos“ vadovė Vida Mickuvienė, dėkojusi Marijampolės kolegijai už renginiui suteiktas patalpas.

Renginio metu skambėjo ir P. Butlerienei skirtos eilės, kurias sukūrė mūsų krašto poetai Česlova Jakštytė, Birutė Arlienė, Aldona Murauskienė, Šarūnas Sėjūnas, o šias eiles į savo pasakojimą apie dvarus ir jų legendas išradingai įpynė žinoma aktorė Virginija Kochanskytė. Jos pasakojimą papildė Marijampolės meno mokyklos jaunieji muzikai, vadovaujami mokytojų Irenos Valiulienės ir Svetlanos Maurutienės.

Stebinantys teatriniai atradimai

Šeštadienį Europos paveldo dienų renginiai tęsėsi – prastas, lietingas oras neišgąsdino būrelio marijampoliečių, kurie susirinko į ekskursiją „Teatrinė Marijampolė“. Ekskursijos vadovė režisierė Alma Vosylienė parengė maršrutą net su 12 vietų ir objektų, glaudžiai susijusių su teatro Marijampolėje istorija.

Daugeliui buvo tikras atradimas, kad teatro Marijampolėje pradžia galima laikyti dar 1809 metus, kai pastate, kur dabar veikia „Diemedžio“ šarvojimo salė šalia Šv. arkangelo Mykolo prokatedros, veikusioje lotyniškoje mokykloje jau būta pirmųjų vaidinimų. Ekskursijos vadovė puikiai pasirengė, perskaitė daug įvairios literatūros, tad jos pasakojimas buvo ir įdomus, ir šmaikštus, ir suteikė daug žinių.

Po renginio Marijampolės kolegijoje.

Po renginio Marijampolės kolegijoje.

„Prezidento Kazio Griniaus žmonos Joanos vaidmuo dar nėra pakankamai įvertintas. Ji buvo labai aktyvi įvairiose srityse, būtent jos iniciatyva 1905 metų gegužės 28 dieną Marijampolėje buvusiame kluone netoli senųjų kapinių, kuris iki mūsų dienų neišliko, ir buvo suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“, – teigė ji.

Daug įdomaus teatrinio vyksmo Suvalkijos sostinėje būta ir laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų, mieste buvo statomos misterijos, rodytos atvirame ore, nes normalios salės renginiams neturėta. Marijonų vienuolyno kieme rodyta misterija „Liepsnokit, laužai“, kurioje vaidino net 150 artistų, sutraukė apie 10 tūkstančių žiūrovų, ir tai buvo didžiulis įvykis.

Naujieji teatro rūmai buvo pradėti statyti dar 1937 metais ir baigti jau per Antrąjį pasaulinį karą, o pirmas spektaklis „Sudrumstoji ramybė“ suvaidintas 1942-aisiais. Teatras vis atgimdavo ir vėl prisikeldavo – vyresnioji karta dar puikiai prisimena 1956–1962 metus, kai Marijampolėje vaidino tokie Lietuvos teatro grandai kaip Vytautas Paukštė, Rimgaudas Karvelis, Karolis Dapkus, Elvyra Žebertavičiūtė, Bronius Gražys ir kiti, o jau pirmasis spektaklis K. Binkio „Atžalynas“ sulaukė neregėto pasisekimo. Deja, sėkmingai veikęs teatras Maskvos nurodymu po šešerių metų buvo uždarytas. 1989-aisiais profesionalus teatras čia vėl buvo atkurtas, į Marijampolę atvyko jauni ir gabūs aktoriai, bet jie čia neprigijo, po kelerių metų grįžo į Vilnių ir sukūrė iki šiol sėkmingai veikiantį „Keistuolių teatrą“.

Šiuos ir daugybę kitų įdomių faktų buvo galima sužinoti ekskursijos metu. Jos dalyviai apsilankė ir prie namo Vytauto gatvėje, vadinamo „aktorių namu“. Jame gyveno ir aktoriai, ir režisierius Stasys Čaikauskas (apie tai liudija atminimo lenta ant pastato), šiame name gyveno ir šiemet miręs ilgametis pedagogas Vytautas Viliūnas, kurio parašyta knyga „Teatras Marijampolėje“ rėmėsi ir ekskursijos vadovė.

Į kai kuriuos renginius dar galima suspėti

Europos paveldo renginius pratęsė pirmadienį Bulotų namuose pradėtas paskaitų ciklas „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“. Jame buvo pristatytos garsios lietuvių ir lenkų rašytojos Julija Žymantienė-Žemaitė ir Marija Konopnicka. Paskaitą „Lenkų literatūros įtaka rašytojai Žemaitei“ skaitė muziejininkė Valė Klesevičienė, temą „Marija Konopnicka. Moteris, priėmusi drąsius sprendimus“ nagrinėjo Magdalena Wołowska-Rusińska iš M. Konop-nickos muziejaus Lenkijoje.

Vakar, antradienį, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje surengtas projekto „Sinagogos pasakojimai: nuo sakralinio žydų kultūros paveldo iki nacionalinio kultūros židinio“ pristatymas, šiandien, minint rudens lygiadienį, prie Varnupių piliakalnio menininkas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Audrius Plioplys pristatys savo ten kuriamą instaliaciją (apie šio menininko susitikimus tėvų žemėje dar rašysime).

Į kai kuriuos Europos paveldo dienų renginius dar galima suspėti – be jau minėtos ekskursijos po Marijampolės geležinkelio stotį, penktadienį, 16.30 val., visų laukia ekskursija „Aukso amžius“, kai bus lankomi Bulotų namai, turgaus halė, senosios rotušės pastatas, kiti 4-ojo dešimtmečio pastatai. Tą pačią dieną, 19 val., Marijampolės bazilikoje restauratorius Stanislovas Stanionis skaitys paskaitą „Pal. J. Matulaičio altoriaus restauravimas. Ikonografiniai aspektai“, sesuo Viktorija Plečkaitytė kalbės tema „Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilika – pal. Jurgio Matulaičio šventovė“. Kazlų Rūdoje šiandien, trečiadienį, nuo 15 val. rengiamas žygis po apylinkes, aplankant partizanų, savanorių kapus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...