Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Gruntą valančių augalų ekspozicija laukia besidominčių ekologija

Dirvožemio valikliai – kas jie?

Grunto ir požeminio vandens užteršimas naftos produktais, sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis – plačiai Lietuvoje paplitęs reiškinys. Žemėje susikaupusiems teršalams migruojant, užsiteršia vis didesnės teritorijos, o kai kur tarša net kelia pavojų geriamojo vandens šaltiniams ar paviršinio vandens telkiniams. Dėl to vienas svarbiausių nūdienos uždavinių yra sustabdyti ir mažinti naftos produktų ir kitų cheminių medžiagų plitimą geologinėje aplinkoje ir tolimesnį teršimą, o pagrindinis sprendimas tokiam uždaviniui yra užterštų teritorijų valymas arba jų izoliavimas. Deja, naftos produktais, sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis užteršto grunto ir požeminio vandens valymas ar apribojimas yra sudėtingas uždavinys ir reikalauja didelių materialinių sąnaudų. Tad augalų, gebančių skatinti savaiminius dirvožemio valymosi procesus, panaudojimas šiuo tikslu yra puiki alternatyva.

MPRC pedagogai džiaugiasi gruntą valančių augalų ekspozicija ir kviečia lankytojus susipažinti su ja. Iš kairės: MPRC direktorius Gražvydas Juodišius, Paslaugų skyriaus vedėjas Ričardas Bagdanavičius, metodininkė Lina Bankauskaitė-Šleinotienė, Statybos ir mechanikos skyriaus vedėja Vida Undzėnienė.

MPRC pedagogai džiaugiasi gruntą valančių augalų ekspozicija ir kviečia lankytojus susipažinti su ja. Iš kairės: MPRC direktorius Gražvydas Juodišius, Paslaugų skyriaus vedėjas Ričardas Bagdanavičius, metodininkė Lina Bankauskaitė-Šleinotienė, Statybos ir mechanikos skyriaus vedėja Vida Undzėnienė.

Augalų, kurie geba įsisavinti didelį teršalų kiekį ir kurie galėtų būti naudojami kaip dirvožemio valikliai, kuriuos būtų galima sodinti užterštame grunte be ekologinių pasekmių, taip pat atskirų jų rūšių ir genotipų per pastarąjį dešimtmetį buvo ieškoma itin intensyviai. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojus supažindiname su augalais, gebančiais skatinti savaiminius dirvožemio valymosi procesus.

Gruntą valantys augalai

Savaiminius dirvožemio valymosi procesus gebantys skatinti augalai skirstomi į keletą grupių. Tai – naftos produktus skaidantys augalai; sunkiuosius metalus kaupiantys augalai; radioaktyviąsias medžiagas absorbuojantys augalai; toksinams atsparūs augalai; augalai, mažinantys dirvožemio taršą netoksinėmis medžiagomis; dirvožemio valymosi procesus skatinantys kultūriniai augalai.

Radioaktyviąsias medžiagas absorbuojantys augalai

Kvapusis bazilikas.

Kvapusis bazilikas.

1. Sėjamoji kanapė.
2. Smidras.
3. Baltoji garstyčia.
4. Kvapusis bazilikas.
5. Celiozija.
6. Gebenė lipikė.

Naftos produktus skaidantys augalai

Raudonasis dobilas.

Raudonasis dobilas.

1. Paprastoji bitkrėslė.
2. Paprastasis kietis.
3. Pakrūminė bajorė.
4. Dirvinis asiūklis.
5. Dirvinis kietis.
6. Dirvinė usnis.
7. Paprastasis gargždenis.
8. Geltonžiedis barkūnas.
9. Raudonasis eraičinas.
10. Pašarinis motiejukas.
11. Raudonasis dobilas.
12. Baltasis dobilas.

Sunkiuosius metalus kaupiantys augalai

Žemuogė.

Žemuogė.

1. Paprastoji rusmenė.
2. Paprastoji kraujažolė.
3. Didžioji dilgėlė.
4. Paprastoji kiaulpienė.
5. Kartusis kietis.
6. Paprastasis ricinmedis.
7. Paprastoji durnaropė.
8. Baltažiedis lubinas.
9. Kelminis papartis.
10. Tabakas.
11. Sėjamasis grikis.
12. Žemuogė.
13. Sėjamasis žirnis.
14. Paprastasis agurkas.

Toksinams atsparūs augalai

Šilinis viržis.

Šilinis viržis.

1. Didžiagalvė bajorė.
2. Didžioji dilgėlė.
3. Plaukuotoji viksva.
4. Daugiametė svidrė.
5. Šilinis viržis.
6. Paprastasis čiobrelis.

Augalai, mažinantys dirvožemio taršą netoksinėmis medžiagomis

Katilėlis.

Katilėlis.

1. Burnotis.
2. Kininė soruolė.
3. Pajūrinė gvaizdė.
4. Stambiažiedė
gailiardija.
5. Melsvasis eraičinas.
6. Kibusis lipikas.
7. Paprastoji
kraujažolė.
8. Švelnioji raskila.
9. Katilėlis.

Dirvožemio valymosi procesus skatinantys kultūriniai augalai

Tikroji saulėgrąža.

Tikroji saulėgrąža.

1. Paprastasis kukurūzas.
2. Tikroji saulėgrąža.
3. Sėjamoji aviža.
4. Baltoji garstyčia.
5. Kopūstas.
6. Cukinija.
7. Moliūgas.
8. Bulvė.
9. Burokėlis.
10. Valgomoji morka.
11. Salieras.
12. Pomidoras.
13. Ridikėlis.
14. Salota.

Kur augaluose kaupiasi sunkieji metalai

Dirvožemiui valyti tinka daug įvairių augalų, tačiau ne visi jie gali augti skirtingais teršalais (sunkiaisiais metalais, pesticidais, naftos produktais ir kt.) užterštame dirvožemyje. Tai priklauso nuo augalo šaknų sistemos dydžio, šaknų gebėjimo įsiskverbti į skirtingus dirvožemio sluoksnius, nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties (skirtingos vidutinio skersmens mineralinių dalelių proporcijos), augalo antžeminės dalies masės ir kitų faktorių. Nustatyta, kad naftos taršai atspariausi ilgus šakniastiebius ir ilgas liemenines šaknis turintys augalai: smiltyninis lendrūnas, smiltyninė viksva, paprastasis varputis, dirvoninis kietis, dirvinė usnis, dirvinis vijoklis, dirvinis asiūklis, paprastoji bitkrėslė, kiti augalai.
Sunkiuosius metalus augalai daugiausia kaupia šaknyse, tačiau jie patenka į augalus ne tik per šaknis, bet ir per lapus. Augalų dalyse metalų kaupimosi laipsnis mažėja tokia tvarka: šaknys – stiebai – lapai – vaisiai (sėklos). Vaisiuose sunkieji metalai koncentruojasi tokia tvarka: 38–59 proc. odelėje, 15–30 proc. minkštime ir 16 proc. sultyse.

Fitoremediacija – „žaliasis valymas“

Fitoremediacija („žaliasis valymas“) – tai tęstinis procesas, priklausantis nuo daugelio faktorių: taršos pobūdžio ir dydžio, dirvos fizinės ir cheminės sudėties, pH, valymui pasirinktų augalų rūšies. Fitoremediacija efektyviausia valant paviršinius mažo arba vidutinio taršos lygio dirvožemio sluoksnius. Didelis taršos kiekis dirvožemyje augalams yra toksiškas. Augalų fitoremediacinis potencialas priklauso nuo medžiagų irimo greičio ir jų koncentracijos. Augalai šiame procese dalyvauja skirtingai:

• kaupia teršalus stiebuose ir lapuose;
• skaido toksiškas medžiagas į mažiau kenksmingas;
• sudaro sąlygas kenksmingoms medžiagoms keliauti augalo organais ir išgaruoti per lapus.

Fitoremediaciją galima taikyti paviršinio dirvožemio, gruntinio vandens natūralaus slūgsojimo vietoje ir paviršiniuose vandens telkiniuose. Tai pigi ir draugiška aplinkai technologija su nedidelėmis darbo ir mechanizmų sąnaudomis – didžiausią darbą atlieka augalai. Vykstant šiam procesui nedaroma žalos aplinkai, priešingai – naudojami augalai apsaugo dirvožemį nuo erozijos. Tačiau šis metodas veiksmingas tik tose vietovėse, kuriose yra mažo ir vidutinio lygio tarša, jis skirtas tik paviršiniam dirvožemiui ir gruntiniam vandeniui valyti, kadangi augalai gali valyti tik tiek, kiek siekia jų šaknų sistema.

Ekspozicija jau ir Marijampolėje

 

 

Gruntą valančių augalų ekspozicija.

Gruntą valančių augalų ekspozicija. Nuotraukos iš Marijampolės profesinio rengimo centro archyvo

Siekdama skleisti žinias apie savaiminio apsivalymo galimybes, fitoremediaciją, viešoji įstaiga, užsiimant grunto valymo technologijų kūrimu, Vilniaus universiteto botanikos sode (Kairėnuose) įrengė atskirą gruntą valančių augalų ekspoziciją. Panašią ekspoziciją 2017 m. vasarą pradėta įrengti ir Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode.
Tinkamai parinkus augalus, atsižvelgiant į jų fiziologines savybes, rūšį ir simbiozę su mikroorganizmais, galima dirvožemį ir paviršinį vandenį sėkmingai išvalyti nuo nedidelės koncentracijos teršalų.
Su gruntą valančių augalų ekspozicija galima susipažinti ir Marijampolės profesinio rengimo centre – pamatysime, kad tai gali būti ne tik naudinga, bet ir labai gražu. Norintiems su augalais ir jų valančiomis savybėmis susipažinti dar plačiau yra informatyvus stendas. Visas šis projektas „nuo – iki“ užtruko vienerius metus ir du mėnesius. Mokyklos vadovai tikisi, kad tai ir edukacija, ir vieta, kur šiltu metų laiku gali vykti bio­logijos pamokos mokiniams. Jie džiaugiasi, kad čia gali ateiti visi, kurie domisi ekologija ir kuriems ne tas pats, kokioje dirvoje auga jų salotos.

Ar galiu valgyti morkas iš savo daržo?

Jei rūpinatės savo daržo „sveikata“, tai ir morkas, ir kopūstus galite valgyti drąsiai. Tačiau jei pirkote nežinomą sklypą namui statyti ar sodą bendrijoje, ne visada galite būti tikri, kad gruntas yra švarus. Gali būti, kad dėl kokių nors priežasčių į sklypą buvo suvežtos pakelių žemės, kuriose yra padidėjusi sunkiųjų metalų koncentracija. Kaip tai atpažinti, kaip sužinoti?

 Gruntą valantys augalai – ne tik ekologiška, bet ir gražu.

Gruntą valantys augalai – ne tik ekologiška, bet ir gražu.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

UAB „Grunto valymo technologijos“ Jonavos skyriaus vedėjas Rimas Meištininkas pataria: jei jūsų sklypas yra netoli buvusių gamybinių teritorijų, dirbtuvių, gali būti, kad grunte likę naftos produktų likučių, juos, jei didesnė koncentracija, galima pajusti ir iš kvapo. Gana dažnas teršalas – pesticidai. Sunkiųjų metalų buvimas ar nebuvimas grunte, kaip ir pesticidų koncentracija, patikimiausiai gali būti nustatoma tik laboratorijoje. Nereikia tyrimui vežti maišo žemės – pakanka apie pusės kilogramo. Jums tereikia pasirinkti atestuotą laboratoriją, jų darbuotojai ir patys gali atvykti ir paimti ėminius tyrimui.

Dar vienas svarbus aspektas: jei paaiškėtų, kad jūsų sklypo gruntas užterštas sunkiaisiais metalais, tai, kaip jau minėta anksčiau, iš dirvos jie patenka ir į augalus. Todėl tokioje dirvoje augusias daržoves ar kitus augalus reikėtų surinkti ir sudeginti, o pelenus tvarkyti kaip kenksmingas atliekas. Kaip sakė R. Meištininkas, sunkieji metalai neskyla, todėl jei augalus kompostuosime, jie vėl grįš atgal į dirvą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...
  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...
  • Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija

    2022-08-10Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija
    Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi ...
  • Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai

    2022-08-10Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai
    Šiais metais Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje startavo nauji specialistai – gerovės konsultantai. Kaip skelbia Žmogaus psichologijos institutas, gerovės konsultantai dirba 14-oje miesto ar rajono savivaldybių. Šie specialistai yra ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šiais laikais žmones kaip niekad kamuoja nerimas, vienišumas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Padeda žmonėms su emociniais sunkumais Gerovės konsultantas – specialistas, padedantis asmenims su emociniais sunkumais, besiskundžiantiems lengvais nerimo ir depresijos sutrikimų simptomais. Gerovės konsultanto teikiamos paslaugos – nemokamos, lengvai prieinamos, moksliniais tyrimais pagrįstos psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugos. Šių specialistų mokymus ir ruošimą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apmokymai ir paslaugos finansuojamos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio ...
  • Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

    2022-08-10Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?
    Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas. Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ...
  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...
  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.