Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių.

Algis VAŠKEVIČIUS

Žuvusių žydų atminimą pagerbė nemažas moksleivių būrys.

1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais.

Šiemet minimos ir 80-osios Holokausto pradžios Lietuvoje metinės. Holokausto aukomis Lietuvoje tapo apie 200 tūkstančių žydų. Skaičiuojama, kad išgyvenusiųjų skaičius tesiekė vos 10-12 tūkstančių asmenų, o tai reiškia, kad Lietuva prarado daugiau nei 90% savo žydų populiacijos.

Minint šią datą visi norintys galėjo apsilankyti vienintelėje iš trijų Marijampolėje išlikusių sinagogų, kur dabar veikia Mailės Lukšienės švietimo centras. Dar pernai šis centras pradėjo įgyvendinti Lietuvos kultūros tarybos ir Marijampolės savivaldybės administracijos iš dalies finansuojamą projektą „Sinagogos pasakojimai – nuo sakralinio žydų kultūros paveldo iki nacionalinio kultūros židinio“.

Projekto metu buvo sukurtas modernus pažintinis infoterminalas, kuriame patalpinta daug atraktyvios bei vertingos informacijos apie buvusioje sinagogoje veikiančią Beatričės Kleizaitės – Vasaris menų galeriją, joje saugomus beveik 400 meno darbų, pristatyta dailininkų biografijos.

Antroji patalpintos medžiagos dalis, parengta bendradarbiaujant su Žydų kultūros paveldo kelio asociacija pasakoja apie žydų paveldą Marijampolėje – tokiu būdu atsirado daugiau galimybių jaunimui, miesto gyventojams ir svečiams, turistams iš kitų šalių susipažinti su buvusios Marijampolės žydų bendruomenės bei sakralinio pastato istorija, žydų religijos ir kultūros tradicijomis, garsiausiomis litvakų bendruomenės asmenybėmis ir kita informacija. Užsienio turistai ir svečiai su infoterminale įdiegta informacija gali susipažinti ir anglų kalba.

“Naujojo infoterminalo medžiagos dalis “Istorijos atmintis: buvusi žydų bendruomenė Marijampolėje, Marijampolės žydų istorinis-kultūrinis paveldas” suskirstyta į 17 temų apie buvusį žydų gyvenimą Marijampolėje, taip pat yra objektų žemėlapis, keletas trumpų filmų. Čia galima susipažinti su mūsų dienų nesulaukusiu didžiąja miesto sinagoga, kitais objektais, su mieste, Kęstučio gatvėje veikusia žydų gimnazija, gauti informacijos apie žydų gelbėtojus – Pasaulio teisuolius, sužinoti apie garsius žydų kilmės marijampoliečius, tarp jų ir dailininką Maksą Bandą, fotografą Izį Bidermaną ir kitus”, – sakė centro direktorė Meilė Apanavičienė.

Direktorė kvietė miesto mokytojus atvesti čia savo mokinius, organizuoti istorijos pamokas. Ketvirtadienį naująjį infoterminalą išbandė iš Izraelio į Marijampolę atvykęs žydų istorijos tyrinėtojas, Vilkaviškio rajono garbės pilietis Ralfas Selindžeris (Ralp Salinger), jau nemažai metų renkantis duomenis apie žydų gyvenimą Suvalkijoje ir jais besidalinantis interneto svetainėje www.jewishvilkaviskis.org. Jis džiaugėsi, kad toks terminalas atsirado, kad informacija yra anglų kalba ir prieinama užsienio turistams. M. Apanavičienė sakė, kad į Marijampolės sinagogą atvyksta aplankyti daug žydų kilmės užsieniečių iš įvairių pasaulio šalių.

R.Selindžeris išbandė naująjį infoterminalą buvusioje Marijampolės žydų sinagogoje.

Ketvirtadienio vakare marijampoliečių žydų istorijos buvo prisimintos ekskursijos “Niekada nepaliko savo miesto” metu – ją vedė Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus darbuotojas Arūnas Kapsevičius. Ekskursiją jis pradėjo buvusių sinagogų vietoje šalia Marijampolės kultūros centro, kur neseniai atsirado informacinė lentelė ir baigė prie namo P.Butlerienės gatvėje, kuriame kažkada vietos žydas turėjo alaus daryklą ir namą papuošė butelio forma, o šalia pastato, grindinyje neseniai buvo įtaisytas butelio kamštelis.

Ričardo PASILIAUSKO ir Algio VAŠKEVIČIAUS nuotr.